Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovams A. Ž. ir Linui Ostanevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. vadovaujama UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrovė), vykdanti atliekų tvarkymo veiklą teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini, 2017-10-24 10:00 val. laikė aliuminio atliekas (atliekos kodas 17 04 02) (5 vnt. didmaišių) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išmontavimo zonoje Nr. 3 nesilaikant Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytų zonų. Be to, pavojingos atliekos buvo laikomos talpose, kurios yra paženklintos pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis, tačiau nebuvo sukonstruotos ir pagamintos taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. Pavojingų atliekų konteineriai neturėjo dangčių, kuriuos galima būtų saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 87 ir 87¹ dalių reikalavimus. Taip pat, nustatyta, kad Bendrovė pagal pateiktus atliekų tvarkymo apskaitos už 2017 m. suvestinės duomenis nuo 2017-02-01 iki 2017-02-29 viršijo juodųjų metalų (atliekos kodas 19 12 02), nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 geležies ir plieno (atliekos kodas 17 04 05), nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 sudedamųjų dalių, išimtų iš nebenaudojamos įrangos, nenurodytų 16 02 15 (atliekos kodas 16 02 16) vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius, nustatytus Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 specialiojo leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas“ (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti ir laikymas, tuo A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 specialiojo leidimo dalies „Atliekų apdorojimas“ (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas reikalavimus. Šiais veiksmais A. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 ir 33 dalyse.

Teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų. Jis yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius. Dėl aliuminio atliekų paaiškino, kad jos buvo laikomos zonoje Nr. 3, nesilaikant reglamente nustatytų zonų. Aliuminio atliekas turi kur laikyti, laiko sandėlyje, bet ne toje vietoje, kur pagal taršos leidimą turėtų būti, nes netelpa. Tų maišų su aliuminiu nėra kur kitur padėti, jei ne sandėlyje, ten toks kontingentas Naujoje Vilnioje, kad išneš. O pakeisti taršos leidimą yra labai sunku. Pripažįsta ir tai, kad pavojingos atliekos buvo laikomos netinkamai. paprasčiausiai pas juos nėra vietos ir laikyti nėra kur. Tie konteineriai buvo neuždengti, bet ten tik keli akumuliatoriai buvo įdėti, žala nepadaryta. Mano, kad pažeidimas nėra kenksmingas, nes visur betonuotos grindys. Dėl atliekų perviršio nurodė, kad pirko talpas, liepos mėnesį jos buvo kaip sudedamosios dalys, o rugpjūčio ataskaitoje kaip 17 04 05 – geležis ir plienas, nes buvo jau supjaustytos. Nežinojo svorio, sužinojo tada, kai jau supjaustė. Supjaustyti ne taip greitai išeina ir ganėtinai sudėtinga parduoti buvo. Pagal skaičius sutinka, kad kiekis viršyta, bet mano, kad didelės žalos nepadaryta. Atliekų perviršiai susidarė, nes nesuspėjo parduoti. Šiuo metu viskas sutvarkyta, pažeidimų nėra, pats darė ataskaitas, tai atidžiai sužiūrėjo. Šioje įmonėje vadovu dirba nuo 2016 m., per tą laiką nebuvo baustas už pažeidimus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai nurodė, kad palaiko tai, kas yra surašyta protokole. Kaip matyti iš patikrinimo akto, iš pateiktų ataskaitų, įmonė pažeidė taisykles, nesilaikė reglamento reikalavimų. Ši įmonė jiems yra žinoma, anksčiau joje būta pažeidimų, šiuo metu malonu matyti, kad įmonė tvarkosi ir pripažįsta savo pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. ANK 247 straipsnio 20 punktas numato atsakomybę už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, o 33 punktas - už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą.

A. T. kaltė padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 ir 33 dalyse numatytus nusižengimus visiškai įrodyta jo prisipažinimu ir paaiškinimu, Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovų paaiškinimais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga – patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-300, foto nuotraukomis, atliekų tvarkymo suvestinėmis, kita bylos medžiaga. A. T. yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, t. y. juridinio asmens vadovas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad A. T. prisipažino padaręs nusižengimus, paaiškino jų padarymo priežastis ir nuoširdžiai gailisi, pašalino padarytus nusižengimus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, ankščiau baustas už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog A. T. skirtinos minimalios ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 ir 33 dalyse juridinio asmens vadovui numatytos baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, A. T. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 247 straipsnio 30 dalimi, 247 straipsnio 33 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 900 Eur baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 120 Eur baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 33 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 140 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 900 Eur baudą

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18076554205 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).