- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1274-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02399-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. F.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė D. M.-M., R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. F. (toliau – pareiškėja) skundu dėl notarės D. M.-M. (toliau – notarė) veiksmų prašo panaikinti 2022 m. vasario 17 d. notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarę išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą A. F., po jos tėvo V. K. mirties į ½ dalį V. K. vardu esančių piniginių indėlių „Swedbank“, AB ir L. B. AS.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. ji kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo praėjus trims mėnesiams po tėvo V. K. mirties, tačiau notarė D. M.-M. nutarimu Nr. 1-394 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai, remdamasi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja nesutinka su notarės nutarimu, kadangi minėtas straipsnis reglamentuoja pergyvenusio sutuoktinio teises gauti nuosavybės teisės liudijimą į palikėjo – mirusio sutuoktinio – bendros jungtinės nuosavybės teise turėto turto dalį. Po V. K. mirties pergyvenusi sutuoktinė B. M. K. nesikreipė dėl paveldėjimo. Pareiškėja mano, kad ji turi teisę įgyvendinti savo paveldėjimo teisę nepriklausomai nuo to, kada palikėjo pergyvenęs sutuoktinis kreipsis dėl savo dalies nuosavybės įvardijimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė D. M.-M. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Notarė 2022 m. sausio 10 d. patvirtino pareiškėjos A. F. palikimo priėmimo pareiškimą mirus 2021 m. spalio 12 d. V. K.. Tikslu kreiptis į bankus bei įmones, įstaigas, organizacijas gauti informaciją apie palikėjo V. K. vardu esančius indėlius ir kitą turtą, palikimą priėmusiai įpėdinei išdavė liudijimą, registro Nr. 1-61. Pareiškėja nėra vienintelė įpėdinė, nes per įstatymu nustatytą terminą paveldėti palikėjo turtą dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė R. D.. P. V. K. mirė santuokoje su B. M. K. Palikėjo dalis paveldimame turte nėra nustatyta ir siekiant, kad įpėdinei būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nors mirusiojo sutuoktinė nepateikė nei pareiškimo palikimui priimti, nei pareiškimo išduoti nuosavybės teisės liudijimą, reikalinga nustatyti palikėjo turto dalis.
4. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji yra V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra. Registruotu paštu 2022 m. sausio 11 d. ir elektroniniu paštu Kauno miesto 14-ajam notarų biurui išsiuntė pareiškimą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė 2022 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1-394, kuriuo nutarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. K. ½ dalį turto, kadangi V. K. mirė santuokoje. Šiuo atveju R. D. tėvas V. K. mirė santuokoje su B. M. K. Duomenų, kad mirusiojo sutuoktinė būtų kreipusi į Kauno miesto 14-ojo notaro biuro notarę prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Notariato įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Notariato įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos A. F. skundą dėl notarės D. M.-M. veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, jog(duomenys neskelbtini). mirė V. K. (toliau – ir palikėjas). Kauno miesto 14-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo teisės byla. Pareiškėja A. F. 2022 m. vasario 7 d. prašymu kreipėsi į Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo V. K. mirties į mirusiojo 1/2 palikimo dalį. Notarė 2022 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1-394, kuriuo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. K., mirusio(duomenys neskelbtini)., 1/2 turto dalį, nurodydama, kad V. K. mirė santuokoje, o sutuoktinei nesikreipus į notarų biurą, nėra galimybės suformuoti paveldimo turto dalių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad mirus V. K., esant santuokoje su B. M. K., pastaroji dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenus sutuoktinį į notarų biurą nesikreipė, o įstatymas nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis. Taigi, paveldint bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, visų pirma turi būti atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, o tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi toks atskyrimas šiuo atveju nėra atliktas, mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pergyvenusiai sutuoktinei nesikreipus į notarų biurą nėra galimybės suformuoti paveldimo turto dalių. Tokia teismo nuostata prieštarauja logikai, nes galimai pergyvenusi sutuoktinė niekada ir nesikreips į notarą, ir tada reikštų, kad kiti įpėdiniai negalės įgyvendinti savo paveldėjimo teisių , t. y. tokia neapibrėžta padėtis tęsis be galo. Palikimo apimtis yra aiški – notarei pateiktos pažymos apie palikėjo vardu esančius piniginius indėlius dvejose kredito įstaigose.
8.2. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnis įsakmiai nenurodo pergyvenusiam sutuoktiniui būtinai gauti nuosavybės teisės liudijimą - norma reglamentuoja, kad toks liudijimas gali būti išduotas, t. y. gali būti ir neišduotas. Pergyvenusi sutuoktinė nepageidauja gauti palikimo po sutuoktinio mirties iš jo dalies, nes iki šio laiko nepareiškė priimanti ar atsisakanti palikimo - jo tiesiog nepriėmė, ir tam turi nevaržomą teisę spręsti.
8.3. Pareiškėjos nuomone, įpėdine po sutuoktinio mirties galimai turėtų būti ir pergyvenusi sutuoktinė B. M. K., tačiau teismas jos neįtraukė į bylą suinteresuotuoju asmeniu. Teismas į bylą suinteresuotuoju asmeniu įtraukė tik R. D., nors ji per įstatymų nustatytą terminą palikimo taip pat nepriėmė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
9.1. R. D. išreiškė savo valią dėl mirusiojo V. K. palikimo priėmimo pateikus Kauno 14-ajam notarų biurui pareiškimą tinkamo turinio ir nepraleidusi įstatyme nustatyto termino.
9.2. Notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo ½ dalį turtą. Nesant atskirtoms palikėjo V. K. ir sutuoktinės B. M. K. paveldimo turto dalims, palikėjui priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad palikimo apimtis yra aiški.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta,.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Kauno miesto 14-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo teisės byla. Pareiškėja 2022 m. vasario 7 d. prašymu kreipėsi į Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarę D. M.–M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo V. K. mirties į mirusiojo 1/2 palikimo dalį. Notarė 2022 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1-394, kuriuo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. K., mirusio (duomenys neskelbtini)1/2 turto dalį, nurodydama, kad V. K. mirė santuokoje, o sutuoktinei nesikreipus į notarų biurą nėra galimybės suformuoti paveldimo turto dalių.
14. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Vadinasi, siekiant nepažeisti pergyvenusios sutuoktinės nuosavybės teisių, reikalinga atskirti jos dalį iš bendros palikimo masės, ir tik atlikus tokį atskyrimą, būtų įmanoma nustatyti, kiek turto liko palikimo masėje ir atitinkamai išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.
15. Apeliantė nurodo, kad palikėjo sutuoktinė B. M. K. į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Tačiau toks pasyvumas B.M. K. nuosavybės teisių nepanaikina, ir, jeigu gera valia negali būti išspręstas, galėtų būti išspręstas teismine tvarka nustačius mirusiojo asmens turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su notarės nurodytais argumentais, jog reikalinga nustatyti palikėjo turto dalį ir tik po to galima bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Dėl to nesant aiškiai išreikštos palikėją pergyvenusios sutuoktinės valios dėl sutuoktinių nuosavybės teisės dalių, notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.