- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2-1117-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01436-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- Š. V.
- Atsakovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Marijai Muchambetalijevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. V. ieškinį atsakovei L. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad jis nėra S. V. biologinis tėvas, o S. V. nėra jo biologinis sūnus, taip pat prašė panaikinti įrašą apie tėvą Š. V. L. G., (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus S. V., gimimo vieta Kėdainiai, gimimo dokumentuose, sudarytuose Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas Š. V. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove L. G. santuokos įregistravę nebuvo. Jie susipažino Kaune, mokantis profesinėje mokykloje. Susitikinėjo, bendravo intymiai. Po to, jis išvyko dirbti į užsienį. Jam išvykus, paskambino L. G. ir pranešė, kad ji laukiasi jo vaiko, todėl jis grįžo į Lietuvą, susirado dirbą ir kartu su atsakove gyveno nuomojamame bute Kėdainiuose. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus, kuris pagal notarinį prašymą dėl tėvystės nustatymo buvo įregistruotas kaip jo sūnus, vaikui suteikta V. pavardė. Po metų laiko, jis išvyko dirbti į Norvegiją, tuomet pastebėjo, kad atsakovė socialiniuose tinkluose bendrauja su kitais vyrais, dėl to, jis nutraukė visus ryšius su atsakove, tačiau ir toliau prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Dėl atsakovės bendravimo su kitais vyrais, jam kilo įtarimas, kad vaikas gali būti ne jo, be to, vaikui augant išryškėjo veido bruožai, vaikas neturėjo jokio panašumo į jį. Jis nutarė pasidaryti DNR tyrimą, kuris parodė, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, atsižvelgiant į tai, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Prašė patenkinti ieškinį ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji draugavo su ieškovu, turėjo intymių santykių, o pajutusi, kad laukiasi apie tai pranešė ir ieškovui. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovas gera valia pripažino tėvystę, sūnui suteikė V. pavardę. Vėliau, ieškovui išvykus dirbti į užsienį, jų tarpusavio santykiai pablogėjo, tačiau ieškovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Grįžęs iš užsienio ieškovas apsigyveno atskirai. Ji pripažįsta, kad bendraudama su ieškovu turėjo atsitiktinius santykius su kitu asmeniu, todėl kategoriškai teigti, kad sūnaus tėvas yra Š. V., ji negali. Socialiniai tėvystės santykiai tarp ieškovo ir sūnaus S. V. nėra susiformavę, nes vaikas yra mažas, jam tik du metai, o ieškovas ilgą laiką praleido dirbdamas užsienyje. Vaikas tėvo nepasigenda, nesupranta tėvo vaidmens jo gyvenime. DNR ekspertizei patvirtinus, kad ieškovas nėra biologinis tėvas, su ieškiniu sutiko.
Trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Marija Muchambetalijeva ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio Simo socialinė tėvystė nesusiklostė. Mama žino biologinį vaiko tėvą. Tarnyba domėsis ar mama nepažeidžia nepilnamečio interesų, ar sutvarkė dokumentus biologinio tėvo tėvystei pripažinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė S. V., gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas Š. V., motina L. G.. (duomenys neskelbtini) prašymu dėl tėvystės nustatymo, Š. V. pripažino tėvystę ir suteikė vaikui V. pavardę. Iš 2019-02-05 valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 30/2019(01) matyti, kad Š. V. nėra vaiko S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 2 dalimi, nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi.
Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas Š. V. nėra atsakovės L. G. sūnaus S. V. biologinis tėvas.
Be to, pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. V. yra 2 metai. Ieškovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, kur būdamas jis nutraukė ryšius su atsakove L. G. ir grįžęs į Lietuvą apsigyveno atskirai. Vaikas jau ilgą laiką nematė ieškovo ir kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė, vaikas tėvo nepasigenda. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo Š. V. ir vaiko S. V. nėra susiformavusių jokių santykių, tarp jų nėra socialinio vaiko ir tėvo ryšio. Be to, atsakovė nurodė, kad nustačius, jog ieškovas nėra jos sūnaus biologinis tėvas, ji kreipsis į teismą dėl tėvystės sūnui nustatymo, kad jis neliktų be tėvo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog ieškovas Š. V. nėra S. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą. Tuo pagrindu panaikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, S. V., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 82, apie tai, kad Š. V. yra vaiko tėvas (CPK 178, 185 straipsniai).
Nuginčijus tėvystę, atsakovei L. G. išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-65-619, atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo realiai patirtos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.
Civilinės metrikacijos skyriui išsiunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CPK 399 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. V. nėra biologinis Š. V. sūnus.
Panaikinti įrašą apie tėvą Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimusio sūnaus S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose, sudarytuose (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Š. V. naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įrašuose papildymo ar pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.