- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e1-3912-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45960-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. Š. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.19 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. vakare vartojo alkoholį nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 23 d. alkoholio nevartojo. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.00 val. su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad dar yra apsvaigęs nuo alkoholio nuo praeito vakaro, tačiau vis tiek važiavo su automobiliu, nes reikėjo grįžti į namus. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.19 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), galbūt dėl per didelio greičio ir slidžios kelio dangos, užvažiavo su savo minėtu automobiliu ant kelio bortelio. Nuo smūgio jis susitrenkė viršugalvį į vairuotojo durelių arkos viršų, viršugalvio siūti nereikėjo, rimtesnių sveikatos pasekmių jam nekilo, ligoninėje nesigydė. Automobilis ant kelio bortelio užvažiavo šonu. Policijos pareigūnai jam du kartus tikrino blaivumą, jis jiems sakė, kad yra vartojęs alkoholį ir vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ar rugsėjo mėn. pradžioje, vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 0,6 prom. girtumas. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Šalies argumentai
D. T. (D. T.) paaiškinime nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), 11.05 val. sustojus prie šviesoforo, jis (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, užvažiavusį ant bortelio galine dalimi. Nutarė sustoti pasiklausti, ar viskas gerai. Kai išlipo iš automobilio, pastebėjo, kad vairuotojas kruvinas, paklausė, kas atsitiko, ar yra blaivus, atsakymas buvo, kad blaivus, bet matėsi, kad neblaivus. Asmens kalba buvo nerišli, jis nesuprato, kas vyksta aplinkui. Iš karto atėmus raktelius, buvo kviestas policijos ekipažas, greitoji medicinos pagalba (laiku 11.12 val.). Daugiau su vairuotoju nebendrauta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad K. Š. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.19 val., (duomenys neskelbtini), netoliese (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio tarnybiniu pranešimu dėl gauto iškvietimo ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 23 d. dirbant nustatytame maršrute, radijo ryšio šaukiniu iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kruvinos rankos, laukia. Apie 11.19 val. atvykus nurodytu adresu, šalia (duomenys neskelbtini) buvo rastas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, tačiau galinis automobilio ratas buvo užvažiavęs ant bortelio. Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo pusės durelių prie vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, K. Š. (nustatyta iš asmens tapatybės kortelės), kurio rankos buvo su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujas, taip pat raudonos spalvos dėmių buvo ant vairo, priekinės vairuotojo pusės sėdynės. Bendraujant su asmeniu, šis atrodė akivaizdžiai stipriai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, sunkiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Paklausus asmens iš kur važiavo, bei kaip susižeidė, asmuo atsakė, kad buvo Vilniaus centre, klube ir teigė, kad ten vartojo alkoholinius gėrimus, o galvą susižeidė vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržo. Automobilio viduje nebuvo suveikusios oro pagalvės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba vairuotoją išsivedė į savo tarnybinį automobilį, kad suteiktų jam pirmąją medicininę pagalbą. Vedant K. Š. link greitosios medicinos pagalbos automobilio šis sunkiai ėjo, svirduliavo. Greitosios medicinos pagalbos tarnybiniame automobilyje asmeniui buvo patikrintas blaivumas, 11.33 val. buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas, o 11.56 val. buvo nustatytas 2,39 prom girtumas. Po nustatyto girtumo greitoji medicinos pagalba asmenį išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tolimesniems veiksmams. Taip pat įvykio vietoje buvo D. T., kuris paaiškino, kad buvo priėjęs prie „Toyota Avensis“ vairuotojo paklausti, kas atsitiko, tačiau pastebėjo, kad asmuo yra kruvinas ir galimai neblaivus. D. T. paėmė iš „Toyota Avensis“ vairuotojo automobilio raktelius ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Iš D. T. buvo paimtas paaiškinimas. Automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. K. Š. nepasirašė ant priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, ant neblaivumo nustatymo akto, kadangi dėl sveikatos būklės ir sužalojimų buvo išvežtas skubiai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Atlikus pirminius veiksmus ir atsilaisvinus iš įvykio vietos, buvo nuvažiuota į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kad asmeniui įteikti šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administracijos darbuotoja paaiškino, kad K. Š. buvo pristatytas į ligoninę, tačiau po kiek laiko pasišalino iš priėmimo skyriaus niekam nieko nesakęs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl procesinių veiksmų nustatyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45960 medžiagoje, įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau nepavyko nustatyti, kam vaizdo stebėjimo kameros priklauso, todėl neišsiųstas reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašo pateikimo. Susisiekus su pranešėju D. T., šis nurodė, kad šiuo metu negali būti apklaustas dėl asmeninių priežasčių ir planų, nurodė, kad esant būtinybei jį apklausti galės atvykti susisiekus su juo nurodytu telefono numeriu ir susitarus laiką. Dėl šių priežasčių su pranešėju neatlikti procesiniai veiksmai. Neatlikta reagavusio ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnų apklausa, nes baigėsi pareigūnų darbo laikas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), o apžiūros objektas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant važiuojamosios kelio dalies matomas pilkos spalvos automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio galinės ir keleivio pusės priekinė padangos buvo be oro. Ant priekinio bamperio šalia priekinio žibinto matomas įbrėžimas. Matomi smulkūs kėbulo defektai. Ant vairuotojo priekinės sėdynės matomas geltonos spalvos sėdynės užvalkalas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Taip pat matoma raudonos spalvos dėmė ant vairo, galimai kraujas. Automobilio bagažinėje matomi keli buitiniai daiktai, kurie neturi reikšmės su įvykiu. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų, nerasta ir nepastebėta. Apžiūrėtas automobilis „Toyota Avensis“ priverstinai išvežtas adresu Vilniuje, Minsko pl. 21.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad sprogusios automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos, yra priekinio bamperio įbrėžimas, smulkūs kėbulo defektai.
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. Š.
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 23 d. 11.33 val. K. Š. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, tą pačią dieną 11.56 val. – 2,39 promilės girtumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. vakare vartojo alkoholį, o 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.00 val. su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad dar yra apsvaigęs nuo alkoholio nuo praeito vakaro, tačiau vis tiek važiavo su automobiliu, nes reikėjo grįžti į namus. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.19 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), galbūt dėl per didelio greičio ir slidžios kelio dangos užvažiavo su savo minėtu automobiliu ant kelio bortelio. Nuo smūgio jis susitrenkė viršugalvį į vairuotojo durelių arkos viršų, viršugalvio siūti nereikėjo, rimtesnių sveikatos pasekmių jam nekilo, ligoninėje nesigydė. Automobilis ant kelio bortelio užvažiavo šonu. Kadangi nebuvo stipraus smūgio, automobilio oro pagalvės nesuveikė. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jam suteikė medicininę pagalbą, į ligoninę jo nepristatė, neatsimena, kad jį būtų pristatę į ligoninę. Policijos pareigūnai jam du kartus tikrino blaivumą, jis jiems sakė, kad yra vartojęs alkoholį ir vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina D. T. paaiškinime nurodytos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, neblaivumo nustatyto aktas, alkotesterio rodmenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu K. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. Š. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju K. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo K. Š. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Prokurorės 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu laikinai apribota kaltinamojo K. Š. nuosavybės teisė į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. gegužės 25 d., turto saugotojas – K. Š. BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, K. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti K. Š. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
K. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.