Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovei Ž. J. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Č. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį, 234¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime nurodyta, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2019 m. birželio 28 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis nurodė, kad po jo įkalinimo šeimos nariai buvo nutraukę visus ryšius su juo, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo bendrauti, laikui bėgant ryšys tik stiprėjo ir šiuo metu bendrauja su dvejais broliais, dukterėčia bei žmona. Socialinius ryšius palaiko skambučių, laiškų bei pasimatymų metu. Žmona anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, su ja susirašinėjo laiškais, 2015 m. liepos 30 d. sudarė santuoką. Socialinius ryšius palaiko jau 6 metus, santykius įvardina kaip jam itin svarbius ir palaikančius. Anksčiau vedęs nebuvo, savo vaikų nuteistasis nurodo neturintis. Kalbėdamas apie savo nusikaltimą nuteistasis kaltę pripažįsta bei išreiškia gailestį dėl pareiškusios agresijos artimųjų atžvilgiu, kas rodo, jog iki suėmimo nesugebėjo vertinti šeimos svarbos ir panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį. Teikime nurodoma, kad buityje nuteistasis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, žiūrėti televiziją. R. Č. iki įkalinimo mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, o nuo 9 klasės perėjo mokytis į Žemės ūkio mokyklą, kurioje įgijo profesinį išsilavinimą (plataus profilio vairuotojo – traktorininko – žemės ūkio kombainininko – autošaltkalvio). R. Č. atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Bausmę atlikdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Baldų ir medienos ceche staliaus pareigose (dirbo septynerius metus), o vėliau dirbo Ūkio aptarnavimo brigadoje šaltkalviu–suvirintoju–tekintoju (apie aštuonerius metus). Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių sutiko dirbti bei buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Baldų ir medienos ceche darbininko pareigose. Nusiskundimų dėl darbo pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Įvertinimo metu stebima aukšta asmens motyvacija darbinei veiklai tiek laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje, teisės pažeidėjas nėra išrankus darbo pobūdžiui. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas dviejų metų laikotarpyje buvo šešis kartus skatintas už gerą darbą Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, jog pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis šešis kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas 2022 m. liepos 5 d. už neleistinų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Aštuoniolika kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam teismo nuosprendžiu buvo priteistas civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis nukentėjusieji yra atsisakę civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Oficialių tai patvirtinančių duomenų pateikta nėra. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi. 2023 m. sausio 31 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių.

Teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė palaikė teikimą, nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis – teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Č. yra atlikęs privalomą dvidešimties metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo, tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. Č. 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika. 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. balandžio 6 d. atliekant pakartotinius vertinimus, nuteistajam vis dar išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. sausio 31 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskutinį kartą atliktu vertinimu, nors ir buvo stebimi tam tikri daromos pažangos elementai –stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, siekis save realizuoti darbinėje veikloje, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 4 d. lankė ir sėkmingai baigė 7 užsiėmimų Prevencinės – savipagalbos individualių konsultacijų priklausomybių (alkoholis) turintiems asmenims, kursą, taip pat nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. sausio 3 d. lankė ir sėkmingai baigė 7 užsiėmimų individualios konsultacijos-terapijos „(duomenys neskelbtini)“ kursą. Vis dėlto, R. Č. probleminės sritys nėra pakankamai koreguojamos, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti. 2023 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistajam nustatyti 4 (keturi) statiniai, negalintys kisti, kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat išskiriami 11 (vienuolika) dinaminių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, R. Č. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nuteistasis dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai balai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. Č. iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, padarymo buvo teistas du kartus (1989 m. sausio 18 d. ir 1998 m. kovo 2 d.) dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų. Po antro teistumo nuteistajam paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei turto konfiskavimą, teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėnesių 7 dienų bausmės. Šiuo nuosprendžiu, kurio pagrindu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatyta, kad R. Č. pirmą nužudymą įvykdė 1997 m. gegužę, t. y. dar prieš antrąjį teistumą. Be to, 2001 m. nuteistasis dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nužudė du bejėgiškos būklės žmones. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Č. daromi nusikaltimai sunkėjo ir didėjo jų pavojingumas. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir netinkamą R. Č. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Abejonių nuteistojo R. Č. pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad kaip nurodyta skundo nagrinėjimui pateiktoje nuteistojo asmens byloje, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 6 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), pataisos įstaigoje jis šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dvi iš jų (2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. liepos 9 d.) paskirtos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam R. Č. buvo ir vis dar tebėra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo ankstesnio asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau įkalinimo įstaigoje pakartotinai fiksuoti drausmės pažeidimai, susiję su alkoholio vartojimu, rodo, kad alkoholio vartojimo problema vis dar nėra išspręsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos faktoriai susiję su alkoholio vartojimu, vis dar turi būti koreguojami struktūruotoje aplinkoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas juos pašalinti.

Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis R. Č. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, aštuoniolika kartų buvo skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, kad palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. Č. jau yra pasiruošęs laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo asmens bylos duomenys pagrindžia, kad bausmės atlikimo metu jis šešis kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas – 2022 m. liepos 5 d. už neleistiną mobiliojo ryšio telefono laikymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad paskutinė nuobauda buvo skirta jau po pirmojo pataisos įstaigos teikimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuteistajam pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę svarstymo, kas rodo, jog nuteistasis savo pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį negeba net ir žinodamas, kad jam gali būti sušvelninta bausmės rūšis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. Č. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek EŽTT formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.