- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-464-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31714-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- G. Z.
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Z. 2018-09-09 apie 19.40 val. būdamas prie savo namo kiemo tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su kaimyne D. Ž., tuo metu buvusia savo namo kieme, esančiame L. I. g. 34, tyčia, grėbliu sudavė jai ne mažiau dviejų kartų į nugarą ir kairės rankos pirštą padarydamas kairės plaštakos II-o piršto sumušimą, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą, t. y. tokiu būdu fiziškai smurtaudamas nukentėjusiajai D. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tokių veiksmų neatliko. Konfliktas įvyko, buvo paprašyta, kad nukentėjusioji patrauktų šakas, kurios buvo atremtos į tvorą, skiriančią jų sklypus, bet šakos buvo nepatrauktos. Vieną kartą paprašė, bet niekas veiksmų nesiėmė, dar kartą paprašė ir tada įvyko konfliktas. Bandė šakas paversti nuo savo sklypo pusės į nukentėjusios, o nukentėjusioji bandė sutrukdyti. Matė, kad nekliudo nei automobilio, nei nukentėjusios versdamas šakas, o nukentėjusioji trukdė grėbliu. Tada jis sugriebė grėblį, jis už šakų užsikabino ir nuslydo, o nukentėjusioji atsitraukė. Tuomet jis šakas gražiai nuvertė. Išgirdusi triukšmą pro balkoną išlindo nukentėjusios dukra ir pradėjo šaukti. Taip gavosi konfliktas. Tuomet pasitraukė ir nuėjo namo. Įvykį matė nukentėjusios liudytojas ir kaimynės V. K. ir R. N.. Nukentėjusioji jam su grėbliu per rankas sudavė du kartus, policijos pareigūnams rodė sužalojimus. Kadangi su viena ranka vertė šakas, o su kita laikė grėblį, versdamas šakas žiūrėjo, kad vitrinos nesudaužytų ir kad šakos nieko nekliudytų, todėl jokių kitų veiksmų atlikti negalėjo, negalėjo niekaip nukentėjusiajai suduoti. Kai šakas vertė, nuo grėblio jos nuslydo ir grėblį į šakas įmetė. Suvokė, kad gali nukentėjusiajai sutrikdyti sveikatą, bet įvertino atstumą ir stengėsi nesužeisti nukentėjusios, nenorėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo. Dėl sužalojimų, kuriuos jam padarė nukentėjusioji, nesikreipė niekur, ten buvo tik nubrozdinimai.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje įrodymus konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę įrodo:
nukentėjusios D. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018-09-09 ji lakavo skulptūras, V. K. statė pavėsinę, vėliau jis ją pasikvietė ir paklausė, kokias šakas reikia derinti prie pavėsinės. Bekalbant priėjo kaimynas G. Z. ir liepė greičiau patraukti šakas, šnekėjo su keiksmažodžiais. Prie tvoros buvo du plastmasiniai grėbliai ir vienas metalinis. Kai kaltinamasis liepė patraukti šakas, sakė jam, kad tuoj patrauks, pasilenkė patraukti ir pajuto smūgį kietu daiktu į nugaros sritį. V. K. ėmė šaukti „šeimininke, atsargiai“, ji užsidengė ranka ir kaltinamasis jai su geležiniu grėblio galu perkirto pirštą. Pajuto skausmą ir tuo metu aptemo akyse. O kaltinamasis sakė: „žiurke, greičiau patrauk šakas“. Paskui išgirdo, kad jos mažametė dukra šaukia. Išbėgo į gatvę kviesti policijos po to, kai nuramino dukrą. Kai atvažiavo policija viską papasakojo. Konfliktą matė V. K., R. G. ir jos dukra. Kiek žino, todėl, kad R. G. liudijo prieš jį, kaltinamasis grasino jai. Po kiek laiko ji išsikraustė, nes bijojo kaltinamojo. Grėblio savo rankose neturėjo. Į nugarą kur tiksliai pataikė kaltinamasis, neatsimena. Pirštas sužalotas buvo su metaliniu daiktu. Grėblio kotas medinis, o grėblio priekis yra metalinis. Iki šiol grėblys jai nėra atiduotas. Smūgiai buvo du, kai buvo pasilenkusi patraukti šakas, kurios buvo ir paguldytos ir atremtos į tvorą. V. K. buvo netoli pavėsinės, du trys žingsniai nuo jų su kaltinamuoju. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinės žalos dydis yra 170 eurų, o neturtinės žalos dydis 2000 eurų. Į medikus kreipėsi dėl patirtų sužalojimų. Patirtas traumas gydėsi namuose, sužalojimus tepalais tepė ir peroksidu, perrišimai buvo gydymo įstaigoje. Dirba pagal verslo liudijimą. Neturtinės žalos dydis 2000 eurų, nes patyrė pažeminimą ir negali ramiai gyventi. Nemiega, sutriko miegas, sveikatą psichologiškai šis įvykis paveikė. Vaikai šaukė, kad neužmušk mamos, bijojo, kad vaikai nenukentėtų. Kiekvieną dieną bijo, kad kaltinamasis kokį nors daiktą turės ar iš mašinos išsitrauks;
liudytojo V. K. parodymais, iš kurių matyti, kad paprašė D. Ž. pavėsinę pastatyti. Šakos pusiau gulėjo, pusiau stovėjo kieme, nukentėjusios pusėje. Keletas šakų buvo atremtos į tvorą, kai ji šakas atrinkinėjo, prasidėjo konfliktas su kaltinamuoju. Kaltinamasis pasakė patraukti šakas. Kai ruošėsi visas šakas patraukti, kaltinamasis rankoje turėtu grėbliu vieną kartą smogė nukentėjusiajai per nugarą, tuomet jis pasakė saugotis D. Ž., tai ji iškėlė ranką, tada kaltinamasis jai į ranką pataikė. Nukentėjusioji tuo metu buvo pasilenkusi, nes atrinkinėjo pavėsinės sienai šakas. Nuo tvoros ir D. Ž. buvo 5 metu atstumu, buvo prie pat pavėsinės. Grėblys buvo paruoštas nudažyti, jis buvo nukentėjusios pusėje prie tvoros ir buvo atremtas į ją. Po to kai kaltinamasis sudavė, D. Ž. policiją iškvietė, o kur grėblys buvo tada, nežino. Šakos atsidūrė ant žemės, nes jas pastūmė kaltinamasis ir jos nuvirto. Smūgiai D. Ž. buvo suduoti du, grėblio rėmu, ne dantytu galu. Smūgiai vienas po kito, negali tiksliai pasakyti, koks intervalas buvo tarp suduotų smūgių, tik spėjo pasakyti, kad pasisaugotų ir jau antras smūgis buvo. Grėbliai atremti į tvorą buvo trys, dantytos dalys buvo apačioje. Nukentėjusioji po įvykio policiją iškvietė. Kai aprašė viską policininkai, šakas patraukė. R. G. įvykio metu buvo lauke. Ji buvo viršuje, ant kalno kieme. Iki įvykio vietos matomumas buvo neblogas, įvykio vieta jai matėsi;
liudytojos R. G. parodymais, iš kurių matyti, kad D. Ž. susipyko su G. Z. per tvorą būdami. Buvo daug necenzūrinių žodžių. Grėblys buvo į tvorą atremtas iš D. Ž. pusės ir ji tvarkėsi savo kieme su kitu darbininku. Kaltinamasis buvo D. Ž. kiemo pusėje, jis čiupo grėbį ir trenkė. Vėliau G. Z. grasino ir sakė, kad bus blogai, jei duos parodymus. Po to išsikraustė iš D. Ž., net nepamena kurią dieną šitas įvykis buvo. Čia toks vienintelis atvejis buvo, kai jie taip pykosi, kad jie pasipykdavo, jai sakydavo, bet pati nematė. Šalia buvo V. K. ir matė, nes jie su D. Ž. abu tvarkėsi. Viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus. Iš liudytojos R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojasi butą nuo 2018-04-19, ji stengiasi su kaimynais sutarti gerai, su jais nekonfliktuoja. Ji žino, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas G. Z., su juo ji nebendrauja, kartą bandė su juo pasisveikinti, tačiau jis jai nieko neatsakė. 2018-09-09 apie 19.30 val. ji buvo namuose minėtu adresu, lauke šlavėsi, išgirdo balsus, kad kažkas rėkia. Pradėjo dairytis ir pamatė, kad kaimynas G. Z. būdamas savo kiemo pusėje prie tvoros rėkia ant D. Ž., kuri buvo savo kieme ir tvarkėsi. Ji suprato, kad tarp D. Ž. ir kaimyno G. Z. vyksta konfliktas dėl dekoratyvinių šakų, kurios buvo atremtos į tvorą. Ji matė, kai D. Ž. lenkėsi patraukti šakas, kaimynas G. Z. pradėjo versti šakas ant jos, o po to užsimojo grėbiu ir juo trenkė jai du kartus. Iš kur jis paėmė tą grėbį, ji nepastebėjo. Pirmą kartą grėbliu jis trenkė jai per petį nugarinėje pusėje, o kur trenkdamas antrą kartą pataikė, ji neatkreipė dėmesio. Tai pamačiusi ji nubėgo iki D. Ž. paklausti, ar jai nereikalinga pagalba. Kaimynas G. Z. dar koliojosi, o po kiek laiko jis nuėjo namo. D. Ž. iškvietė policijos pareigūnus. Ji matė, kad konflikto metu kieme taip pat buvo ir jos kaimynas, gyvenantis tame pačiame kieme - V. K. (1 t., b. l. 42-43). Liudytoja R. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingai. D. Ž. bėgo kraujas iš piršto, ji dar užbintavo, nes ji binto neturėjo. Įvykį matė būdama ant kalniuko, visas kiemas labai gerai matėsi ir pavėsinės stogas netrukdė matyti įvykio. Grėblys kaip G. Z. rankose atsirado nematė, nes viskas staigiai vyko, bet matė kaip trenkė jis D. Ž. per petį ir per pirštą. Nugarą jai skaudėjo, o iš piršto tai kraujas bėgo. Įvykis prasidėjo nuo to, kad G. Z. išėjo ir pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiai kalbėti. D. Ž. sakė, kad traumatologiniame buvo, kur važiavo šviestis rankos. Pirmą dieną į darbą ji nevažiavo, o paskui darbe buvo, nes ji turguje dirba. Netrukus po įvykio išsikrautė. G. Z. po įvykio buvo įskaudintas, kad policiją jam iškvietė, jis „nesikoliojo“, jo nematė balso keliančio. G. Z. ar sužalotas buvo nematė, jis daugiau jokių veiksmų neatliko ir nuėjo namo;
liudytojos I. P. parodymais, iš kurių matyti, kad gavo pranešimą dėl konflikto tarp kaimynų. Nuvykus pasitiko moteriškė, parodė kruviną pirštą ir paaiškino, kad ją sužalojo kaimynas per tvorą su grėbliu, kai ji tvarkėsi kieme. Vykstant į įvykio vietą žinojo, kad buvo mestos šakos į nukentėjusiąją. Įvykio aplinkybes aiškinosi ir nukentėjusioji pasakė, kad ji sužalota buvo grėbliu. Grėblio nematė ir neužfiksavo. Kai atvyko į įvykio vietą, šakos buvo prie tvoros, o nukentėjusioji nurodė, kad prie tvoros dirbo. Vėliau viską perdavė tyrėjui, o įrankio - grėblio - neužfiksavo, nes jo nematė. Kad yra sužalojimas, matėsi iš kraujuojančio piršto. Nuėjo pabendrauti su kaltinamuoju, nepamena, ką jis paaiškino, bet į namą įsileido ir bendravo geranoriškai. Ar savo rankas sužalotas jis rodė, nepamena. Nukentėjusios pirštas kraujavo, matėsi sužalojimas. Ar dėl nugaros nukentėjusioji skundėsi, negali pasakyti;
VTMT specialisto išvada Nr. G2765/2018(02), kurioje nurodyta, kad D. Ž. konstatuota kairės plaštakos II-o piršto sumušimas, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 22);
pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė, jog kaimynas Gediminas grėbliu du kartus jai trenkė iš viršaus ir nežymiai sužalojo kairės rankos smilių (1 t., b. l. 8-9);
apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, gautas iš bendrojo pagalbos centro, jame užfiksuota, kad moteris, prisistačiusi D. Ž., praneša, jog kaimynas iš šakų pradėjo mėtyti, sužalojo ranką (2 t., b. l. 9-10).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. Z. kaltė jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis G. Z. kaltės nepripažino, nurodė, kad konfliktas su D. Ž. nurodytu laiku ir vietoje buvo, tačiau jis nesmurtavo savo kaimynės atžvilgiu, priešingai, jam nukentėjusioji D. Ž. jam sudavė per rankas grėbliu, kai jis bandė nuversti šakas nuo tvoros.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik nukentėjusios D. Ž., bet ir liudytojų V. K. bei R. G. parodymais, jos sužalojimo faktą, be šių liudytojų parodymų, patvirtina specialisto išvada. Nukentėjusioji nuo pat nusikalstamos veikos prieš ją padarymo tvirtino, kad kaltinamasis jai du kartus sudavė grėbliu, pataikė į nugarą ir į ranką. Liudytojai V. K. ir R. G. patvirtino nukentėjusios parodymus, nurodė, kad jie buvo įvykio vietoje ir aiškiai matė įvykį, tai yra matė, kaip kaltinamasis grėbliu du kartus sudavė nukentėjusiajai. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinime nurodyti sužalojimai D. Ž. padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada. Duomenų, paneigiančių nukentėjusios bei liudytojų parodymus, išskyrus kaltinamojo parodymus, byloje nėra. Kaltinamojo neprisipažinimas, nesant kitų duomenų, patvirtinančių jo parodymus, vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką ir jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. Z. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančia aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. Z. neteistas (1 t., b. l. 92), už administracinius nusižengimus baustas (1 t., b. l. 95-96), dirbantis (1 t., b. l. 97), darboviečių charakterizuojamas teigiamai (1 t., 139-140), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 101), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 100).
D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 170 eurų dėl turtinės ir 2000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-38), nurodė, kad nedirbo 1 savaitę laiko, dėl to prarado 100 eurų uždarbio bei 40 eurų nuomos mokesčio už prekybos kiosko nuomą ir priskaičiuotą elektros energiją, 30 eurų išleido transportui (kurui), nes reikėjo vykti perrišti žaizdos, viso jai padaryta 170 eurų turtinė žala. Taip pat jai padaryta neturtinė žala dėl G. Z. nusikalstamų veiksmų, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, baimę, sutriko miegas, jautėsi pažeminta, kurią įvertina 2000 eurais.
Dėl turtinės žalos. Nukentėjusioji nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos teiginius apie tai, kad dėl patirto sužalojimo ji buvo nedarbinga visą savaitę, specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusioji med. pagalbos nesikreipė, apklausos metu nukentėjusioji ta pat nenurodė medicinos įstaigos, į kurią vyko perrišti žaizdos. Teismas, įvertinęs sužalojimo pobūdį bei tai, kad nėra duomenų apie taikytą gydymą bei nedarbingumą, konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo turtinės žalos nepatyrė, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinio ieškinio reikalavimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais apie nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, žala padaryta kaltinamojo G. Z. veiksmais, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mąstą, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad dokumentų dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos nepateikė, tenkintinas iš dalies, priteisiant 300 eurų nukentėjusios naudai.
Dėl bausmės
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam parinktina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.
G. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant G. Z. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.
D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš G. Z. 300 (tris šimtus) eurų D. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti, ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktą – kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija (2 t., b. l. 7) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).