Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-379-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2A-379-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
V.J.
Ieškovas
J.K.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A35-379/08Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 30.12.2; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų A.Urbanavičienės, P.Jaržemskio,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A.Mieželaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V.J. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 1998 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.K. ieškinį atsakovui V.J. dėl teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis netekimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovą V.J. praradusiu teisę gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1998-02-19 pardavime be varžytynių nusipirko butą, priklausantį J.N.; šiame bute priregistruotas atsakovas, kuris iš buto neišsiregistravo, nors jame negyvena. Nuomos sutarties ar kitų teisėtų pagrindų atsakovo gyvenimui bute neegzistuoja. Nurodė, jog, kadangi atsakovas priregistruotas šiame bute, todėl komunalines paslaugas papildomai tenka mokėti ir už atsakovą.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 1998-04-03 sprendimu ieškinį tenkino; pripažino V.J., gim. (duomenys neskelbtini), praradusiu teisę į gyvenamąjį plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog 1998-02-02 ieškovė nusipirko butą; jame įregistruotas atsakovas, kuris gera valia neišsiregistruoja. Ieškovė už bute negyvenantį atsakovą moka mokesčius už komunalines paslaugas, tuo pažeidžiamos jos nuosavybės teisės, nors ir nesusijusios su valdymo netekimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atnaujinti teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, sprendimas nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymams. Nurodo, jog butą (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirko 1992 m. kartu su motina ir tėvu, prieš pirkdami sudarė susitarimą, kad butas bus įformintas tėvo A.J. vardu, bet apeliantui dalinės nuosavybės teise priklausys 1/3 dalis buto. Nurodo, jog savo dalies neatsisakė, niekam neperdavė, todėl bet kokie sandoriai dėl ginčo buto 1/3 dalies yra neteisėti. Apeliantas nurodo, jog nuo 1994 m. pavasario buvo išvykęs į Rusijos Federaciją ir ten išbuvo iki 2003 m. rudens; apie civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta, todėl apeliantas negalėjo gintis, pateikti savo įrodymus, tokiu būdu buvo apribota jo teisė aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime. Atkreipia dėmesį, jog sprendime neteisingai nurodyta jo gimimo data. Apelianto teigimu, jam padaryta 11 263 Lt materialinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas dėl 1998 m. balandžio 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo, priimtas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi, atnaujinus terminą skundui paduoti, nagrinėtinas pagal Civilinio proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743 7 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra (1964 m. CPK 215, 222 str.).

Apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas dėl apelianto pripažinimo praradusiu teisę į gyvenamąjį plotą bute, esančiame Parko 19/1-69 Visagino mieste, pažeidžia jo nuosavybės teisę į 1/3 dalį paminėto buto. Apeliantas nurodė, kad paminėtame bute gyveno jis ir jo tėvai, Z.J. ir A.J.; buto nuomininkai 1991-12-21 pasirašė susitarimą dėl buto privatizavimo, kuriuo susitarė, kad butas bus įformintas tėvo – A.J. vardu, tačiau apeliantui asmeniškai priklausys 1/3 buto dalis. Apeliantas nurodo, kad savo nuosavybės teisių į 1/3 dalį buto jis niekam neperleido, todėl bet kokie sandoriai dėl šios buto dalies perleidimo yra neteisėti, nes pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Apeliantas kartu su skundu pateikė jo tėvo A.J. pareiškimo dėl buto privatizavimo nuorašą, šeimos narių 1991-12-21 susitarimo dėl buto privatizavimo bei buto privatizavimo sutarties nuorašus (b.l. 62-63, 64-66, 67-69). Priešingai nei teigia apeliantas, buto privatizavimo pirminiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad apelianto šeimos nariai būtų susitarę privatizuoti butą bendra daline nuosavybe: pareiškimą dėl privatizavimo padavė A.J. vienasmeniškai, susitarimo eilutėje „perkamo buto su reikmenimis savininkas“ nurodytas tik A.J., buto privatizavimo sutartis sudaryta tik su A.J. Tokiu būdu apeliacinio skundo teiginys, kad tarp šeimos narių buvo susitarimas, jog privatizuojamo buto 1/3 dalis priklausys apeliantui, yra paneigtas pateikta kartu su apeliaciniu skundu papildoma medžiaga ir atmestinas. Kolegija pažymi, kad Viešojo registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Utenos filiale apelianto tėvo A.J. nuosavybės teise; 1994-05-30 butas buvo parduotas J.N. ir 1994-06-27 įregistruotas jo vardu, o 1998-02-19 turto pardavimo be varžytinių aktu butas buvo perleistas dabartinei savininkei, ieškovei J.K. ir įregistruotas jos vardu (b.l. 60). Teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis turėjo butų nuomininkai, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas. Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, butas turėjo būti privatizuojamas ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d., o duomenų, kad apeliantas pareiškė tokį ketinimą, nagrinėjamoje byloje nėra. Apelianto teisė privatizuoti butą nebuvo realizuota, nes butas buvo privatizuotas tik jo tėvo A.J. vardu. Kolegija daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų įgijęs nuosavybės teisę į buto (duomenys neskelbtini) dalį ir kad skundžiamas teismo sprendimas pažeidė jo nuosavybės teisę į ginčo buto dalį. Kiti apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – apelianto darbingumo lygio nustatymo pažyma, raštai – atsakymai apeliantui dėl paso išdavimo, dėl invalidumo pensijos skyrimo ir pan. (b.l. 50-56) neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Ginčijamu teismo sprendimu buvo patenkintas J.K. ieškinio reikalavimas, pareikštas 1964 m. CK 147 str. pagrindu; ieškovė pareikalavo pripažinti atsakovą netekusiu teisių į gyvenamąją patalpą jai nuosavybės teise priklausančiame bute, t.y. pareiškė ieškinį dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo netekimu. Apeliantas po buto privatizavimo liko gyventi bute savininko šeimos nario teisėmis, panaudos pagrindu; bylos duomenimis, nuo buto privatizavimo momento iki jo išvykimo už Lietuvos ribų jis nereikalavo dalies buto nuosavybėje.

Kaip buto savininko šeimos narys, apeliantas liko priregistruotas bute ir po to, kai butas buvo perleistas J.N., o vėliau – ieškovei J.K. Ieškovė nurodė, kad atsakovo priregistravimo jos bute faktas pažeidžia jos teises, nes mokesčiai už komunalinės paslaugas apskaičiuojami, atsižvelgiant į priregistruotų bute asmenų skaičių. Teismas pripažino, kad atsakovo priregistravimas ieškovės bute pažeidžia jos teises ir pagrįstai patenkino jos ieškinį.

Apeliaciniame skunde nurodytas faktas, kad bute buvo likę atsakovo daiktai: sofa, stalas, 2 kedės ir pan., viso už 2 316 Lt, o jo buto dalies vidutinė rinkos vertė yra 28 947 Lt, tokiu būdu ieškovė apeliantui padarė 11 263 Lt žalą, yra teisiškai nereikšmingas vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, todėl jos negali būti nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyku. Kolegija pažymi, kad nebuvo ir nėra jokių kliūčių atsakovui pareikšti reikalavimą dėl daiktų grąžinimo ir žalos atlyginimo atsakingiems už daiktų praradimą asmenims atskiroje civilinėje byloje.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apelianto procesinės teisės buvo suvaržytos bylos nagrinėjimo metu: jam nebuvo tinkamai pranešta apie Lietuvoje vykstantį procesą, jis negalėjo šioje byloje gintis, reikšti įrodymus, arba pareikšti priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo. Bylos duomenimis, apelianto gyvenamoji vieta iki 1998-06-30 buvo deklaruota ieškovės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) (b.l. 49); kitokių duomenų apie apelianto faktinę gyvenamąją vietą byloje nėra. Pagal Civilinio proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 131 str. 3 d. nuostatas, jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teismo šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba apylinkės viršaitis. Šaukimas apelianto butų eksploatavimo organizacijai buvo įteiktas (b.l. 9), taigi teismas tinkamai informavo atsakovą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas be pagrindo teigia, kad jam buvo užkirstas kelias aktyviai dalyvauti teismo procese, nes bylos aplinkybės rodo priešingai – apeliantas buvo pasyvus ir savo nuosavybės teisėmis į buto dalį nesidomėjo nuo buto privatizavimo momento. Teismo procesas pagal ieškinį dėl apelianto pripažinimo netekusiu teisių į gyvenamąją patalpą bute neturėjo jokios įtakos apelianto teisei į buto privatizavimą realizuoti. Apeliantas teigia, kad jis išvyko iš Lietuvos nuo 1994 m. pavasario, taigi aplinkybė, kad butas po privatizavimo buvo įregistruotas viešame registre tik jo tėvo A.J. vardu buvo jam žinomas iki išvykimo iš Lietuvos. Jis galėjo pareikšti ieškinį dėl buto privatizavimo sutarties ir vėlesnių sandorių dėl šio buto perleidimo nuginčijimo atskiroje civilinėje byloje, tačiau savo teise pareikšti ieškinį nepasinaudojo nei 1994 m., nei grižus į Lietuvą 2004 m. rudenį.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti arba pakeisti, todėl jis paliekamas galioti, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (1964 m. CPK 336 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovės naudai priteistina atstovavimo išlaidų dalis, atsižvelgiant į advokato laiko sąnaudas bei bylos sąlyginį nesudėtingumą (1964 m. CPK 113 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-340 str., teismas

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 1998 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V.J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti J.K. iš V.J. 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai A.UrbanavičienėP.Jaržemskis