Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, išteisintajam M. M., jo gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, vertėjai Jadvygai Gabertienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Kęstučio Daukšos apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. buvo kaltinamas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu, t.y. tuo, kad jis, 2013-02-15, apie 13.13 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 65 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 139,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 100 km/h, o dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas), sustabdytas Lietuvos kelių policijos tarnybos pirmo būrio vyriausiojo patrulio L. D. ir vyresniojo patrulio B. M., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad patruliai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą, tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone davė 200 Lt vertės kyšį valstybės tarnautojams - Lietuvos kelių policijos tarnybos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui L. D. ir vyresniajam patruliui B. M..

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Kęstutis Daukša apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir jį nubausti 40 MGL (5220 Lt) bauda su 200 litų, kaip nusikalstamos veikos įrankio, konfiskavimu. Skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas M. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tuo, kad M. M., būdamas užsienietis (Kazachstano pilietis), galėjo nežinoti padaryto pažeidimo metu galiojančių Lietuvos teritorijoje nuostatų apie paskirtų baudų sumokėjimo tvarkos ir vietos pasikeitimus, nes yra nurodęs, kad už administracinį teisės pažeidimą (greičio viršijimą) paskirtą baudą mokėjo vietoje, todėl palikti 200 litų tarnybiniame automobilyje atitiko paskirtos baudos dydį. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nurodyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl tai, kad M. M. nežinojo pasikeitusių Lietuvos Respublikos įstatymų negali būti vertinama kaip jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad išteisintasis M. M. davė 200 litų kyšį valstybės tarnautojams - pareigūnams L. D. ir B. M., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą pagal ATPK 124 str. 4 d. ir šio pažeidimo fiksavimo, taip siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų, vykdančių įgaliojimus, veikos. Išteisintasis M. M. turėjo galimybę duotus pinigus (padėtus pinigus tarnybinio automobilio daiktadėžėje) pasiimti, nes policijos pareigūnai L. D. ir B. M., pastebėję padarytą nusikaltimą, pinigų nelietė ir dar kurį laiką įkalbinėjo M. M. pasiimti pinigus, įspėdami, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad M. M. prašė pareigūnų nerašyti protokolo ir pirštu rodė tarnybinio automobilio daiktadėžėje padėtus 200 litų, paaiškindamas, kad čia yra atlygis, jis skuba ir jam gražintų dokumentus, patvirtina pats išteisintasis. Tai leidžia teigti, kad M. M. suvokė, kad duoda kyšį pareigūnams ir veikė tiesiogine tyčia, ką patvirtina pareigūnų B. M. ir L. D. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2013-02-15 tarnybiniai pranešimai Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkui G. A., liudytojų apklausos ir papildomų apklausų protokolai, akistatos tarp M. M. ir liudytojo L. D. protokolas. Iš 2013-02-15 L. D. tarnybinio pranešimo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkui G. A. matyti, kad išteisintasis M. M. 200 litų kyšį padavė tuomet, kai pareigūnas L. D. nebuvo surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nurodęs baudos dydžio. 2013-03-13 akistatos tarp liudytojo L. D. ir išteisintojo M. M. metu nustatyta, kad L. D. perspėjus M. M. dėl kyšio davimo, M. M. nurodė, kad čia ne kyšis, o atlygis ir M. M. nepasiėmė 200 litų (kyšio) ir bandė iš B. M. rankų ištraukti pareigūnams pateiktus savo dokumentus. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog vaizdo-garso įraše pokalbis, kurio metu M. M. siūlo pareigūnams pinigus ar kitaip tiesiogiai bando papirkti, neužfiksuotas. Pažymoje yra nurodyta, kad tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 15 d. garso įrašymo įrenginys buvo sugedęs, tačiau išteisintasis M. M., jo gynėjas ir teismas be pagrindo sureikšmino šio įrodymo šaltinio svarbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas, išteisinamajame nuosprendyje nurodęs, jog neįrodyta, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, neįvertino to, kad pagal BK 227 str. papirkimas kvalifikuotinas ir tais atvejais, kai asmuo siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą) vykdant įgaliojimus, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Papirkimo sudėtis formalioji, todėl atlikta bet kuri iš šių trijų veikų (siūlo, žada duoti ar duoda kyšį) kvalifikuotina pagal BK 227 str. 2 d., kaip baigtas papirkimas. Papirkimo baigtumo nelemia tai, kad ar papirktas valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ar dar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar net nesirengia jų atlikti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės.

Išteisintojo M. M. gynėjo advokato N. Plėdžio atsikirtimais prašoma apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Atsikirtimuose nurodoma, kad tik surinkus neginčytinus įrodymus, kad M. M. elgesiu buvo siekiama neteisėto pareigūnų neveikimo, ir esant visiems kitiems nusikaltimo pagal BK 227 str. sudėties elementams, būtų galima teigti apie išteisintojo siekimą savo veiksmais papirkti valstybės tarnautojus. Šiuo atveju prokuroras atsietai vertino visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas apie M. M. kaltę grindė tik objektyviais nusikaltimo sudėties elementais, tuo tarpu BK 227 str. įtvirtinto papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kurios šioje byloje nustatyta nebuvo. Deklaratyvus prokuroro nurodymas tiek kaltinamajame akte, tiek apeliaciniame skunde, apie tai, jog duodamas 200 Lt pareigūnams, M. M. siekė apskritai išvengti administracinės atsakomybės, negali būti laikomas pakankamu nusikaltimo subjektyvios pusės požymių nustatymu, nes jis neabejotinai yra paneigtas byloje esančiu administracinės teisės pažeidimo protokolu tai pačiai 200 Lt sumai - menamas davimas 200 Lt kyšio, tuo vengiant 200 Lt baudos, prieštarauja sveikam protui. Prokuroro rėmimasis pareigūnų parodymais, kurie šioje situacijoje subjektyviai suprato M. M. skiriamos 200 Lt sumos baudos sumokėjimui kaip kyšį, negali būti laikomas kaip neginčytinai teisingas. Šiuo atveju prokuroras, manydamas, kad nusikalstamos veikos įrodymui pakanka tik dviejų policijos pareigūnų prieštaringų parodymų, nepatvirtintų jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir video medžiaga, bei prieštaraujančių nuoseklius parodymus davusiam M. M. paaiškinimui, nesilaikė teismų suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. M. atžvilgiu, būtent ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, neatsietai nuo privalų nustatyti nusikaltimo sudėties elementų, nesuteikė jokiems įrodymams didesnės galios, todėl prokuroro skundo argumentai laikyti visiškai nepagrįstais ir turi būti atmestini.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas ir išteisintasis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Kęstučio Daukšos apeliacinis skundas tenkintinas.

Išteisindamas M. M., pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą – byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., todėl išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad M. M. 2013-02-15, apie 13.13 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 65 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo 139,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 100 km/h, o sustabdytas Lietuvos kelių policijos tarnybos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio L. D. ir vyresniojo patrulio B. M., dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d., t.y. dėl nustatyto greičio viršijimo, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad patruliai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisė pažeidimų protokolo už greičio viršijimą, tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone davė 200 litų kyšį valstybės tarnautojams Lietuvos kelių policijos tarnybos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui L. D. ir vyresniajam patruliui B. M., taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo automobiliu iš Kauno į Vilnių, truputį viršijo greitį ir jį sustabdė už degalinės „Orlen“. Mašiną pastatė už 50 metrų iki pareigūnų automobilio. Atėjo į policininkų mašiną, atsisėdo ant galinės sėdynės ir jo paklausė „ką darysime“, jo neperspėjo, kad pinigų negalima mokėti iš karto. Pokalbis su policijos pareigūnais vyko mašinoje. Pareigūnai buvo du, sėdėjo priekyje. Jo paklausė, ar sutinka su greičio matuoklio parodymais, sakė rašys protokolą. Jis pasakęs, kad kam rašyti, jis gali iš karto sumokėti. Pinigus padėjo ant dėžutės tarp sėdynių. Jam paaiškino, kad už pažeidimą bus 200 litų bauda, todėl tokią sumą ir padėjo. Pareigūnas, sėdėjęs už vairo, paklausė, ar rašysime protokolą, ar nerašysime. Iš to jis suprato, kad reikia mokėti. Paskui jam liepė išlipti iš mašinos ir nuvežė į komisariatą. Pinigai liko mašinoje. Kai jį išlaipino iš mašinos, jam pasakė, kad jis davė kyšį. Jis daug metų važinėja Lietuvoje, pinigus davė kaip baudą. gal jie vienas kito nesuprato. Yra mokėjęs baudą vietoje prieš 10 metų. Iš viso baustas 5 kartus, visus kartus baudas mokėjo banke, nes buvo baudos už „fotoaparatą“. Policijos pareigūnai neišaiškino, kad bauda nemokama vietoje, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Nors savo kaltės M. M. nepripažino, jo kaltę įrodo visuma byloje surinktų įrodymų:

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas L. D. parodė dirbantis Lietuvos kelių policijos tarnyboje patrulių kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Kaltinamąjį buvo sustabdęs už greičio viršijimą, tikslios datos neatsimena. Automobilį sustabdė kelyje Kaunas – Vilnius, už Kaišiadorių viaduko prie kolonėlės. Automobilis sustojo greitėjimo juostoje, todėl jo porininkas paprašė vairuotojo automobilį patraukti toliau. Kaip jo kolega bendravo su kaltinamuoju, negirdėjo. Grįžus kolegai į tarnybinį automobilį, atėjo ir vairuotojas, atsisėdo ant galinės sėdynės. Tuomet jam atlenkė ekraną, kuriame buvo užfiksuotas automobilio greitis. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir iš karto ištraukęs 200 Lt padėjo tarp priekinių sėdynių.. Paaiškino, kad labai skuba, pasakė „duokite dokumentus, aš važiuoju toliau“. Paaiškino vairuotojui, kad vietoje baudos nemokamos, bus surašytas protokolas ir reikės važiuoti į banką sumokėti. Pasiūlius jam paimti pinigus, jis pasakė, kad jam nereikia nieko rašyti, jis labai skuba. Jis dar kartą pasakė vairuotojui, kad pasiimtų pinigus ir pradėjo rašyti protokolą. Perspėjo, kad už kyšio davimą bus baudžiamoji byla. Tada jam vairuotojas pasakė, kad tai ne kyšis, o atlygis. Bendravo su vairuotoju rusų kalba. Kai vairuotojas nepasiėmė pinigų, jis nebaigęs rašyti protokolo išlipo iš automobilio ir paprašė, kad vairuotojas išliptų, tada jį sulaikė už papirkimą. Protokolą baigė rašyti vėliau, kol vairuotojas stovėjo prie automobilio. Sumą, kurią reikės mokėti, vairuotojui pasakė jau po visko, duodant pasirašyti protokolą. Automobilyje yra audio – video garso įrašas. Klausimo vairuotojui „ką darysime, ar bus rašomas protokolas“, neuždavė.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas B. M. parodė dirbantis Lietuvos kelių policijos tarnyboje patrulių kuopos pirmojo būrio vyresniuoju patruliu. Kaltinamasis matytas, kadangi buvo sustabdytas už greičio viršijimą. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino dėl ko sustabdytas, pasakęs ateiti į tarnybinį automobilį, informavo, kad yra daromas garso – vaizdo įrašas, parodė kur yra vaizdo kameros. Kaltinamasis atsisėdo ant galinės sėdynės, su juo bendravo porininkas. Parodė, kokiu greičiu važiavo, paaiškino, kad bus surašytas protokolas, o vairuotojas iš karto tarp sėdynių padėjo 200 Lt, pasakė, kad nieko nereikia rašyti, jis važiuoja toliau. Porininkas sakė, kad Lietuvoje negalima vietoje imti pinigų ir bus surašytas protokolas, bet vairuotojas į tai nereagavo. Bendravo rusų kalba. Porininkas tikrai negalėjo užduoti klausimo „ką darysim“. Kaltinamasis pinigus padėjo iš karto, kai buvo supažindintas su rodmenimis.

2013-02-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint automobilį AUDI A6 Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone, tarp priekinių sėdynių esančioje atviroje dėtuvėje rasta ir paimta 200 Lt vertės kupiūra Nr. AF 5910714 (t. 1, b. l. 3-5), pinigai perduoti saugojimui į Kauno AVPK kasą (t. 1, b. l. 6).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39AN-2336189-13 kopija patvirtina, kad 2013-02-15 M. M. surašytas protokolas už tai, kad jis 2013-02-15 13 val. 13 min. Kaišiadorių r. sav. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda(kairėje pusėje) 65 kilometre vairavo automobilį 139,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis 100 km/h, viršijo leistiną greitį, atskaičiavus paklaidą, 37 km/h. Kartu surašytas administracinis nurodymas, kuriuo, vadovaujantis ATPK 260 (1) str., pasiūlyta iki 2013-03-01 sumokėti 200 Lt baudą (t. 1, b. l. 11-12), bauda sumokėta 2013-02-23 (t. 1, b. l. 59)

Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad M. M. nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. padaryto pažeidimo yra 5 kartus baustas už greičio viršijimą, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 54-59).

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto baudžiamojoje byloje pateikto Lietuvos kelių policijos tarnybos automobilio AUDI A 6 Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įrangos 2013-02-15 įrašo CD laikmenoje matyti, kad įrašas be garso, įrašo trukmė policijos automobilio viduje- 43 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuotas M. M., kalbantis su pareigūnais (t. 1., b. l. 15).

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką, nurodė, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apylinkės teismas rėmėsi kaltinamojo M. M. parodymais apie tai, kad pinigai buvo skirti baudai sumokėti, o ne papirkimui, ir pasisakė, kad M. M. motyvo, tikslo ir tyčios papirkti pareigūnus, palikdamas minėtą pinigų sumą, neturėjo. Nors kaltinamojo M. M. veiksmus ir žodžius policijos pareigūnai suprato kaip kyšio davimą, apylinkės teismo vertinimu, tai neįrodo kaltinamojo kaltės, tyčios papirkti pareigūnus M. M. veikos subjektyviniuose požymiuose nėra nustatyta.

Šią išvadą teismas grindė ir tuo, kad kaltinamasis M. M. yra užsienietis (Kazachstano pilietis) ir galėjo nežinoti padaryto pažeidimo metu galiojančių Lietuvos teritorijoje nuostatų apie paskirtų baudų sumokėjimo tvarkos ir vietos pasikeitimus, nes jis pats apklaustas nurodė, kad anksčiau prieš kelis metus yra mokėjęs baudą vietoje, be to, palikti automobilyje pinigai- 200 litų, atitiko jam paskirtos baudos dydį. Be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad M. M. kaltinimas paremtas iš esmės tik policijos pareigūnų parodymais, kurie nėra nuoseklūs, o kaltinamojo M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nevertinti. Policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašymo įrangos 2013-02-15 įrašas yra be garso, įraše neužfiksuoti jokie pareigūnų ar M. M. veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir konstatuoja, kad yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.

Nustatyta, kad kaltinamasis M. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų už greičio viršijimą, t.y. už administracinį teisės pažeidimą (patvirtina vaizdo įrašas, administracinio teisės pažeidimo protokolas). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad M. M. tarnybiniame automobilyje tarp priekinių sėdynių padėjo 200 litų banknotą (kaltinamojo, liudytojų parodymai, apžiūros protokolas). Policijos pareigūnai, liudytojai L. D. ir B. M., parodė, kad pinigus kaltinamasis padėjo prašydamas nerašyti protokolo ir nurodydamas, kad jis labai skuba. Minėti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis buvo įspėtas, jog baudos vietoje nemokamos ir kad tokie jo veiksmai bus traktuojami kaip kyšio davimas, o kaltinamasis į tai atsakęs, kad pinigai yra ne kyšis, o padėka. Tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir kategoriški. Tam tikrų, tačiau neesminių aplinkybių nesutapimas objektyviai paaiškinamas laiko tarpu tarp duodamų parodymų ir neleidžia šių parodymų vertinti kaip nenuoseklių ar prieštaringų.

Tai, kad M. M. veikė tiesiogine tyčia, t.y. kad pinigus jis padėjo turėdamas tikslą papirkti pareigūnus, siekdamas jų neteisėto neveikimo, patvirtina liudytojų L. K. ir B. M. parodymai, iš kurių akivaizdu, kad kaltinamajam buvo išaiškinta, jog jis veikia neteisėtai, kad už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, kad kaltinamasis duodamus pinigus įvardino kaip „padėką“. Savo parodymus šie liudytojai patvirtino ir akistatų ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenimis M. M. vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Kiralik“, registruotai Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 61), kaip pats nurodo, jau beveik 10 metų reguliariai būna šalyje (t. 1, b. l. 63-66, 77), ne kartą buvo baustas Lietuvos Respublikoje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl neabejotinai privalėjo žinoti baudų mokėjimo tvarką.

Pripažintina, kad M. M., duodamas 200 Lt pareigūnams, siekė ne sumokėti baudą, bet papirkti pareigūnus ir išvengti administracinės atsakomybės. Palikti pinigai (200 litų) atitiko jam paskirtos baudos dydį, tačiau pažymėtina, kad pinigus kaltinamasis padėjo iš karto, dar nežinodamas apie paskirtos baudos dydį. Be to, kyšio dydis yra nesvarbus sprendžiant kaltės klausimą, juo buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

Kolegija sutinka su tuo, kad vaizdo įraše nėra duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių papirkimo faktą, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Esant nustatytoms aplinkybėms – padarytos nusikalstamos veikos tiek objektyviesiems, tiek subjektyviesiems požymiams –nusikaltimas kvalifikuotinas pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., nes veikos objektyvioji pusė – pinigų davimas pareigūnams – siejosi su akivaizdžiai išreikšta subjektyviąja puse – nuteistasis siekė, kad pareigūnai elgtųsi neteisėtai, t. y. neatliktų tokių veiksmų, kokius privalėjo atlikti. M. M., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad patruliai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą, tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone davė 200 Lt vertės kyšį valstybės tarnautojams - Lietuvos kelių tarnybos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui L. D. ir vyresniajam patruliui B. M..

BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. M. M. yra dirbantis, anksčiau neteistas, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į duoto kyšio dydį, į tai, kokių neteisėtų pareigūnų veiksmų siekė kaltinamasis, jam parinktina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonė – pinigai, konfiskuotini (BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prokuroro skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., 200 (du šimtus) litų, saugomus Kauno apskrities VPK kasoje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.