Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-366/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
1A-91-366/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
D. M., ir R
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
J. J.
Advokatai
Aidas Mažeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-366/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20205-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,nuteistajai D. M. ir jos gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. advokato gynėjo Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 60 MGL (3000 Eur) baudą.

J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista J. J. solidariai iš D. M., R. P., E. K. ir G. M. 2000 Eur neturtinei žalai, 66 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš D. M., R. P., E. K. ir G. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 80,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. M., R. P., E. K., G. M. ir G. Z. nukentėjusiosios J. J. naudai po 884 atstovavimo išlaidų.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. P., E. K., G. M., G. Z., tačiau apeliaciniai skundai dėl šių asmenų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteista už tai, kad kartu su G. M., E. K. ir R. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: G. M. 2023 m. birželio 3 d. apie 23.12 val. viešoje vietoje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), restorano lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia apipylė gėrimu prie restorano staliuko sėdinčią A. B. bei, suėmęs už plaukų, ištraukė iš už staliuko sėdėjusią J. J. ir tampė ją restorane už plaukų, vėliau, tą pačią dieną, apie 23.20 val., toje pačioje vietoje, G. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, restorano lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. K., R. P. ir D. M., E. K. priėjus prie staliuko, prie kurio sėdėjo J. J., A. B. bei S. K. V., E. K. telefonu pradėjo jas filmuoti, vadino jas necenzūriniais žodžiais, tampė J. J. suėmęs už plaukų, J. J. ginantis ir E. K. krentant ant grindų, jis pargriovė ir J. J., kuri pargriuvusi ant stiklo šukių susižalojo, tada R. P. trenkė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu J. J. į dešinę galvos pusę, o priėjusi D. M. tempė J. J. suėmusi už plaukų ir sudavė J. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, J. J. atsistūmus nuo D. M., prie J. J. priėjęs G. M. kumščiu trenkė jai į kairės akies sritį, nuo smūgio J. J. pargriuvus, D. M. jai spyrė į kairę ranką, o G. M. jai spyrė į kojos padą, tokiais bendrais veiksmais G. M., E. K., R. P. ir D. M. padarė J. J. poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejose lūpose, smakre, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, krūtinės kairėje, kairėje plaštakoje, kairiame petyje, paviršines žaizdas kairiame petyje, kairės plaštakos V-ame piršte, taip sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį D. M. atžvilgiu ir priimti naują – išteisinamąjį. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis (toliau – BPK), BK.

2.1. Apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl D. M. pripažinimo kalta, nes pirmosios instancijos teismas padarė esminius duomenų vertinimo pažeidimus. D. M., skirtingai nei kitų nuteistųjų, kaltė grindžiama vieninteliu įrodymu – nukentėjusiosios J. J. parodymais. Byloje apklausti liudytojai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino, kad D. M. dalyvavo konflikte naudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

2.2. Nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog iš byloje apklaustų liudytojų nei vienas nematė viso konflikto nuo pradžių iki pabaigos, liudytojai matė ir galėjo papasakoti tik apie dalį konflikto, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog apibendrinus jų parodymus, vertinant jų visumą, galima nustatyti įvykių eigą, kitų nuteistųjų atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją, ką iš esmės teismas ir padarė. Tačiau nei vienas liudytojas nenurodė matęs D. M. smurtaujančią.

2.3. Skunde cituojant D. M., liudytojo D. Č. parodymus atkreipiamas dėmesys, kad jei D. Č. iš tikro būtų suinteresuotas padėti D. M. išvengti atsakomybės duodamas neteisingus parodymus, jo parodymai būtų šiek tiek kitokie. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas kaltinimo ir gynybos liudytojams taiko dvejopus standartus – tai, kad parodymus prieš G. Z. davė vien tik J. J. pažįstamos, nesukliudė teismui jų parodymus vertinti kaip patikimus ir jais grįsti šio nuteistojo kaltę.

2.4. Nurodoma, kad apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. J. paaiškino, kad nebuvo sugriebusi už plaukų D. M.. Tačiau 2023 m. rugpjūčio 31 d. atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios J. J. ir tuo metu įtariamosios D. M., J. J., atsakydama į advokato klausimą, parodė, kad galimai gindamasi gal ir įsikibo į plaukus D. M.. Teigiama, kad tokius prieštaringus nukentėjusiosios parodymus negalima laikyti nuosekliais. Be to, policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše 2023 m. birželio 3 d. „PSS-20230603-232756UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kad D. M. eina suveltais plaukais (šią aplinkybę pripažino ir teismas), kas paneigia nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji nebuvo sugriebusi šiai už plaukų ir patvirtina tiek pačios D. M., tiek liudytojo D. Č. parodymus apie šias aplinkybes.

2.5. Teigiama, kad teismas, grįsdamas R. P. kaltę nukentėjusiosios pozicijos nuoseklumu, pažymėjo, jog apie tai, kad asmuo įvardytas kaip E. K. žmona ar kažkas (R. P.), trenkė nukentėjusiajai tada, kai ji buvo parversta ant žemės, J. J. papasakojo policijos pareigūnui dar būdama įvykio vietoje, nurodydama, kad „jisai mane pervertė ant žemės, čia jo kažkokia čia žmona ar kažkas pradėjo daužyt“, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad to negalima pasakyti apie nukentėjusiosios poziciją D. M. atžvilgiu, nes ji iš karto po įvykio nė žodžio neužsiminė apie tai, kad D. M. būtų prieš ją smurtavusi. Todėl, nukentėjusiosios parodymai apie D. M. veiksmus prieš ją nėra tokie nuoseklūs, kaip kad teigiama skundžiamame nuosprendyje.

2.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. M. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, ji savo parodymus taip pat patvirtino akistatos su J. J. metu, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų atlikę ir jos parodymų patikrinimą vietoje, ji taip pat būtų parodžiusi kaip viskas vyko, todėl nėra suprantama, kodėl nukentėjusiosios parodymai laikomi patikimesniais už D. M..

2.7. Nurodoma, kad J. J. parodymai aptariamoje dalyje nėra visiškai nuoseklūs. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, kaip fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė žalos, nors ir atsako pagal BK dėl melagingų parodymų davimo, tačiau paprastai yra visada suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi buvo vienaip ar kitaip asmeniškai paveiktas padarytos nusikalstamos veikos, taip pat dažniausiai siekia patirtos žalos kompensavimo, baudžiamajame procese pareikšdamas civilinį ieškinį, todėl, vertinant jo parodymus, turi būti laikomi griežtesnių įrodymų vertinimo reikalavimų nei įprastai. Dėl šių priežasčių J. J. parodymai kaip patikimi, turi būti vertinami tiek, kiek juos patvirtina kitų nešališkų liudytojų parodymai, tačiau, kaip jau minėta, tokių nėra.

2.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

3. Teismo posėdyje nuteistoji D. M. ir jos gynėjas advokatas A. Mažeika prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl D. M. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teisinius argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, išklausęs šalių paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl atlikto įrodymų tyrimo ir nepagrįsto jos pripažinimo kalta pagal BK 284 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės yra pagrįstos, atitinkančios byloje nustatytas faktines aplinkybes.

8. Atsižvelgiant į tai, kad yra tik nuteistosios D. M. apeliacinis skundas, šioje proceso stadijoje vertinami tik įrodymai, tiesiogiai susiję su jos veiksmais ar neveikimu, kiek tai svarbu sprendžiant dėl jos baudžiamosios atsakomybės.

9. Pastebėtina, kad BPK nenumato įrodymų kiekio reikalavimo, tačiau sprendimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Remiantis teismų praktika, BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Be kita ko svarbu ir tai, ar nukentėjusiojo asmens parodymus patvirtina bent iš dalies objektyvūs duomenys bei, ar nėra pagrindo abejoti to asmens objektyvumu ar parodymų savanoriškumu.

10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visada buvo nuoseklūs, o esami netikslumai dėl tam tikrų aplinkybių gali būti paaiškinami įvykio metu buvusia stresine situacija. Prieš nukentėjusiąją per pakankamai trumpą laiką fizinius veiksmus atliko ne vienas asmuo, todėl asmens galimybės tokioje situacijoje įsiminti ir labai tiksliai atpasakoti įvykių seka yra ribotos.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2023 m. birželio 3 d. <...> D. M. tempė J. J. suėmusi už plaukų ir sudavė J. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, J. J. atsistūmus nuo D. M., prie J. J. priėjęs G. M. kumščiu trenkė jai į kairės akies sritį, nuo smūgio J. J. pargriuvus, D. M. jai spyrė į kairę ranką <...>. Nukentėjusioji J. J. 2023 m. birželio 4 d. buvo apklausta du kartus, t. y. nedelsiant po įvykio. Pareiškime nurodė, jog G. M. dukra D. M. jai sudavė su rankomis ir kojomis nemažiau 5 kartus, tas pačias aplinkybes, tik detaliau apibūdinant D. M., nurodė ir tos pačios dienos apklausoje. 2023 m. birželio 29 d. apklausoje nukentėjusioji detalizavo įvykio aplinkybes, t. y. tiksliau įvardijo kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko D. M.. Patikslino, jog D. M. paėmė už palaidų plaukų ir truputį patraukė, ji (J. J.) sukosi link jos (D. M.) ir ši trenkė rankos kumščiu į smakrą, dešinę pusę. Tuo metu buvo klupsčia, nespėjus atsistoti ji atsisuko link D. M., stojosi ir pagavo ją už palaidų plaukų ir nustūmė nuo savęs link žmonių. <...> Tada D. M. jai spyrė koja, pataikė kažkur į dešinę ranką, nes ji rankomis dengėsi galvą. 2023 m. lapkričio 6 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad D. M. tempė už plauku, kai ši buvo suklupusi. D. M. sudavė smūgį, juto skausmą ir tempė plaukus. 2024 m. kovo 12 d. parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusioji J. J. parodė, jog prie jos priėjo D. M. ir pradėjo jai tempti už plaukų ir D. M. sudavė jai smūgį kumščiu į veido dešinę pusę prie smakro. D. M. vis bandė smūgiuoti ir sudavė kumščiais keturis kartus J. J. į viršutinę kūno dalį. Tada J. J. atsistūmė nuo D. M. <...>. J. J. aiškina, kad rankomis dengėsi veidą, nes tuo metu D. M. jai spyrė į kairę ranką, <...>, ji jautė fizinį skausmą. Ji pasisukus matė kas kur smūgiavo, matė D. M. smūgius. 2023 m. rugpjūčio 31 d. akistatų metu tarp nukentėjusiosios J. J. ir D. M. bei G. M., nukentėjusioji parodė, jog iš nugaros pajuto smūgį į galvos sritį, pajuto kaip tempia už plaukų ir tuo momentu atsisuko. Atsisukusi pamatė D. M., pradėjo gintis ir įsiterpė kažkoks vyras, kuris užstojo D. M.. Dar po viso to, gulint ant grindų, pajuto spyrį į koją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisme apklausta parodė, kad pajuto, kad ją atbulą už plaukų pradėjo tempti D. M.. Bandė išsisukti. Bet D. M. smūgiavo jai į galvą, bandė trenkti su rankomis ir kojomis. Po to ji D. M. nustūmė. Dar po kurio laiko <...> jis (G. M.) su D. M. dar įspyrė jai į ranką. Kojos padą (pajuto pora smūgių) ir pasišalino. D. M. nebuvo sugriebusi už plaukų. Apygardos teismo vertinimu, tokia parodymų gausa bei patikrinimas skirtinguose proceso etapuose, tarp jų ir teisminio nagrinėjimo metu, leidžia daryti išvadą, jog parodymų turinys išliko nuoseklus ir neprieštaringas. Nukentėjusiosios parodymuose esantys nedideli netikslumai, t. y. dėl (ne)sugriebimo už plaukų nuteistajai D. M.; dėl D. M. neįvardijimo policijos pareigūnams iš karto po įvykio, yra suprantami, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo metu patirtą sukrėtimą ir pačią nukentėjusiosios būseną.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, išskyrus kitų kaltinamųjų ir liudytojo D. Č. parodymus, nepatvirtina D. M. versijos, kad tai J. J. be jokios priežasties jai einančiai pro šalį sugriebė už plaukų, o ji tik gynėsi nuo jos. Minėtą versiją paneigia liudytojo V. P. parodymai, jog smurtaujama prieš vieną moterį ir ji buvo rimtame pavojuje. Iš nukentėjusios J. J. parodymų, kuriuos partvirtina liudytojas V. P. bei kiti kavinės darbuotojai, akivaizdu, jog antro konflikto metu nukentėjusioji buvo kelis kartus pargriauta ant žemės faktiškai neleidžiant jai atsistoti ir taip buvo beveik visų grumtynių metu. Todėl visiškai nelogiškas apeliantės teiginys, kad J. J. vietoje to, kad gintis nuo tiesioginių priešininkų, kurie vartoja smurtą jos atžvilgiu, dėl nepaaiškinamų priežasčių būtų užpuolusi pro šalį einantį pašalinį žmogų (šiuo atveju D. M.) niekaip nedalyvaujantį konflikte. Taip pat svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios J. J. parodymus dėl D. M. atliktų smūgių vietos patvirtina ir specialisto išvada (2 t., b. l. 38-40), kurioje užfiksuoti kūno sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytas smurto lokalizacijos vietas. Kas leidžia konstatuoti, jog nukentėjusiosios parodymai nėra subjektyvi nuomonė ar kaip nurodyta skunde, suinteresuotumas bylos baigtimi dėl žalos atlyginimo.

13. Apygardos teismas pastebi, jog liudytojas D. Č. nebuvo įvardintas ikiteisminio tyrimo metu, kuris trūko apie metus laiko, nors pati nuteistoj D. M. ne kartą buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, liudytojas D. Č. pirmą kartą buvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, praėjus daugiau nei pusantrų metų po įvykio. Sutiktinai su pirmosios instancijos teismo išvada, minėto liudytojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir patikimumo, kadangi liudytojas yra susijęs su D. M., yra jos draugas. Be to, D. Č. parodymai prieštarauja nuosekliems ir kitais duomenimis pagrįstiems nukentėjusiosios J. J. parodymams.

14. Nors teigiama, jog būtent nukentėjusioji J. J. prieš D. M. naudojo smurtą, t. y. tempę už plaukų, patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti D. M. suvelti plaukai. Tačiau sutiktinai su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ši versija nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais įrodymais, bet ir prieštarauja pačios D. M. elgesiui įvykio metu ir iškart po jo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, atvykus policijos pareigūnams nuteistoji nepateikė jokio pranešimo ar nusiskundimų apie smurtą prieš ją. D. M. nesikreipė dėl pagalbos ir neprašė fiksuoti jokių sužalojimų, nors turėjo tam visas galimybes. Priešingai, D. M. elgėsi provokuojančiai, vartoja įžeidžiančius žodžius („Žėrtva, tu, (necenzūrinis žodis)“; „Eikit susirinkit tas idiotes, (necenzūrinis žodis)“; „Kurvos“), akivaizdu, kad nukentėjusiosios ir jos draugių atžvilgiu, ir kartu su kitais asmenimis pasišalina iš įvykio vietos, neinicijavusi jokių veiksmų dėl esą jos atžvilgiu naudoto smurto. Apygardos teismo vertinimu, tokie veiksmai nėra būdingi asmeniui, kuris ką tik būtų nukentėjęs, todėl nuteistosios D. M. versija, motyvuotai laikytina nepagrįsta, siekiant sukelti abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

15. Pirmosios instancijos teismo pateikta įrodymų analizė bei aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistoji D. M. <...> tempė J. J. suėmusi už plaukų ir sudavė J. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, J. J. atsistūmus nuo D. M., prie J. J. priėjęs <...>, nuo smūgio J. J. pargriuvus, D. M. jai spyrė į kairę ranką <...>. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. M. nuteisė pagal BK 284 straipsnį.

16. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistosios D. M. gynėjo advokato Aido Mažeikos argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios D. M. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė