- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- AS-552-311-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02707-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- UAB „Callida“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo UAB „Callida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjas UAB „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti 2011 m. spalio 20 d. prašymą bei atsakyti į jį.
Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo atsisakė nuo skundo ir prašė bylą nutraukti. Taip pat prašė priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą (b. l. 8).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Callida“ atsisakymą nuo skundo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinę bylą Nr. I-1797-624/2012 nutraukė. Pareiškėjo UAB „Callida“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 20 d. su prašymu, kuris buvo pateiktas elektroniniu būdu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas 2011 m. spalio 17 d. išduotą atsakymą Nr. A51-40034(2.15.1.21-MP2) atsiųsti nuskanuotą elektroniniu paštu (b. l. 30, 31). Kadangi atsakovas į pareiškėjo prašymą neatsakė, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 23 d. su prašymu (gautu 2011 m. lapkričio 24 d.), kreipėsi į Vilniaus miesto merą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo šio rašto gavimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2011 m. spalio 20 d. prašymą (b. l. 32). Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjo skundas pašto įstaigai įteiktas 2011 m. gruodžio 6 d. (teisme gautas 2011 m. gruodžio 8 d. Skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2011 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi, pareiškėjo skundo nuorašas atsakovui išsiųstas 2011 m. gruodžio 9 d., o pareiškėjo reikalavimas pateikti 2011 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. A51-40034(2.15.1.21-MP2) įvykdytas 2011 m. gruodžio 7 d., t. y. atsakovui dar nežinant apie pareiškėjo paduotą skundą teismui. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą tik padavus skundą teismui, atitinkamai – nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį iš dalies pakeisti ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pilnai patenkinti.
Nurodo, kad teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalį. Mano, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies formuluotė akivaizdžiai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą sieja su skundo padavimo teismui momentu, kuris nustatomas pagal skundo įteikimo paštui dieną (ABTĮ 66 straipsnio 6 dalis). Todėl laikytina, kad skundas dėl vilkinimo atlikti veiksmus teismui paduotas 2011 m. gruodžio 6 d., o skundo reikalavimai tenkinti 2012 m. gruodžio 7 d., t. y. po skundo padavimo teismui, todėl sąlyga, kuomet iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui atsisakius skundo, nes pareiškėjas geruoju tenkino skundo reikalavimus padavus skundą teismui, yra pilnai įvykdyta.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, kad atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo juos atlikti vykdydamas įstatymus. Atsakovas 2011 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjo 2011 m. spalio 20 d. prašymą, kuriuo prašoma 2011 m. spalio 17 d. išduotą atsakymą Nr. A51-40034(2.15.1.21-MP2) atsiųsti nuskenuotą elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad pats prašymas buvo pasirašytas negaliojančiu teisines galios neturinčiu elektroniniu parašu, t. y. pasirašiusio asmens nebuvo galima identifikuoti. Mano, kad remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), patvirtintų Vyriausybes 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 24-26 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Teises gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2, 6 dalių ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 24-26 punktų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad teisinio pagrindo atsakovui nagrinėti aukščiau minėtą pareiškėjo prašymą, kuris pasirašytas negaliojančiu teisines galios neturinčiu elektroniniu parašu, nebuvo ir nėra. Todėl esant nepagrįstam pareiškėjo pagrindiniam reikalavimui, negali buti laikomas pagrįstas bei tenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat pažymi, kad remiantis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad atsakovas, 2011 m. gruodžio 7 d. siųsdamas pareiškėjui elektroninį laišką, nežinojo ir negalėjo žinoti apie pareiškėjo teismui paduotą skundą. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2011 m. lapkričio 24 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas ir būtent vykdant 2011 m. lapkričio 24 d. gautą pareiškėjo prašymą, 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2011 m. spalio 17 d. atsakymas Nr. A51- 40034(2.15.1.21-MP2).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Callida“ ginčija pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo dėl to, kad šiuo atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis netaikytina.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas gali reikalauti išlaidų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, atlyginimo tuo atveju, kai jis atsisakė savo skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-13/2012; 2008 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008) yra ne kartą pažymėjęs, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Nurodė, kad minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008).
Remiantis bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, pateikdamas 2011 m. spalio 20 d. prašymą nurodytu elektroninio pašto adreso atsiųsti nuskenuotą atsakovo 2011 m. spalio 17 d. išduotą atsakymą Nr. A51-40034(2.15.1.21-MP2) (b. l. 2). 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas atsakovui raštu pateikė dar vieną prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakymo į 2011 m. spalio 20 d. prašymą Viešojo administravimo įstatyme nustatytu terminu negavo, todėl prašė atsakovą per 10 dienų pateikti atsakymą į 2011 m. spalio 20 d. prašymą (Reg. Nr. A97-4802) (b. l. 3). Atsakovas 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiuntė 2011 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. A51-40034(2.15.1.21-MP2) (b. l. 13-15).
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, pareiškėjo 2011 m. spalio 20 d. prašymas buvo pasirašytas teisinės galios neturinčiu elektroniniu parašu, t. y. pasirašiusio asmens nebuvo galima identifikuoti, todėl nurodyto prašymo nenagrinėjo, o pareiškėjui 2011 m. gruodžio 7 d. išsiųstas 2011 m. spalio 17 d. atsakymas yra vėlesnio, t. y. 2011 m. lapkričio 24 d. savivaldybėje gauto pareiškėjo prašymo vykdymas.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymai gali būti teikiami tiesiogiai pareiškėjui atvykus į įstaigą, siunčiami paštu ar per pasiuntinį arba elektroninėmis priemonėmis, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktas numato, kad prašymai, pateikti elektroniniu būdu nesilaikant Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 25.4 punkte nustatyto reikalavimo identifikuoti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį, nenagrinėjami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju atsakovui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti 2011 m. spalio 20 d. pareiškėjo elektroniniu paštu atsiųstą prašymą, kuris buvo pasirašytas teisinės galios neturinčiu elektroniniu parašu ir tai neleido identifikuoti pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovas pareiškėjui elektroniniu paštu išsiuntė 2011 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. A51- 40034(2.15.1.21-MP2), vykdydamas būtent 2011 m. lapkričio 24 d. gautą bei teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškėjo prašymą. Todėl negalima daryti išvados, kad šiuo atveju atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui padavė, prašydamas įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti ir atsakyti į būtent 2011 m. spalio 20 d. prašymą.
Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad de facto pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas 2011 m. spalio 20 d. prašyme, buvo patenkintas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo atsiėmimą nulėmė ne atsakovo veiksmai, po skundo padavimo teisme geruoju tenkinant pareiškėjo 2011 m. spalio 20 d. prašymą, o atsakovo veiksmai, atsakant į kitą, t.y. 2011 m. lapkričio 24 d. gautą tinkamai pateiktą pareiškėjo prašymą. Atitinkamai darytina išvada, kad šios bylos situacija neatitinka ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyto atvejo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja teisinės sąlygos pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atmesti pareiškėjo UAB „Callida“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors nutartyje nurodė netinkamus motyvus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „Callida“ atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
TeisėjaiRamūnas GadliauskasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė