- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2-2202-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio tvarka pareiškusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės 239,80 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“. Nukentėjusio buto savininkas E. B. butą buvo apdraudęs pas ieškovę, ką patvirtina draudimo sutartis Nr. 19056/9055809. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos išmokėtą draudimo išmoką, kurią sudaro 239,80 Eur.
2. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad byloje atsakovė neginčija fakto, kad avarija įvyko bendro naudojimo vamzdyne, taip pat neginčija fakto dėl namo administravimo. Prašo vadovautis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus ir jų techninę priežiūrą organizuoti turi taip, kad savalaikiai būtų sprendžiamas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.
3. Vykdydama administratoriui priskirtą uždavinį, atsakovė, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių su namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas bei funkcijas, susijusias su ginčo vamzdyno priežiūros užtikrinimu. Prašo vadovautis formuojama teismų praktika, kuria pasisakyta, kad administruojanti įmonė, būdama namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2068-450/2016). Atsakovė, nors su ieškiniu nesutinka, tačiau nepateikė įrodymų, kokius veiksmus atliko ir kokiu būdu įgyvendino jai patikėto bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą.
Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės
5. Atsakovė su ieškiniu nesutinka – ieškovė nenustatinėjo ir neįrodinėja visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, nes neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų.
6. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė netinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdė.
7. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje teismas turėtų vadovautis teismų formuojama praktika, pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, kurioje teismas nurodė, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Todėl mano, kad dėl įvykio negalima teigti, kad yra absoliuti atsakovo atsakomybė.
8. Ieškovė, pasak atsakovės, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kurioje konkrečiai vietoje yra, ieškovės teigimu, trūkęs nuotekų vamzdis ir ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų, kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį.
9. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą keisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus ir dėl to būtų galima daryti išvadą, kad administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (avarijos atsiradimui).
Atsiliepimas
10. Be to, ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, neskaičiuoja nusidėvėjimo, į sąmatą įtrauktos nebūtinos išlaidos, tokios kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybinės išlaidos 9 proc., pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Mano, kad nurodytos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos nėra susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl jų suma mažintina priteistinos sumos dalis.
11. Mano, kad ieškovė turi pateikti įrodymus apie buto stovį iki užliejimo ir po užliejimo.
12. Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. vasario 6 d., kuris buvo atidėtas dėl ieškovės atstovo užimtumo. Vėliau, po karantino paskelbimo, 2020 m. kovo 18 d., byloje buvo gautas ieškovės atstovo prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 441 straipsniu, nes suma neviršija 2000 Eur sumos. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas pateikti poziciją per 14 d. dėl pateikto prašymo, tačiau iki paskirto posėdžio tokios pozicijos atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
13. Teismas, įvertinęs, kad byloje buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau šalyje įvedus karantiną ir gavus ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, bei negavus atsakovės prieštaravimų dėl rašytinio proceso, sprendžia, kad atsakovė neprieštarauja ieškovės pateiktam prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi ir nutaria bylą nagrinėti.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai
14. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 8 d. daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu iš bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ką patvirtina teismui pateiktas pranešimas apie įvykį. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad 2016 m. spalio 8 d. į buto gyventojus kreipėsi kaimynai dėl drėkstančių lubų vonios kambaryje ir buvo iškviesta remonto tarnyba, kuri išgriovė sieną, kad galėtų prieiti prie vamzdžio. Įvykio apžiūros akte nurodoma, kad buto vonios sienos dengtos keramikinėmis plytelėmis, taip pat ir ta dalis, kuri dengia magistralinius vamzdžius, kuri buvo atidengta ir apžiūros metu matėsi, kad kanalizacijos vamzdis yra šlapias, per jį bėga vanduo iš viršaus; išimtų plytelių kiekis paskaičiuotas 3,60 kv. m. Pranešime nurodoma, kad buvo kviesta avarinė tarnyba iš UAB „Antakalnio ūkis“.
15. Draudiko žalos įvertinimo skaičiuotėje žalos suma nurodyta 239,80 Eur, kurią sudaro – 100,80 Eur - sienų plytelių keitimas naujomis (kiekis 3,60), 5 Eur – patalpų išklojimas apsaugine plėvele / patalpų valymas, 34 Eur – statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas, ir 100 Eur - mūro darbai.
16. Draudiko pateiktas išmokos aktas patvirtina draudiko nurodytas aplinkybes dėl priimto sprendimo išmokėti draudėjui 239,80 Eur draudimo išmoką pripažinus įvykį draudiminiu pagal su E. B. 2016 m. balandžio 5 d. sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 19056/9055809, kuri buvo išmokėta 2016 m. lapkričio 23 d.
17. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio namo, kuriame įvyko avarija, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja (iki reorganizavimo UAB „Antakalnio ūkis“) (LR CPK 187 straipsnis, CK 4.236 straipsnis).
18. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), ir t. t. nuostatas.
19. Byloje kilo ginčas, atsakovei neigiant prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką dėl atsakovės administruojame name iš bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio užliejus daugiabučio gyvenamojo namo vieną iš name esančių butų.
20. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 galiojanti redakcija). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.
22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
23. Ginčo byloje nustatyta, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę (iki reorganizavimo – UAB „Antakalnio ūkis“). Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
24. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
25. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė) sąlygoja išvadą, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl apdrausto buto vonios patalpose išgriautos sienos dalies atstatymo, nes plytelių siena buvo išgriauta tikslu prieiti prie bendrojo naudojimo vamzdžių gavus pranešimą iš kaimynų dėl drėkstančių lubų.
26. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Sprendimo 14-17 punktuose aptarti ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pateikusi nurodytus įrodymus, ieškovė toliau įrodinėjimo pareigą permetė atsakovei, nes pastaroji, būdama ginčo namo administratorė, kuriai CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino tinkamą bendrojo naudojimo vamzdynų, ginčo atveju, kanalizacijos vamzdžio tinkamą priežiūrą. Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei nurodytą priežastį (pratekėjimo iš bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio), nepateikė duomenų dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros, t. y. kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu, tame tarpe kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 punkte. Atsakovė nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą buvo apžiūrėtas bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas, kokia jo būklė, nepateikė duomenų, ar jis keistas nuo namo pastatymo, ar remontuotas ir pan. Todėl šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovei patyeikus įrodymus dėl žalos fakto, vietos ir priežasties, įrodinėjimo pareiga buvo permesta atsakovei ir atsakovė, kuriasi tenka vykdyti įstatymu nustatytas pareigas tinkamai rūpintis administruojamu turtu, neįrodė, kad ji tinkamai rūpinosi bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynais (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).
27. Teismo išvadą, kad atsakovė nepagrindė savo atsiliepime nurodytų atsikirtimų, sąlygoja aplinkybė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip ji tinkamai atliko kanalizacijos vamzdžių priežiūrą, kada organizavo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio pralaidumo ar sandarumo patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) 6 priedo nustatytus reikalavimus ir pan. Tai kai kurie veiksmai, priskirtini atsakovės kaip namo administratorės funkcijoms vykdant namo administravimą, tame tarpe ir daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinės sistemos tinkamą funkcionavimą. Teismas pabrėžia, kad ginčo byloje atsakovė neginčydama jai įstatymu nustatytų pareigų neteikia įrodymų, patvirtinančių tinkamą šių pareigų vykdymą.
28. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas pilna apimtimi 2020 m. sausio 20 d. pareiškimu ieškovei patikslinus reikalavimą, t. y. ieškovei priteisiant 231,84 Eur žalos atlyginimo, atėmus 8,24 Eur ieškovės paskaičiuotą nusidėvėjimą sumą reaguojant į atsakovės argumentą dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo, bei atmetus atsakovės argumentus dėl papildomų ir nebūtinų išlaidų (3 proc.), statybvietės išlaidų (9 proc.), pridėtinės vertės mokestis (21 proc.), nes ieškovės pateiktoje žalos skaičiuoklėje tokių išlaidų paskaičiavimo nėra. Kiti teismo neaptarti atsakovės nurodyti nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.
29. Ieškovei atsisakius nuo 8,24 Eur sumos priteisimo teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio ir 293 straipsnio 4 punkto nuostatomis priima ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalies ir bylą toje dalyje nutraukia. Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 88, 93 straipsniai).
31. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, nepriteisiamos, nes jos nesiekia 5 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, naudai 231,66 Eur žalos atlyginimo ir 15 Eur žyminio mokesčio.
Bylą dalyje dėl 8,24 Eur priteisimo nutraukti priėmus atsisakymą nuo ieškinio dalies.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.