Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-5806-819/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2-5806-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01127-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
S. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5806-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01127-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.2; 2.6.39.2.2; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. H. (S. H.) dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 569,85 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 22 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. kovo 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Suomijoje 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. birželio 10 d. atsakovei buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 569,85 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė nebuvo drausta Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovei 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino žalą dėl suteiktų paslaugų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nevykdydama įstatymu nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdama apdrausta ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 569,85 Eur. Ieškovė išsiuntė atsakovei raginimus atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 569,85 Eur žalą, tačiau atsakovė nustatytu terminu žalos neatlygino, 569,85 Eur ieškovei nesumokėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 569,85 Eur žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniais, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (569,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovės priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 3,58 Eur. Bendra valstybės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 18,58 Eur (15 Eur + 3,58 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovės S. H. (S. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 569,85 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 85 ct) žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (569,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės S. H. (S. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 18,58 Eur (aštuoniolikos eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir