Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-133/2011

Teisėja Vaidutė Stangvilienė (Proceso Nr. 1-52-1-00083-2011-4)

2011 m. lapkričio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-05 nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- dėl J. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinus, jas apimant, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Priteista iš K. K. nukentėjusiojo J. V. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad gautomis lėšomis iki J. V., gimusio 1994-01-17, pilnametystės uzufrukto teise naudosis jo įstatyminė atstovė V. V..

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteista iš K. K. 1407,76 Lt gydymo išlaidos.

K. K. neišsigalint, neturint turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, išieškojimas iki jo pilnametystės nukreiptas į jo įstatyminę atstovę - motiną Z. K. - išieškoti J. V. naudai 1500 Lt, Valstybinės ligonių kasos naudai 1407,76 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2011-01-28 apie 13.30 val. Alytaus rajone Simno miestelyje Alytaus g. 3, viešoje vietoje – autobusų stotelėje kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad kilusio konflikto pasėkoje iš asmeninių paskatų tyčia spyrė J. V. į krūtinę ir jį pargriovė, o jam atsikėlus pasivijo ir du kartus sudavė ranka smūgius į galvą, ko pasėkoje dėl muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje bei nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo K. K. nusikalstamą veiką, tinkamai nustatė, kad jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas įvertinęs surinktus įrodymus pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamasis K. K. tyčia, asmeninio keršto pasėkoje sužalojo nukentėjusįjį J. V. bei tuo pačiu pažeidė viešąją tvarką. Teismas teisingai pripažino, kad nukentėjusįjį K. K. sužalojo ne iš chuliganiškų paskatų, bet vykusio asmeninio konflikto pasėkoje, kuris tarp jaunuolių brendo jau keletą dienų. Šios aplinkybės buvo žinomos net kaltinamojo ir nukentėjusiojo motinoms. Įvykio dieną muštynes išprovokavo ne kaltinamasis, o įvykio vietoje buvę kiti vaikinai. Tačiau atmestini kaltinamojo motyvai, kad jis nukentėjusįjį sužalojo gindamasis. Smūgiai, kuriuos jis sudavė J. V. į galvą, buvo keršto pasekmė. Tuo metu nukentėjusysis jo nemušė, nes jau buvo nuo spyrio pargriautas, o atsikėlęs traukėsi nuo kaltinamojo, siekdamas išvengti sunkesnių pasekmių, tačiau kaltinamasis jį pasivijo ir sumušė. Šiuos įžūlius nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje, matant ne tik po pamokų autobusų sustojime susirinkusiems vaikams, bet ir suaugusiems. Sustojime buvusi senutė iš įvykio vietos net pasišalino. Be to, nustatyta, kad buvo sužalotas ir kitas vaikinas. Gintis nuo nukentėjusiojo ir kitų vaikinų kaltinamajam tokiu būdu nebuvo pagrindo, nes jis buvo už juos žymiai fiziškai stipresnis ir pajėgesnis. Toks konflikto išsprendimas ir įniršio išliejimas peraugo tuo pačiu ir į viešosios tvarkos pažeidimą. Matant du sumuštus vaikinus bei jų kruvinus veidus, aplinkiniams buvo sukeltos neigiamos emocijos, demonstruojama nepagarba supančiai aplinkai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 straipsniu asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įvertinus surinktus įrodymus byloje, išvada, kad K. K. gintis nuo nukentėjusiojo ir kitų vaikinų tokiu būdu kokiu jis darė, nebuvo pagrindo. Liudytojas Ž. M. parodė, kad pačių muštynių nematė, buvo nuėjęs į šalį. Bet kai grįžo, Karolis pasakojo, jog Nerijus ir Justinas gavo nuo jo galvon, kad Justinas pabėgo, prakirto jam nosį. Matė Nerijaus kruviną veidą. Nuteistasis neišsakė jokių motyvų, kad jis buvo užpultas, gynėsi nuo užpuolikų ir pan. Tai taip pat rodo, kad K. K. veikė ne būtinosios ginties ribose.

Įvertinus nustatytas aplinkybes kaltinamojo K. K. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, skirdamas K. K. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis kaltu iš dalies prisipažino, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkias nusikalstamas veikas, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, K. K. anksčiau buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su smurtu. Po tiriamų nusikaltimų neužilgo įvykdė plėšimą, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas kaltinamajam kaip recidyvistui skyrė laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo sunkūs, nesukėlė sunkių pasekmių, kad kaltinamasis nebuvo konfliktinės situacijos iniciatorius.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. K. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai. Bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskirta laisvės atėmimo bausme ir švelninti bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.