Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016-05-11 nutarimu nubaustas 43 Eur bauda už tai, kad 2016-06-16, nuo 22.00 val. iki 2016-04-17, 3.59 val. negyvenamoje patalpoje klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) garsiai leido muziką, tai yra triukšmavo, tuo pažeidė viešąją rimtį bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d.Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. K. apskundė jį, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nutartimi jo skundas atmestas.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 str. 1 d. pažeidimą, todėl skundžiamą pareigūno nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde G. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir šią bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

4.1. Skunde jis teigia, kad inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, o patalpos, kuriose buvo tariamai padarytas pažeidimas, jam nepriklauso. Taip pat nenustatyta, kad pažeidimo metu būtent jis garsiai leido muziką, bet jis galėjo užtikrinti teismą, kad tą dieną neturėjo jokios konfliktinės situacijos, niekas į jį nesikreipė, nekvietė pareigūnų, nenustatyta, ar tariamai keliamas triukšmas viršijo nustatytas normas ir ar triukšmas sklido iš nutarime nurodytos patalpos. Apeliantas teigia, kad nors teismas vadovavosi liudytojų parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio, kad jų parodymai skiriasi kitose bylose, t. y. jie ATP bylose nurodė tikslų laiką, kada garsiai sklido muzika, tačiau teisme jie tokių aplinkybių netvirtino. Liudytoja O. S. nurodė, kad ji daug kartų prieš tai kvietė policijos pareigūnus, tačiau apeliantas nurodo, kad tai patvirtinančių duomenų nėra, o jis anksčiau už tai nebaustas. Vibracijas liudytojos bute galėjo lemti tik kavinė „(duomenys neskelbtini)“, po kurios patalpomis yra įsikūręs apeliantas, o dėl šios kavinės gyventojai ne kartą kvietė pareigūnus, kurie baudė kavinės savininką dėl sklindančio didelio garso. Be to, liudytoja nesutiko, kad būtų matuojamas triukšmo lygis. Apeliantas teigia, kad liudytojas J. A. S. kalbėjo tik prielaidomis, asmeniškai nenustatinėjo iš kur sklinda triukšmas, kuris pagal apibūdinimą sklido iš kavinės. Liudytojas A. M. susipainiojo sakydamas iš kur sklinda triukšmas, t. y. iš kavinės, ar iš rūsio. Iš kur sklido triukšmas asmeniškai netikrino, o jo butas yra toliau nei jis nurodė nuo apelianto patalpų. Vertinant liudytojos D. A. parodymus apeliantas nurodo, kad nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl kokių nors žmonių keliamo triukšmo kieme. Be to, ji anksčiau tariamai kvietė policijos pareigūnus, tačiau apeliantas nurodo, kad tai patvirtinančių duomenų nėra, o jis anksčiau už tai nebaustas. Tuo tarpu liudytojas J. Š. parodė, kad pagal išmatavimus niekas neviršijo leistinų normų. Apeliantas teigia, kad jis prisiminė, jog balandžio 16 d. buvo šeštadienis ir klubas neveikė, tačiau tą dieną savo veiklą tikrai vykdė kavinė „(duomenys neskelbtini)“. Garsas sklido ne iki gretimo namo, bet už gretimai stovinčio namo, o besiskundę asmenys patys atsisakė dalyvauti tyrime ir jį kokiu nors būdu kontroliuoti, kitų tyrimų jie ar policija neatliko. Apeliantas pažymi, kad teismas nesivadovavo nuotraukomis, iš kurių matyti, kad patalpos, kuriose veikia klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra toli nuo besiskundžiančių asmenų namo, jos yra namo rūsyje, virš kurio yra kavinės patalpos, kurios yra sublokuotos su kitu pastatu, tik už kurio yra besiskundžiančių asmenų namas. Muzika buvo leidžiama tik vidinėje rūsio patalpų dalyje, o garsas iš ten galėjo sklisti tik pro langą, kuris yra visiškai priešingoje pusėje nuo besiskundžiančių asmenų namo. Tuo tarpu jokios pašalinės vibracijos dėl leidžiamos muzikos iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytos, jis anksčiau už tai nebaustas nei karto, o pareigūnai buvo kviečiami ir baudžiamas buvo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl G. K. veiksmų, kurie atitinka ATPK 183 str. 1 d.

G. K. neigia savo kaltę teigdamas, kad nenustatyta, jog pažeidimo metu būtent jis garsiai leido muziką, o besiskundžiančių gyventojų rimtį galėjo trikdyti iš šalia įsikūrusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, kurių pakanka įrodyti, kad šį pažeidimą padarė būtent G. K..Nors G. K. neigia savo kaltę, tačiau tai, kad būtent jis padarė jam šioje byloje inkriminuota pažeidimą, patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai. L. O. S. parodė, kad dėl G. K. naktimis keliamo triukšmo policijai parašė 12 skundų. Ji kreipėsi dėl garsios muzikos, triukšmo ir girtavimo, nes namas, kuriame ji gyvena, sublokuotas su namu (duomenys neskelbtini), iš jo sklinda toks triukšmas nuo muzikos ir nuo „bumbsėjimo“, kad vibruoja net pagalvės. Jau prieš trejus metus jos ir A. šeimos negalėjo miegoti, nors kavinė „(duomenys neskelbtini)“ dar neveikė. Rūsio patalpos savininkas buvo tik vienas – G. K.. Pareigūnai buvo atėję ir į namus, jie įsitikindavo, kad muzika groja ir kambaryje girdisi triukšmas. Policininkai norėdavo patekti į rūsio patalpas, bet jų niekas neįleisdavo. Liudytoja buvo pas G. K. nuėjusi, bandė kalbėtis draugiškai dėl triukšmo, tačiau buvo išvadinta „sene“ ir susitarti gražiuoju nepavyko. Nesutarimai su juo prasidėjo šiais metais pavasarį. Netikėti šios liudytojos parodymais pagrindo nėra, nes juos patvirtina ir kitų byloje esančių liudytojų parodymai. L. J. A. S. parodė, kad naktį jam neduoda miegoti iš G. K. patalpos sklindanti muzika, dėl to daug kartų buvo kviesta policija, jis rašė pareiškimus policijai. Muzika sklinda pro duris prie kampo, iš rūsio, nors kavinė „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name pirmame aukšte prie pat sienos, kur rūsys. Triukšmas naktį, trukdo miegoti, būna tranki muzika, „bumbsėjimas“. Ne mažiau kaip tris kartus jis dėl to rašė pareiškimus policijai. Muzika sklinda iš rūsio patalpos, nes jo išėjimas į kiemo pusę. Liudytoja D. A. parodė, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini) name. Jos buto langai buvo į kiemo pusę, trečiame aukšte. Rašė pareiškimus policijai, kai kiekvieną vakarą buvo girdimas triukšmas iš klubo. Butą dėl nuolatinio naktinio triukšmo buvo priversta parduoti, nes gyventi jame tapo neįmanoma. Kiti kaimynai taip pat skundėsi dėl triukšmo. Labiausiai trukdė muzikos garsas ir žmonių keliamas triukšmas, kuomet jie būdavo apsvaigę šūkaudavo, rūkydavo kieme. Muzika nesigirdėdavo aiškiai, negalima buvo girdėti melodijos, bet girdėdavosi žemų dažnių garsai, didžiulis dunksėjimas, ritmas, kurie trukdė miegoti, nakties triukšmas ją prikeldavo iš miego. Ji parašė kelis pareiškimus, kuomet jau nebegalėjo kentėti. Šalia klubo patalų yra kavinė „(duomenys neskelbtini)“, bet ji gali identifikuoti iš kur sklinda garsas, nes kavinės garsas švaresnis, girdisi melodija, o iš klubo sklinda dunksėjimas.Aukščiau paminėtų liudytojų parymai abejonių nekelia, nes jie, priešingai nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja, o jais neabejotinai nustatyta, kad 2016-06-16, nuo 22.00 val. iki 2016-04-17, 3.59 val. negyvenamoje patalpoje klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) buvo keliamas triukšmas, dėl ko nakties metu buvo trikdoma namo gyventojų rimtis, o G. K., jo naudojamose patalpose, neužtikrino, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Tai, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į policiją dėl triukšmo – muzikos garso, naktimis iš 2016-03-28 į 2016-03-29, 2016-03-29, 2016-04-01, iš 2016-04-15 į 2016-04-16, matyti iš byloje esančių namo gyventojų pareiškimų. Tuo tarpu iš Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuojančios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ matyti, kad nakties metu (nuo 22 - 6 val.) leidžiamas skleisti ne didesnis kaip 35 decibelų garsas. Nors šio pažeidimo atveju garso lygis minimose patalpose, kur įrengtas klubas „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo matuojamas, tačiau liudytojų gretimais esančio namo gyventojų O. S., J. A. S., A. M., D. A. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad muzikos grojimu klube „(duomenys neskelbtini)“ sukeltas triukšmas 2016-06-16, nuo 22.00 val. iki 2016-04-17, 3.59 val. trikdė minėtus liudytojus, kurie apie tai pranešė pareigūnams. Todėl G. K. apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančių liudytojų O. S., J. A. S., A. M., D. A. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs ir nepatikimi, atmetami kaip nepagrįsti.Nors G. K. savo skunde nurodė, kad minimos patalpos jam nepriklauso, tačiau jis pats nurodė, kad tose patalpose esantis klubas yra jo, patalpas naudoja panaudos pagrindais, todėl jis, kaip klubo vadovas, yra atsakingas už naktimis leidžiamos muzikos garsą. G. K. taip pat nurodė, kad jo klube leidžiama muzika negalėjo sukelti didelio triukšmo, o muzika negalėjo sklisti iki gretimo namo, ką patvirtina ir pateiktos nuotraukos, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes, tai vertinama tik kaip apelianto, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, subjektyvi nuomonė. G. K. skunde nurodo, kad užsakė garso tyrimą ir pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio virbacijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokolą Nr. F-VO-21/2016, kuriuo atlikus tyrimą nenustatytas leistino garso viršijimas. Tačiau toks įrodymas nepaneigia G. K. kaltės dėl didelio muzikos garso 2016-06-16, nuo 22.00 val. iki 2016-04-17, 3.59 val. G. K. nurodė, kad tyrimo metu įjungė muziką savo klube visu garsu, tačiau tyrimą atlikęs specialistas J. Š. parodė, kad G. K., paleido sistemas, kaip pats sakė, maksimaliu pajėgumu rūsio patalpose. Tačiau tai rodo, kad pats J. Š. muzikos sistemų nejungė ir neįsitikino, ar jos iš tikrųjų leidžiamos maksimaliu pajėgumu. Todėl G. K. nurodyta aplinkybė, kad tyrimo metu įjungė muziką savo klube visu garsu, lieka nepatvirtinta. Skunde apeliantas nurodo, kad muzika sklido iš šalia įsikūrusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir anksčiau yra sulaukusi namo gyventojų skundų dėl keliamo triukšmo, buvo kviečiami pareigūnai. Tačiau liudytojai O. S., J. A. S., A. M., D. A. aiškiai nurodė, kad muzika sklinda iš gretimo namo rūsyje įrengto klubo, iš kurio muzika sklido jau tuomet, kai gretimais esanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo atidaryta. Be to, liudytoja D. A. nurodė, kad ji gali identifikuoti iš kur sklinda garsas, nes kavinės garsas švaresnis, girdisi melodija, o iš klubo sklinda dunksėjimas. G. K. teigia, kad liudytojai nurodo, jog jie dėl garsiai klausomos muzikos jau eilę kartų kvietė pareigūnus, bet tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jis už tokį pažeidimą anksčiau nebaustas. Tačiau tai, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į policiją dėl triukšmo – muzikos garso, naktimis iš 2016-03-28 į 2016-03-29, 2016-03-29, 2016-04-01, iš 2016-04-15 į 2016-04-16, matyti iš byloje esančių namo gyventojų pareiškimų. Be to, liudytoja O. S. parodė, kad policininkai norėdavo patekti į rūsio patalpas, bet jų niekas neįleisdavo. Ji buvo pas G. K. nuėjusi, bandė kalbėtis draugiškai dėl triukšmo, tačiau susitarti gražiuoju nepavyko, o nesutarimai su juo prasidėjo šių metų pavasarį.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad G. K. pagrįstai nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016-05-11 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 d., padarymą. Su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisinga, o naikinti ją G. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.