- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2YT-10171-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00320-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
E. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji E. J. mirus (duomenys neskelbtini) sutuoktiniui J. J. priėmė palikimą, pradėjus visą paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja E. J. nurodė, kad jos sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pirmosios eilės paveldėtoja pagal įstatymą. Su sutuoktiniu J. J. jam esant gyvam pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), ten kartu gyveno, prižiūrėjo namus, juos įrenginėjo, pasistatė ūkinius pastatus, tuose namuose nuolatos gyveno ir gyvena ir po sutuoktinio mirties. Po vyro mirties aktyviais veiksmais perėmė visą iš paveldėtą ir jų užgyventą turtą. Ji ūkį tvarkė kaip savo, prižiūrėjo žemę, sodino ir ravėjo daržus, prižiūrėjo namą, sutvarkė namo nuosavybės dokumentus. Savo lėšomis palaidojo vyrą, prižiūrėjo jo kapą. Taigi, pareiškėja priėmė visą mirusiam sutuoktiniui priklausančią palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Kitų paveldėtojų nėra, nes abiejų tėvai yra mirę, vaikų jie neturėjo. Juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu (b.l. 2).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens- valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime (b.l.18) suinteresuotas asmuo neprieštarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. J. yra J. J. sutuoktinė (b.l. 6)). Pareiškėjos sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos pažyma patvirtina, kad pagal įrašą Rumšiškių seniūnijos (duomenys neskelbtini) m. m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) psl. 102, namų ūkio Nr. 403, E. J. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su pastoge, ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (b.l. 12). Iš byloje esančios Rumšiškių sen. pažymos 2019-03-15 Nr. K6-9 (b.l.13) matyti, kad pareiškėja E. J. po vyro mirties gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2019 m. kovo 13 d. liudijime nurodyta, kad po J. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 4).
J. J. ir E. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9).
Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio J. J. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Po mirties pareiškėja, jos pačios paaiškinimais ir liudytojos L. K. parodymais, tvarkė sutuoktinio paliktą ūkį: gyveno ir tvarkė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, šiltnamį, dirbo žemę, mokėjo mokesčius bei priėmė visus asmeninius bei buities daiktus.
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje duotų pareiškėjos paaiškinimų teisme, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. J. mirties jo sutuoktinė E. J. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo namą ir kitus statinius sklype, dirbo žemę, tvarkė šiltnamį, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir kt.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog E. J. po savo sutuoktinio J. J. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.