Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6134-473/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-15
Bylos Nr.: I-6134-473/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00769-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: Ž. T., A. K.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6134-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00769-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.4.5; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos Ž. T. atstovui V. P. T., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. kreipėsi į teismą su skundu (1–4), patikslintu skundu (b. l. 31–35) kuriais prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(9.5.) „Dėl Skundo pakartotinio išnagrinėjimo (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) Tauragės apskrities viršininko 2004-12-15 sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962; 3) pareigoti Tarnybą per protingiausiai trumpiausią laiką nustatyta tvarka išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), klausimą. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-03-09 skundu jos prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko sprendimus Nr. 77-11963 ir Nr. 77-11962 kaip neteisėtus arba teisiniais argumentais pagrįsti prašymo nevykdymą. Pareiškėjų prašymai su dokumentais pateikti 1991-10-25, pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (toliau – Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimti per 6 mėnesius nuo prašymo su giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentai padavimo. Atsižvelgiant į tai, kad parašymas paduotas 1991-10-25, sprendimas dėl žemės grąžinimo privalėjo būti priimtas vėliausiai 1992-04-25. Skundžiamame sprendime nenurodomas pagrindas dėl kurio pareiškėjoms grąžintiną žemę laikyti valstybės išperkama. Dėl kokios priežasties sprendimai dėl žemės grąžinimo buvo priimti tik 2004-12-15 skundžiamame sprendime nepaaiškinta. Ta yra akivaizdus pareigų nevykdymas – vilkinimas, aplaidumas ir neteisėtumas, piktnaudžiavimas tarnyba, todėl skundžiamu sprendimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu Nr. I-411, nustatyti žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką buvo pavesta Vyriausybei. Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui, pareiškimus nagrinėja žemės ūkio įmonė, pagal kurios pateiktą medžiagą sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima apylinkės taryba. Suteiktų asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje buvo pavesta nustatyti įmonėms, kurios teritorijoje žemė suteikta, sudarytai komisijai. Taigi, akivaizdu, kad po to, kai ji būtų apylinkės tarybos sprendimu suteikta, privalėjo būti atmatuota. Tik atmatavus suteiktą konkrečiam asmeniui žemę, ji gali tapti teisėtai naudojama. Dokumentų tinkamai patvirtinančių, kad 1994-06-28 sprendimu suteikta žemė būtų atmatuota, nepateikta. Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apaskaitos tvarkos“ minimais dokumentais, t. y. norinčiųjų gauti žemės asmeniniam ūkiui pareiškimai, dokumentais, suteikiančiais teisę gauti žemės, kurie akivaizdu, yra būtini įrodymai žemės asmeniniam ūkiui suteikimo faktui patvirtinti, skundžiamame sprendime nėra remtasi, jie nepateikti prie sprendimo, jais sprendimas neargumentuotas. Dėl to ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pagal Vyriausybės 1993-10-19 nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nuostatas asmenims, susigrąžinusiems natūra iki 3 ha ploto žemės sklypus kaime, jų matavimo darbai turėjo būti organizuojami kartu su asmeniniam ūkiui suteiktais sklypais laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto pretendentų eiliškumo, pagal kurį pirmumas į žemę tarp pretendentų priklauso pareiškėjoms. Minėtomis Vyriausybės nuostatomis ginčijamame sprendime nesiremta, priimtas sprendimas jomis neargumentuotas. Skundžiamame sprendime tvirtinimas, kad pareiškėjoms natūra grąžintina žemė iki 1994-01-01 buvo teisėtai naudojama, kaip asmeninio ūkio žemė, nėra konkrečiai kokiu nors iki 1994-01-01 egzistavusius dokumentu ar atitinkamu faktu grindžiamas. Tauragės rajono apylinkės tarybos 1994-06-28 sprendimas Nr. 64 to patvirtinti negali, be to, šis sprendimas nerodo, kad juo buvo gyventojų asmeniniam ūkiui suteikta būtent J. S. priklausiusi žemė, tuo labiau jis nerodo, kad suteikta žemė buvo atmatuota konkrečiai J. S. priklausiusios žemės plote, ir ar iš vis kada nors buvo atmatuota. Minėtu sprendimu nuspręsta suteikti 1994 metams žemę nuomos pagrindais apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedą. Taigi žemė suteikta ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojams, kuriems prilyginamos ir pareiškėjos. Apie aktus, patvirtinančius J. S. priklausiusios žemės atmatavimus asmeniniam ūkiui sprendime nekalbama. Be to, minėtu sprendimu žemė nuomos pagrindu buvo suteikta tik vieneriems 1994 metams. Atsakovei priimant žemės grąžinimo pareiškėjoms 2003 ir 2004 metų sprendimus, suteikiančius grąžintiną žemę asmeniniam ūkiui, buvo praėję 9 metai. Asmenų, kuriems buvo „suteikta“ pareiškėjoms grąžintinos J. S. žemės dalis, pavardės pateiktos Tauragės rajono apylinkės tarybos priedo išraše, kuris patvirtintas ne Tauragės apylinkės tarybos ar archyvo, kaip tokiu atveju reikalaujama, o kitos įstaigos darbuotojos, atsakovės žemėtvarkininkės R. V.. Niekinio dokumento duomenimis grindžiamas skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ginčo žemė asmeniniam ūkiui buvo naudojama iki 1994-01-01, remiasi Tauragės rajono Taurų veislinio paukštyno Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plano ištrauka, patvirtinta 1992-08-23 rajono valdytojo V. P.. Tvirtinant plano ištrauką užrašyta „Asmeninio ūkio žemė“, nors jame naudojamos žemės ribos neparodytos. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. S. valdyta žemė yra patekusi į asmeninio ūkio žemės plotą, plano ištraukoje taip pat nėra. Be to, Vyriausybė yra nustačiusi, kad žemės priskyrimą nustatantis žemės reformos žemėtvarkos projektas turi būti apsvarstytas rajono valdyboje ir sprendžiama kolegialaus organo nutarimu. Patvirtinimo apie tai, kad preliminarus projektas būtų apsvarstytas nėra. Plano ištrauka nėra projektas, taigi nėra tinkamo įrodymo patvirtinančio, kad pareiškėjoms grąžintina žemė buvo asmeninio ūkio žemė. Žemės grąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas iki 1992-04-25, o minėto plano ištrauka yra 1992-07-23 dienos.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą (b. l. 40–44 ). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2015-03-09 skundą ir parengė 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(9.5.), kuriame papildomai nurodė, kad remiantis Tauragės rajono Taurų veislinio paukštyno žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projektu, patvirtintu Tauragės rajono valdytojo, asmeninio ūkio žemė patenka į buvusio savininko J. S. iki 1940 metų nacionalizacijos, pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), valdytą nuosavybės teise žemę. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos 1994-05-24 įsakymu Nr. I-476 buvo papildytas Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01. Asmeninio ūkio žemė, patenkanti į buvusio savininko J. S. turėtą žemę buvo suteikta 29 gyventojams Tauragės rajono Tauragės apylinkės 1994-06-28 šaukimo 19 sesijos sprendimu Nr. 64, kuris nėra panaikintas teismine tvarka. Lietuvos Respublikos 2004-07-13 žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-2353 buvo papildytas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnis 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990-07-26 – 1994-07-01 laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994-07-01 – 1995-03-26 laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ir anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje, esančioje Tauragės r., Tauragės sen., Taurų kadastrinėje vietovėje pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) asmenų susirinkimo 2003-08-07 protokolo Nr. 22 kopijoje nurodyta, kad žemėtvarkininkė A. M. įpareigota asmeniškai aplankyti visus minėto ploto asmeninio ūkio naudotojus, supažindinti su siūlomais išsikėlimui plotais, išnagrinėti asmeninio ūkio skyrimo teisėtumą ir raštu informuoti rajono žemėtvarkos skyrių vieno mėnesio laikotarpyje apie esamą padėtį. Dokumentų byloje taip pat yra žemėtvarkininkės A. M. 2003-09-11 rašto, kuriuo ji informavo apie pavedimo įvykdymo rezultatus Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių, kopija. Iš minėto rašto matyti, kad jame nurodyti asmenys nesutiko palaisvinti asmeninio ūkio naudojamą žemę , kurią pageidavo susigrąžinti J. S. įpėdiniai. Ši faktą patvirtina 1999-04-23 protokolas Nr. 4 ir 2003-12-19 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus. A. K. gyveno ir tebegyvena Klaipėdoje, o J. S. gyveno Vilniuje. Pagal 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į žemę atkuriamos piliečiams, tik atitinkantiems tam tikrus reikalavimus – nuolat gyveno kaime, turėti ūkinius pastatus ir t. y. Pareiškėjos nepateikė dokumentų apie pasirengimą ūkininkauti, kaip to reikalavo 1991-06-18 įstatymas Nr. I-1454, todėl nei A. K., nei J. S. neatitiko pasirengimo ūkininkauti sąlygų. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir priėmus 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-29 nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-12-22 raštais Nr. 3-3015 ir Nr. 3-3016 pareiškėjams išsiuntė Tauragės apskrities viršininko 2004-12-15 sprendimus Nr. 77-11963 ir Nr. 77-11962, tačiau 2005-03-03 J. S. šiuos sprendimus grąžino. Darytina išvada, kad minėti sprendimai buvo įteikti pareiškėjams tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalyje.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016-01-22 sprendimo Nr. 1SS-231-(9.5.), Tauragės apskrities viršininko 2004-12-15 sprendimų Nr. 77-11963 ir Nr. 77-11962 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. S. sodybos vietą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos 1992-04-01 I-ojo šaukimo 10 sesijos sprendimu Nr. 36 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1992 metams (b. l. 142).

Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1993-03-25 1-ojo šaukimo 14 sesijos sprendimu Nr. 51 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1993 metams (b. l. 140).

Žemės savininkas J. S. (duomenys neskelbtini) pagal vienkiemiais išskirstymo planą, sudarytą 1934 metais, nuosavybės teise valdė 11,70 ha žemės sklypą Nr. 15 (Administracinė byla Nr. I-10952-473/2015, b. l. 59). J. S. nuosavybės teisės paveldėtojai 1992-05-08 šį žemės plotą pasidalijo sekančiai: J. S. 2,92 ha, A. K. – 2,93 ha, O. V. – 2,93 ha, P. S. – 2,93 ha (Administracinė byla Nr. I-10952-473/2015, b. l. 60).

Prašymas atkurti nuosavybės teises į J. S. priklausiusią žemę buvo pateiktas 1991-10-25. Taip pat, P. S. pateikė 1993-09-04 prašymą Tauragės apskrities viršininkui grąžinti žemę natūra (Administracinė byla Nr. I-10952-473/2015, b. l. 162–165).

Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1994-06-28 I-ojo šaukimo sesijos sprendimu Nr. 64 žemės sklypai nuomos pagrindais suteikti apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams (b. l. 19).

A. K. kreipėsi į Tauragės rajono Žemėtvarkos komisiją (gautas 1997-08-08) prašydama grąžinti jai paveldėjimo teise priklausantį 2,93 ha žemės sklypą iš bendro jos tėvų turėto žemės ploto (11,49 ha), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 134).

J. S. kreipėsi į Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių su 1997-07-03 prašymu grąžinti paveldėjimo teise priklausantį 3,92 ha žemės sklypą iš bendro tėvų turėto žemės ploto (apie 11,5 ha) (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). A. K. ir J. S. pageidavo atgauti žemės sklypus tėvo J. S. turėtoje žemės valdoje (b. l. 135).

Pagal Tauragės apskrities administracijos Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-08-27 pažymą Nr. 1489 J. S. turi teisę į 2,92 ha žemės (b. l. 132), pagal 1998-08-27 pažymą Nr. 1488 A. K. turi teisę į 2,93 ha žemės (b. l. 133).

Tauragės rajono Tauragės seniūnijos Taurų kadastrinėje vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, vykusio 1999-04-23 metu, nei vienas A. K. turėtoje žemėje esantis asmeninio naudojimo žemės savininkas nesutiko išsikelti į kitą vietą (b. l. 131).

Tauragės rajono žemėtvarkos skyriuje 2002-06-17 gautos J. S. pastabos dėl 2002-06-06 projekto Nr. 600 (b. l. 130).

Tauragės apskrities viršininko administracija, atsakydama į A. K. 2002-06-27 pareiškimą Nr. (11)2002/9-111, 2002-07-22 raštu Nr. (11)2002/27-173 informavo, kad jai priklausanti 2,93 ha žemės dalis yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl ji turi pasirinkti kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdą ir raštiškai informuoti Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių (b. l. 129, 136).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2003-05-29 pažymoje Nr. 2002-03-161 pasiūlė Tauragės apskrities viršininkui apręsti asmeninio ūkio žemės sklypų iškėlimo klausimą, o už valstybės išperkamą žemę pasiūlyti pretendentams galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus (b. l. 126–128).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2003-06-19 raštu informavo A. K., apie tai, kad 2003-08-07 vyks susirinkimas, į kurį bus pakviesti ir asmeninio ūkio naudotojai bei savininkai naudojantys žemę J. S. turėtoje valdoje (b. l. 122).

2003-08-07 vykusio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje suteikto asmeninio ūkio žemės naudotojų sklypų iškėlimo bei laisvo žemės fondo. Iš dalyvavusių 4 asmeninio ūkio žemės naudotojų nei vienas nesutiko išsikelti į kitą vietą, todėl žemėtvarkininkė A. M. buvo įpareigota asmeniškai aplankyti visus minėto ploto asmeninio ūkio žemės naudotojus, supažindinti su siūlomais iškėlimui plotais (b. l. 120, 121, 12–14).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į 2003-05-29 paklausimą Nr. 2002/03-1612, 2003-08-19 raštu Nr. 737 informavo Seimo kontrolierių, kad 2003-08-07 buvo sukviesti asmeninio ūkio naudotojai, kurių asmeninio ūkio sklypai yra buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje, kurie nesutiko išsikelti į kitą vietą ir tai patvirtino raštišku atsisakymu. Atsižvelgiant į tai, kad susirinkime dalyvavo tik 4 iš 29 asmeninio ūkio žemės naudotojų, Tauragės seniūnijos žemėtvarkininkė A. M. įpareigota 1 mėnesio laikotarpyje aplankyti visus piliečius asmeniškai supažindinant juos su siūlomais plotais išsikėlimui (b. l. 119). A. M. 2003-09-11 pranešė Žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kad asmeninio ūkio naudotojai, kurių asmeninio ūkio sklypai yra buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje nesutiko išsikelti į kitą vietą (b. l. 17, 18).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2003-12-23 raštu Nr. 129 išsiuntė A. K. Tauragės apskrities viršininko 2003-12-19 įsakymą Nr. V-1781, taip pat informavo, kad įsakyme nurodytiems asmeninio ūkio naudotojams pranešta dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo nutraukimo (duomenys neskelbtini), o Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius įpareigotas suprojektuoti grąžinamo natūra sklypo ribas (b. l. 118).

A. K. 2004-05-28 (gautas 2004-05-28 reg. Nr. 75) pareiškimu Tauragės žemėtvarkos viršininkui nurodė, kad su 2004-05-28 matavimais nesutinka (b. l. 115).

Tauragės apskrities viršininko administracijos 2004-10-21 sprendimu Nr. 77-11840, atsižvelgiant į J. S. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – 2,92 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrė nuosavybės teises į J. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,48 ha žemės, grąžinant natūra su šiais kitais savininkais: J. S. – 0,48 ha (skl. Nr. 1177-1 0,08 ha, skl. Nr. 1177-2 0,8 ha, skl. Nr. 1177-3 0,15 ha, skl. Nr. 1177-4 0,07 ha su : A. K. – 0,48 ha ir P. S. – 0,48 ha (b. l. 47, 48).

Tauragės apskrities viršininko administracija, atsakydama į A. K. 2004-09-04 paklausimą, 2004-10-22 raštu Nr. V20-186 informavo, kad Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-11839 jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,48 ha natūra; nurodė, kad už likusią 2,14 ha negrąžintiną valstybės išperkamą žemę ji turi pasirinkti atlyginimo būdą, o to nepadarius jį parinks apskrities viršininkas (b. l. 99).

A. K. su 2004-09-25 (gautas 2004-09-29 reg. Nr. 4.1-94) kreipėsi į Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus viršininką R. A., reikalaudama jai priklausančios nuosavybės į tėvo J. S. žemės valdos dalį – 2,93 ha natūra toje vietoje kur ji ir buvo, taip pat pareiškė, kad nedalyvaus posėdyje (b. l. 105, 106).

Nacionalinė žemės tarnyba 2004-10-06 rašte Nr. 3B-(9.5)-K-726-1322 pateikė siūlymą Tauragės apskrities viršininkui priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise į pretendentams tenkančią paveldimos žemės dalį; įpareigoti Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių artimiausiu metu registruotais laiškais kviesti piliečius A. K., J. S. ir V. S. atvykti į Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo už teisės aktais priskirtą valstybės išperkamai žemei likusią paveldimos žemės dalį, pretendentams neatvykus priimti sprendimą, parenkant realiai galimą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (b. l. 102–104).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-10-21 raštu Nr. S-1673 informavo J. S., kad jis buvo kviestas suderinti parengtų žemės sklypų planus ir sprendimo projektus, tačiau jam to nepadarius, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise į jam tenkančią paveldimos žemės dalį 0,48 ha yra pateiktas tvirtinti Tauragės apskrities viršininkui, o likusi paveldimos žemės dalis 2,13 ha yra priskirta valstybės išperkamai; nurodė, kad per 1 mėn. J. S. privalo pasirinkti ir informuoti raštu Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių apie pasirinktą atlyginimo būdą už valstybės išperkamą žemę (b. l. 100).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-10-21 raštu Nr. S-1672 informavo A. K., kad ji buvo kviesta suderinti parengtų žemės sklypų planus ir sprendimo projektus, tačiau to nepadarius, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise į jai tenkančią paveldimos žemės dalį 0,48 ha yra pateiktas tvirtinti Tauragės apskrities viršininkui, o likusi paveldimos žemės dalis 2,14 ha yra priskirta valstybės išperkamai; nurodė, kad per 1 mėn. A. K. privalo pasirinkti ir informuoti raštu Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių apie pasirinktą atlyginimo būdą už valstybės išperkamą žemę (b. l. 101).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-10-28 lydraščiu Nr. 431 išsiuntė J. S. Tauragės apskrities 2004-10-21 sprendimą Nr. 77-11840 (b. l. 94), o 2004-10-28 lydrąščiu Nr. 430 Tauragės apskrities 2004-10-21 sprendimą Nr. 77-11839 (b. l. 95).

Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus registruotas laiškas J. S. įteiktas 2004-12-28 pasirašytinai (b. l. 97).

Tauragės apskrities viršininko administracija, atsakydama į pareiškėjos 2004-11-08 paklausimą Nr. V17-243, 2004-11-11 raštu Nr. V20-197, informavo, kad Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-10-21 A. K. išsiuntė 2004-10-21 raštą Nr. 3-1672, kuriame buvo nurodyta iki 2004-11-21 informuoti apie pasirinktą atlyginimo būdą už likusią 2,14 ha negrąžintiną valstybės išperkamą žemę; negavus pranešimo iki nurodytos datos, Tauragės apskrities viršininkas, vadovaudamasis be kita ko, gautu A. K. 2004-11-05 pareiškimu, kuriame nenurodytas pasirinktas būdas, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priims savo nuožiūra (b. l. 90).

Tauragės apskrities viršininko administracijos 2004-12-15 sprendimu Nr. 77-11963 J. S. atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 2,92 ha žemės sklypą, atkuriant nuosavybės teises į J. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,13 ha žemės natūra atlyginant pinigais (b. l. 49, 50).

A. K. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-12-22 lydraščiu Nr. 3-3016 išsiuntė Tauragės apskrities sprendimą Nr. 77-11962 kartu su 2004-12-15 pažyma Nr.912, o 2004-12-22 lydraščiu Nr. 3-305 Tauragės apskrities viršininko 2004-12-15 sprendimą Nr. 77-11963 kartu su 2004-12-15 pažyma Nr. 913 (b. l. 88).

Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-12-24 siųstas A. K. registruotas laiškas grįžo neįteiktas su žyma „Atsisakyta“ bei „Pasibaigęs saugojimo terminas“ (b. l. 93).

J. S. 2005-03-03 grąžino p. R. A. „atsiųstus popieriaus lapus, kuriuose nurodomi teritoriškai neidentifikuoti žemės sklypeliai (kažkokie žemės draiskalai)“ ir prašė grąžinti paveldėjimo teise jam priklausančią žemę (b. l. 86).

A. K. 2005-08-23 (gautas 2005-08-18 reg. Nr. 4-503) informavo Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių apie tai, kad nesutinka su žemės grąžinimu natūra (b. l. 116).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2006-09-12 pažymoje Nr. 4D-2006/5-987, be kita ko, pasiūlė Tauragės apskrities viršininkei, esant A. K. prašymui (neesant ginčo), spręsti klausimą dėl Tauragės apskrities viršininko 2004-12-15 sprendimo Nr. 77-11962 patikslinimo (b. l. 80–83).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2006-09-21 raštu Nr. 3-229 išsiuntė A. K. kvietimą 2006-10-04 atvykti į Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte Nr. 4D-2006/5-987/3D-3370 nurodytų rekomendacijų (b. l. 78).

Tauragės apskrities viršininko administracija, atsakydama į A. K. 2007-03-28 prašymą Nr. V17-121, 2007-04-17 raštu Nr. V20-122 informavo, kad A. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. žemę išnagrinėtas iš esmės; priminė, kad Tauragės apskrities viršininko 2004-10-21 įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,48 ha žemės (duomenys neskelbtini) natūra bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis; informavo, kad prašymų dėl nuosavybės teisių į J. S. žemę (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjami tik atsiradus naujoms aplinkybėms (b. l. 74, 84).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į A. K. 2007-07-20 raštą Nr. 4-52, 2007-08-14 raštu Nr. 3-2916 pakartotinai išsiuntė 2004-10-21 Tauragės apskrities sprendimą Nr. 77-11839 (b. l. 67).

A. K. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2006-10-19 lydraščiu Nr. 3-5268 išsiuntė Tauragės apskrities viršininko sprendimą Nr. 77-11962, išaiškino jo apskundimo tvarką (b. l. 76). Dokumentus A. K. pasirašytinai gavo 2006-10-21 (b. l. 77).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į 2008-04-21 A. K. pareiškimą, 2008-05-14 raštu Nr. 3-1279 informavo A. K., kad jos pareiškime keliami klausimai ne kartą buvo nagrinėti, todėl pakartotinai nagrinėjami nebus (b. l. 66).

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-06-25 raštu Nr. 3-1948 A. K. buvo informuota apie tai, kad į jos 2008-04-21 pareiškimą atsakė 2008-05-14 raštu Nr. 3-1279, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau laiškas grįžo neįteiktas (b. l. 63).

Tarnyboje 2012-06-18 (reg Nr. 3493-24) gautas J. S. ir A. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad rengiamame naujame Taurų vietovės žemėtvarkos projekte turi būti: iškelti iš buvusios J. S. žemės asmeninio ūkio žemės sklypai į laisvos žemės fondą. Pakeistas administracine tvarka 2004-12-15 sprendimas Nr. 77-11963 visa apimtimi ir suformuoti du 2,93 ha ploto sklypai jų tėvo J. S. turėtoje 11,7 ha žemės valdoje (duomenys neskelbtini) buvusios sodybos vietoje, šalia vienas kito (b. l. 61, 62).

Tarnyba, atsakydama į J. S. 2013-06-25 paklausimą, 2013-08-02 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1630, nurodė, kad susidarius galimybei grąžinti dalį J. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) J. S. buvo įtrauktas į Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013-07-05 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1733 patvirtintą asmenų, pateikusių prašymus perduoti neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Tauragės rajono savivaldybės Tautų kadastro vietovėje, sąrašą. Kadangi į 2013-07-23 Tauragės rajono Taurų kadastro vietovės 1-os eilės pretendentų susirinkimą J. S. neatvyko, galimi grąžinti natūra žemės sklypai jam nebuvo suprojektuoti (b. l. 56–60).

Centrinės metrikacijos įstaigos 2014-07-11 išduotas Mirties liudijimas Nr. 762391 patvirtina, kad J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2014-07-11 mirė (b. l. 54).

Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės 2014-10-10 liudijimas patvirtina, kad mirus J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė mirusiojo dukra Ž. T. (b. l. 55).

Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. 2015-03-09 kreipėsi į Tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į 2,93 ha žemės buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini) žemės vietoje, grąžinant žemę natūra (Administracinė bylą Nr. I- 10952-473/2015, b. l. 6–8).

Išnagrinėjusi šį pareiškėjų kreipimąsi, Tarnyba 2015-05-07 sprendimu Nr. 1SS-1054-(9.5) pareiškėjų prašymo netenkino. Šiame sprendime nurodė, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės atkurtos į visą joms tenkančią buvusio žemės savininko J. S. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą žemės dalį (Administracinė bylą Nr. I- 10952-473/2015, b. l. 9–16).

Nesutikdamos su Tarnybos 2015-05-07 sprendimu Nr. 1SS-1054-(9.5), pareiškėjos su skundu 2015-06-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, 2015-11-30 sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2015-05-07 sprendimą Nr. 133-1054-(95) ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015-03-09 skundą. (Administracinė byla Nr. I-10952-473/2015, b. l. 162–165).

Tarnyba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjų 2015-03-09 skundą, 2016-01-22 sprendime Nr. 1SS-231-(3.5.) išaiškino pareiškėjoms kokiais teisės aktais remiantis buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. valdytą žemę, laikė nepagrįsta pareiškėjų pretenziją, kad suteiktą asmeniniam ūkiui žemę reikia laikyti valstybės išperkama žeme tik tuo atveju, jeigu ji suteikta ir paženklinta vietovėje iki 1993-12-31, nurodė priežastis dėl kurių Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2012-10-05 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2060 „Dėl 2012 m. Tauragės rajono Tauragės seniūnijos Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte joms nebuvo suprojektuoti žemės sklypai; atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų keliamą klausimą dėl jų atžvilgiu netinkamai taikytų Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, 1998 metais galiojusios redakcijos 74.3 papunkčio ir 2011 metais galiojusios redakcijos 66 punkto nuostatos (b. l. 5–11).

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį ūkį ir valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti faktiškai šiam tikslui naudojamą žemės plotą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ nustatė, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės (1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 2 punkte nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Kilusius ginčus sprendžia apylinkės Taryba. Jos sprendimas per 15 dienų po priėmimo gali būti apskųstas rajono Tarybai. Šiuo nutarimu Vyriausybė patvirtino Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką, kurios 2 punkte nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Šie asmenys, gyvenantys miškų ūkio ar kitoms įmonėms priklausančioje žemėje, pareiškimus pateikia tų įmonių administracijai; žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kitos įmonės) išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjų teisę į asmeninio ūkio žemę, taip pat esamas galimybes (įmonėje dirbančių šeimų skaičius, turimas žemės ūkio naudmenų fondas, žemės poreikis mokslo ir mokymo reikalams, gyvulininkystės kompleksams bei kitiems gamybiniams objektams naudoti ir kt.) ir pateikia apylinkės Tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams. Jeigu kai kurių asmenų pareiškimai nepatenkinami arba patenkinami iš dalies, pasiūlymuose nurodomi motyvai (3 punktas); Apylinkės Taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (4 punktas); suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba (5 punktas). Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) nustatė nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę atstatymo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad buvusiam turto savininkui, jeigu jis dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus; dirbančiais žemę laikomi nuolatiniai valstybinių ūkių darbuotojai ir kolūkiečiai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys; grįžimu ūkininkauti laikomas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų arba jų vaikų, kai ketinama dirbti kartu, realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas arba kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos, ar inventoriaus, ar gyvulių turėjimas; asmenų, kuriems pripažįstama nuosavybės teisė į žemę, motyvuotu prašymu šios teisės realizavimas (sklypo suteikimas natūra) gali būti atidėtas laikotarpiui iki 5 metų. Tais atvejais šiems asmenims žemė skiriama nemokamai iš valstybinio žemės fondo, o esant galimybei, ir turėtoji žemė. Šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad institucijos per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos privalo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo; sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo būdo. Nuo 1997-07-09 įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kurio 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja; už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir įgiję tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikia iki 1997-12-31 Vyriausybės įgaliotai institucijai. Šių piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Nuo 1991-07-21 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu pateikia paraiškas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo terminą, sklypo vietą ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį-ekonominį pagrindimą; asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu išnuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui (16 straipsnio 1 dalis). Nuo 2004-07-29 įsigaliojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990-07-26 – 1994-07-01 laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994-7-01 – 1995-03-26 laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990-07-26 Nr. I-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į J. S. priklausiusią žemę buvo pateiktas 1991-10-25. Tuo metu galiojęs Atstatymo įstatymas nustatė, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę buvusiam savininkui atstatoma tik tuo atveju jeigu jis dirba žemę arba grįžta ūkininkauti. Dirbančiais žemę buvo laikomi nuolatiniai valstybinių ūkių darbuotojai ir kolūkiečiai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys. Grįžimu ūkininkauti buvo laikomas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų arba jų vaikų, kai ketinama dirbti kartu, realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas arba kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos, ar inventoriaus, ar gyvulių turėjimas. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai, 1991-10-25 pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. turėtą žemės sklypą, tuo metu būtų atitikę Atstatymo įstatymo nustatytas sąlygas – būtų dirbę žemę ar būtų grįžę ūkininkauti, nėra.

Nuo 1997-07-09 įsigaliojusiame Atkūrimo įstatyme nebeliko Atstatymo įstatyme nustatytų sąlygų, todėl pareiškėjai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. turėtą žemę. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atstatymo įstatymą ir įgiję tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymą, prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikia iki 1997-12-31 Vyriausybės įgaliotai institucijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. kreipėsi į Tauragės rajono Žemėtvarkos komisiją (gautas 1997-08-08) prašydama grąžinti jai paveldėjimo teise priklausantį 2,93 ha žemės sklypą ir bendro jos tėvų turėto žemės ploto (11,49 ha), esančio (duomenys neskelbtini) J. S. kreipėsi į Tauragės rajono Žemėtvarkos skyrių su 1997-07-03 prašymu grąžinti paveldėjimo teise priklausantį 3,92 ha žemės sklypą iš bendro tėvų turėto žemės ploto (apie 11,5 ha) (duomenys neskelbtini) A. K. ir J. S. pageidavo atgauti žemės sklypus tėvo J. S. turėtoje žemės valdoje.

Atkūrimo įstatymo kurio 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pageidavo A. K. ir J. S., buvo teisėtai priskirta valstybės išperkamai. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ buvo patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, kurios 2 punkte buvo nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Apylinkės Taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (4 punktas); suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba (5 punktas). Nuo 1991-07-21 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu pateikia paraiškas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo terminą, sklypo vietą ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį-ekonominį pagrindimą; asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu išnuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui (16 straipsnio 1 dalis). Nuo 2004-07-29 įsigaliojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990-07-26 – 1994-07-01 laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994-7-01 – 1995-03-26 laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos 1992-04-01 I-ojo šaukimo 10 sesijos sprendimu Nr. 36 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1992 metams. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1993-03-25 1-ojo šaukimo 14 sesijos sprendimu Nr. 51 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1993 metams. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1994-06-28 I-ojo šaukimo sesijos sprendimu Nr. 64 žemės sklypai nuomos pagrindais suteikti apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams. Tauragės apskrities archyvas, teikdamas Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 10-osios sesijos 1992-04-01 sprendimą Nr. 36, I-ojo šaukimo 11-osios sesijos 1992-03-25 sprendimą Nr. 38, I-ojo šaukimo 14-osios sesijos 1993-03-25 sprendimą Nr. 51, I-ojo šaukimo 19-osios sesijos 1994-06-28 sprendimą Nr. 64, kuriais buvo skirta žemė nuomos pagrindais apylinkės gyventojams, 2002-01-31 rašte Nr. A-74 nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos ir viršaičio nepilnai išlikusiuose 1990–1994 metų archyviniuose dokumentuose apie žemės suteikimą nuomos pagrindais apylinkės gyventojams daugiau žinių nerasta (b. l. 139). Vertinant 1994-06-28 sprendimą Nr. 64 matyti, kad žemės sklypai nuomos pagrindais suteikti apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams. Priedėlyje prie Tauragės apylinkės Tarybos 1994-06-28 sesijos sprendimo Nr. 64 nurodytos asmenų, kuriems nuomos pagrindais suteikiami žemės sklypai, vardai ir pavardės, kaimo pavadinimai bei žemės sklypų plotai (b. l. 22–23). Daugiau jokių duomenų iš minėtų sprendimų nustatyti negalima. Tauragės r., Tauragės sen., Taurų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) asmenų susirinkimo 2003-08-07 protokole, bei žemėtvarkininkės A. M. 2003-09-18 rašte Žemėtvarkos skyriaus vedėjui minimi asmenys, kuriems asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje, tačiau šie dokumentai nepatvirtina šios žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumo, iš jų negalima nustatyti momento, nuo kurio buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje šie sklypai buvo suteikti, taip pat nėra tų sklypų matavimų, sklypų pažymėjimo, planų ar kitų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad beveik jokių dokumentų apie asmeninio ūkio žemės suteikimą neišliko, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, tuo atveju, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra, ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu turėjo patvirtinti apskrities viršininkas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apskrities viršininkas būtų patvirtinęs asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą.

Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamame 2016-01-22 sprendime Nr. 1SS-231-(3.5.) nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos 1994-06-28 I-ojo šaukimo 19 sesijos sprendimo Nr. 64 teisėtumas buvo vertinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A11-1184-02, kurioje teismas konstatavo, kad sprendimu Nr. 64 suteikti sklypai buvo asmeniniam ūkiui. Tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1184-02 matyti, kad teismas, nustatė, jog sprendimas Nr. 64 atitinka sprendimą dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui, tačiau šio sprendimo teisėtumas trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nebuvo vertinamas, kadangi pareiškėjai tokio reikalavimo nereiškė, todėl atsakovo pozicija, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos 1994-06-28 I-ojo šaukimo 19 sesijos sprendimu Nr. 64 asmeninio ūkio žemės suteikimo sprendimo priede nurodytiems asmenims teisėtumas buvo vertinamas, nepagrįsta.

Tarnyba 2016-01-22 sprendime Nr. 1SS-231-(3.5.) nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko 2003-12-19 įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų prašomoje atkurti nuosavybės teises žemės vietoje yra laisvos žemės sklypai, tą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-01-25 įsakymu Nr. 34VĮ-92-(14.34.2) „Dėl Tauragės apskrities Tauragės rajono Tauragės seniūnijos Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patikslintas Taurų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių ir žemės plotai (duomenys neskelbtini) 0,30 ha, (duomenys neskelbtini) 0,41 ha, (duomenys neskelbtini) 0,23 ha, esantys buvusioje J. S. valdoje, kurie yra pervesti į laisvos žemės fondą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir tai, kad priimant ginčijamus 2004-12-15 sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962 nebuvo vertinamas Tauragės apskrities viršininko 2003-12-19 įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, teismas konstatuoja, kad ginčijami 2004-12-15 sprendimai Nr. 77-11963 ir 77-11962 negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, todėl atsakovė įpareigojama išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini) klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba būdama tiesiogiai atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams turi pareigą šį procesą vykdyti teisėtai, t. y. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir veikti taip, kad būtų efektyviai įgyvendintas nuosavybės teisų atkūrimas. Nustačius neteisėtus veiksmus, institucija turi pareigą juos nutraukti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstamas bendrasis principas, kad valstybės valdžios institucijoms neturėtų būti užkirsta galimybė ištaisyti savo padarytas klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. Stretch v. United Kingdom, No. 44277/98, 24 June 2003, § 38; Moskal v. Poland, No. 10373/05, 15 September 2009 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vertinant ginčijamo Tarnybos 2016-01-22 sprendimo Nr. 1SS-231-(3.5.) turinį matyti, kad šiuo sprendimu atsakovė išaiškino pareiškėjoms kokiais teisės aktais remiantis buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. valdytą žemę, laikė nepagrįsta pareiškėjų pretenziją, kad suteiktą asmeniniam ūkiui žemę reikia laikyti valstybės išperkama žeme tik tuo atveju, jeigu ji suteikta ir paženklinta vietovėje iki 1993-12-31, nurodė priežastis dėl kurių Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2012-10-05 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2060 „Dėl 2012 m. Tauragės rajono Tauragės seniūnijos Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Taurų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte joms nebuvo suprojektuoti žemės sklypai; atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų keliamą klausimą dėl jų atžvilgiu netinkamai taikytų Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, 1998 metais galiojusios redakcijos 74.3 papunkčio ir 2011 metais galiojusios redakcijos 66 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčijamame sprendime neteisingai vertino ir išaiškino pareiškėjoms žemės suteikimo asmeniniam ūkiui aplinkybes, kurias teismas aptarė anksčiau šiame sprendime, daroma išvada, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-22 sprendimo Nr. 1SS-231-(3.5.) ir įpareigoti iš išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėMargarita StambrauskaitėErnestas Spruogis