Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2011-10-19; nuo 2012-06-12 iki 2012-06-19; nuo 2012-08-22 iki 2012-08-28; nuo 2013-01-15 iki 2013-01-22 ir nuo 2013-02-05 iki 2013-02-12 buvo laikomas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 (b.l. 16-22, 50). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas teigia, kad būnant minėtose kameroje, jo teisės buvo pažeistos dėl esančio nepakankamo apšvietimo, nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore, maistas neatitiko mitybos normų, tualetas neužsirakino bei nebuvo užtikrintas vienam asmeniui privalomas 4 m² plotas. Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą vertina 12 000 Lt ir šią neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.

Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos 20 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau pareiškėjas ginčo dėl nurodytų reikalavimų pažeidimų nekelia. Jo nuomone, tualetas turi būti rakinamas, tačiau teisės aktai tokios pareigos areštinėms nenustato, pats pareiškėjas įstatyminio pagrindimo dėl šio argumento nenurodė, todėl jis atmestinas.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog maistas neatitinka mitybos normų. Higienos normos 8 p. nustato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus. Taisyklių 59 p. nustato, jog policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2011-06-21 tarp UAB „Niklita“ ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis Nr. 64-12-1040 (b.l. 23-27), ji pratęsta 2012-06-19 sutarties priedu Nr. 64-IL-1041 (b.l. 27), kurios objektas maitinimo paslaugos. Tai reiškia, jog Taisyklių 59 p. punkto reikalavimas yra įvykdytas. Už parduodamų paslaugų kokybės atitikimą Lietuvos Respublikos standartams atsakomybė yra nustatyta UAB „Niklita“. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių veiksmų bei aplinkybių, kuriais būtent atsakovas savo veiksmais būtų įtakojęs maisto neatitikimą mitybos normoms reikalavimams, sutartis, kaip tai nustato Taisyklių 59 p., dėl maisto tiekimo yra sudaryta, o už maisto kokybę yra atsakingas jį tiekiantis subjektas, darytina išvada, jog Šakių rajono komisariato areštinės veiksmų prieštaravimas teisės aktų nuostatoms dėl maisto neatitikimo mitybos normų reikalavimams nėra įrodytas. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į atsakovą dėl netinkamo maitinimo.

Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodė tai, kad per Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami Taisyklėse nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.). Taisyklių 54-58 p. reglamentuota policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimo tvarka, tačiau teise į pasivaikščiojimą gali pasinaudoti tik asmenys laikomi areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai (Taisyklių 7.10 p.). Kadangi, pagal byloje esančius duomenis (b.l. 9), Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje nuo jos eksploatacijos pradžios nebuvo įrengtas pasivaikščiojimo kiemas, todėl atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677, „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte griežtai reglamentuoti atvejai, kuomet policijos areštinėje laikomi asmenys yra išvedami iš kamerų. Šiame punkte galimybė būti išvestam pasivaikščioti į policijos komisariato kiemą nėra numatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas būti išvestam pasivaikščioti Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato kieme atmestinas, kaip nepagrįstas.

Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 21 p.). Byloje esantis Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012-04-02 patikrinimo aktas Nr. Pa-76 ir 2013-02-28 patikrinimo aktas Nr. Pa-27 (b.l. 28-32), patvirtina, kad 2013-03-21 ir 2013-02-18 Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyti HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 17.3 p., 20 p., 22 p., 29 p., 33 p., 50 p., 57 p. neatitikimai. 2013-02-18 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius atliko areštinės kamerų (taip pat ir Nr. 2 ir Nr. 4) natūralaus ir dirbtinio apšvietimo matavimus. Pagal Laboratorijos 2013-02-18 Natūralios apšvietos matavimo protokolą ir Dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. F-K-A-61, kamerose, kuriose buvo atlikti matavimai, natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Atsakovas į bylą nepateikė šiuos kamerų natūralios ir dirbtinės apšvietos matavimo rezultatus paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 nėra paneigti.

Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia ir per mažu gyvenamojo ploto suteikimu. Taisyklių 80 punktas nustato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Šakių rajono policijos komisariato 2014-01-15 pažymos Nr. 64-91-S-456 (b.l. 50) matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2011-10-19 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas yra 12,13 m², kur be A. V. minėtuoju laikotarpiu buvo laikomas dar vienas asmuo. Taigi, atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš buvusių asmenų skaičiaus (t.y. 12,13m²/2), matyti, jog minėtuoju laikotarpiu vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,06 m². Laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2012-06-19 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas yra 7,71 m²., kurioje A. V. visą laikotarpį buvo laikomas vienas. Laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-08-28 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas, kaip jau minėta, yra 12,13 m², be A. V. buvo dar laikomi trys asmenys, todėl minėtuoju laikotarpiu vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 m² (12,13m²/4). Laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-01-22 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas yra 12,13 m², be A. V. buvo laikomas dar vienas asmuo. Minėtuoju laikotarpiu vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,06 m² (t.y. 12,13m²/2). Nuo 2013-02-05 iki 2013-02-08 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.2, kartu be A. V. buvo laikomi dar du asmenys, todėl vienam asmeniu teko 4,04 m² (12,13m²/3). Nuo 2013-01-09 iki 2013-02-11 toje pačioje kameroje be A. V. buvo laikomas dar vienas asmuo, todėl jiems ploto tenkanti dalis sudarė 6,06m² (t.y. 12,13m²/2). 2013-02-12 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 7,71 m², kartu su kitu asmeniu, todėl gyvenamojo ploto jiems teko po 3,86m² (7,71 m²/2). Minėtieji duomenys leidžia daryti išvadą, jog laikotarpiais nuo 2012-08-22 iki 2012-08-28, nuo 2013-02-05 iki 2013-02-08 ir 2013-02-12 buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė į 5 m² gyvenamąjį plotą, atitinkamai 1,97 m² (6 paras), 0,96 m² (3 paras) ir 3,85m² (1 parą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 asmenų laikymo sąlygų bei Higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 21 p. (netinkamas kameros natūralus ir dirbtinis apšvietimas) bei Taisyklių 80 p., (gyvenamasis plotas) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinė neužtikrino pareiškėjo teisės aktais nustatytų asmenų buvimo policijos areštinėje sąlygų, todėl konstatuotina, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų buvimo policijos areštinėje sąlygas, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinėje sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų asmenų laikymo sąlygų Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinės kamerose Nr. 2 ir Nr. 4, būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK netinkamomis sąlygomis buvo laikomas trumpai – dešimt parų. Įvertinus pažeidimo trukmę bei tai, kad pareiškėjas per buvimo Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinėje laikotarpį nei karto, dėl netinkamų laikymo sąlygų, nesikreipė su skundais ar prašymais į pareigūnus, neesant byloje įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti pareiškėjui tik dalį prašomos atlyginti neturtinės žalos -150 litų, todėl minėtoji suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies: priteisti pareiškėjui A. V. 150 (šimto penkiasdešimties) litų neturinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundą dėl likusios reikalavimo dalies atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.