Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-107-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
1S-107-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-107-491/2022Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios J. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimo netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Paskutinį kartą J. B. buvo nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta (su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu) bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Šios bausmės pradžia jai skaičiuojama nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 28 d. 2023 m. sausio 27 d. ji bus atlikusi pusę paskirtos bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajai J. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį, kadangi nors nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jos vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, šios rizikos vertinimo veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ji laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

3. Nesutikdama su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistoji padavė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė jos skundą dėl šio Komisijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nors nuteistosios J. B. elgesys pataisos įstaigoje keičiasi teigiama linkme (ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau jos ankstesnis teistumas, nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo jos polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos resocializacijos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistoji J. B. prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde ji cituoja Komisijos nutarime išvardintus ją charakterizuojančius bylos duomenis ir nurodo, kad jie sudaro pagrindą jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde nuteistoji J. B. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo pritarta Komisijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimui netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų. Tuo vadovaudamasi, nuteistoji prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nuteistąją pagrįstai atsisakė lygtinai paleisti į laisvę.

8. Visų pirma reikia pažymėti, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo . Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki 6 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau, priešingai nei apeliantė nurodo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistoji J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, ji anksčiau buvo bausta 1 kartą, tačiau skirta nuobauda nebegalioja, taip pat ji buvo skatinta 5 kartus, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę laisvėje. Kita vertus, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, nors nuteistoji J. B. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios J. B. nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus nuteistosios J. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra vidutinė. Priešingai nei tai daroma skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo kvestionuoti šį nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – vidutinei, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą, visų pirma, leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2018 m. balandžio 26 d. atliktų vertinimų nuteistajai J. B. nustatyta rizika keitėsi, t. y. iš pradžių ji buvo žema, po to padidėjo – jai buvo nustatyta vidutinė rizika. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė ne pablogėjęs jos elgesys, bet kelios priežastys – naujas nuosprendis, antstolių patvarkymai bei pokyčiai, nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus, praeities faktus. Taigi, nors nuteistoji pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatinta 5 kartus, galiojančių nuobaudų neturi ir tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai ją charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui jos vis tik dar nėra pakankamos.

11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją J. B. apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajai, nors ir vykdančiai individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų antstolių patvarkymų; paveikumas neigiamai kitų įtakai; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; narkotinių medžiagų vartojimas; žema savivertė; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau pakankamai didelio skaičiaus pakartotinai nusikalsti kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.

12. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas srityse, susijusiose su narkotinių medžiagų vartojimu, negebėjimu tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, paveikimu neigiamai kitų įtakai, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnį nuteistosios J. B. teistumą matyti, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimas, taip pat kitos jos padarytos nusikalstamos veikos, buvo jai būdingas elgesys laisvėje. Tai patvirtina ir bylos duomenys, kad anksčiau J. B. paskirtos švelnesnio pobūdžio valstybės poveikio priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio jai nepadarė, nuteistoji vėl nusikalsdavo. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nuteistosios gyvenimas ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu ir ji jas tęsė tol, kol jai nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir fiziškai neatimta galimybė nusikalsti. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, darytina išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

13. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios J. B. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant J. B. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios J. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus