- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2-379/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių titanas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės byloje Nr. 2-527³⁴/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių titanas“, tretieji asmenys Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė ,,Penki kontinentai“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“, dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Kriptonika“ 2006 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Šiaulių titanas“ dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad atsakovo UAB „Šiaulių titanas“ atstovas advokatas G. Balčiūnas 2006 m. balandžio 24 d. surašė priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistos ieškovui priklausančios administracinės patalpos užtikrinant reikalavimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Statybos generalinės rangos sutarties Nr. 04/04, papildomų susitarimų prie šios sutarties Nr. 1-5, 7, 8, 12, 2005 m. gruodžio 19 d. statybos generalinės rangos sutarties Nr. 04/04 pakeitimo Nr. 1, bei visų kitų pakeitimų ir papildymų prie minėtos sutarties, su visų jos pakeitimų ir papildymu pagrindu surašytų atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų bei PVM sąskaitų faktūrų. Užtikrinti piniginiai reikalavimai buvo susiję su pastato, esančio Kalvarijų 143, Vilniuje, rekonstrukcijos darbais, kuriuos ieškovo užsakymu atliko kreditorius. Ieškovo teigimu, minėtas lakštas neatitiko imperatyvių CK 4.171 straipsnio pirmosios dalies bei 4.177 straipsnio reikalavimų, Turto arešto aktų registro įstatymo reikalavimų, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu taikant CK 1.80 straipsnio nuostatas. Šį teiginį ieškovas grindė, be kitų aplinkybių, taip pat nurodydamas, kad teisei surašyti priverstinės hipotekos lakštą CK 4.177 straipsnio pagrindu atsirasti neužtenka, kad asmuo būtų rangovas, tačiau reikia, jog asmuo turėtų reikalavimo teisę. Dėl to atsakovas turėjo turėti lakšte nurodyto dydžio, tai yra 5 830 468,32 Lt, reikalavimo, susijusio su pastato rekonstrukcija, teisę į ieškovą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovo teisė reikalauti, kad ieškovas sumokėtų 3 863 994 Lt, tai yra ieškovo tokios apimties piniginė prievolė atsakovui, kaip rangovui pagal minėtą sutartį, yra ginčijama kitose civilinėse bylose. Dėl to, ieškovo nuomone, turi būti pripažinta, kad atsakovas nėra asmuo, turintis 3 863 994,14 Lt reikalavimo, susijusio su statybomis ar rekonstrukcija, teisę, o atsakovo pareikštam 5 830 468,32 Lt reikalavimui, kurio dalies atsiradimo pagrindo teisėtumas teismine tvarka yra ginčijamas ieškovo, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka CK 4.177 straipsnio pagrindu. Be to, ginčijamas lakštas neatitinka CK 4.177 straipsnio reikalavimų dar ir dėl to, kad lakšto sudarymo metu atsakovo atliktų darbų rezultatas nebuvo perduotas ieškovui CK 6.694 straipsnio nustatyta tvarka, darbai buvo sustabdyti, o atskirų atliktų darbų priėmimo aktai yra ginčijami kitose civilinėse bylose. Taigi ginčo lakštas buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvų reikalavimą, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo statybos ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo.
Ieškovas 2007 m. balandžio 18 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos pagal UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“ bei UAB ,,Kriptonika“ ieškinius dėl 2005 m. gruodžio 19 d. pasirašyto 2004 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo UAB ,,Kriptonika“ ir atsakovo UAB ,,Šiaulių titanas“ statybos generalinės rangos sutarties pakeitimo Nr. 1, šio sutarties pakeitimo pagrindu pasirašytų atliktų darbų priėmimo aktų, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad tarp nagrinėjamos ir minėtų kitų civilinių bylų yra toks teisinis ryšys, kuris rodo, kad minėtose bylose priimti sprendimai gali daryti tiesioginę įtaką nagrinėjamos bylos baigčiai (CPK 163 str. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino ir sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007 (CPK 163 str. 3 p.). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija atsakovo atstovo surašyto priverstinės hipotekos lakšto teisėtumą, taigi ir teisinį pagrindą įregistruoti priverstinę hipoteka bei atsakovo teisę tapti ir būti hipotekos kreditoriumi. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007, kurioje ieškovai UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo pripažinti negaliojančiais atsakovų UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens I. J. sudarytus sandorius: 1) 2005 m. gruodžio 19 d. UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Statybos generalinės rangos sutarties Nr. 04/04 pakeitimą Nr. 1; 2) 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Atliktų darbų aktą „Administracinio pastato Kalvarijų g. 143 papildomo aukšto rekonstravimo darbai“ 167 956,65 Lt sumai; 3) 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Atliktų darbų aktą „Administracinio pastato Kalvarijų g. 143 rekonstrukcija“ 121 187,06 Lt sumai; 4) UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Atliktų darbų aktą „Administracinio pastato Kalvarijų g. 143 silpnų srovių instaliavimo darbai (sutartis Nr. DT05/014)“ 343 206,51 Lt sumai; 5) UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Atliktų darbų aktą „Administracinio pastato Kalvarijų g. 143 rekonstrukcija“ 98 965,21 Lt sumai; 6) UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pasirašytą Atliktų darbų aktą „Administracinio pastato Kalvarijų g. 143, priedas Nr. 1“ 1 386 954 Lt sumai. Ši byla įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6-45/2007, pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovams UAB „Jurveda“, UAB „Šiaulių titanas“, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei civilinėje byloje Nr. 2-1644-39/07, pagal ieškovų UAB „Kriptonika“, UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ ieškinį dėl UAB „Tigesta“ įgalioto asmens S. B. UAB „Kriptonika“ vardu sudarytų susitarimų su kitomis bendrovėmis, inter alia su UAB „Šiaulių titanas“, pripažinimo negaliojančiais.
Teismas nurodė, kad ieškovui ginčijant hipotekos lakštą šioje civilinėje byloje, esminę reikšmę turi priverstine hipoteka apsaugoto įsiskolinimo dydžio nustatymas, nes skolos dydis laikytinas esminiu šio sandorio elementu. Teismas taip pat nurodė, kad neišsprendus minėtų civilinių bylų, kuriose ginčijamasi dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo dydžio, yra negalimas ir bylos dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu išsprendimas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog pačią hipotekos esmę sudaro hipotekinio kreditoriaus galimybė reikalauti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytinių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta hipotekiniam kreditoriui priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius arba, kad jam būtų suteikta teisė administruoti įkeistą daiktą, siekiant patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą. Taigi, visais atvejais hipotekinio kreditoriaus teisių į įkeistą turtą realizavimas yra susijęs su skolinio įsipareigojimo dydžiu siekiant patenkinti hipoteka apsaugotą kreditoriaus reikalavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Šiaulių titanas“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes net ir patenkinus UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1376-51/2007, hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo dydis nebus nuginčytas. Nebus nuginčyta aplinkybė, kad atsakovas faktiškai atliko sutarties pakeitimu užsakytus darbus ir ieškovas turi pareigą už juos sumokėti. Net ir patenkinus ieškinį bei rangos sutarties atskiras dalis pripažinus negaliojančiomis, atsakovui išliks teisė reikalauti apmokėjimo iš ieškovo už faktiškai atliktus darbus, tai yra atsakovo reikalavimo dydis liks nepakitęs, nes visas jo reikalavimas ieškovui pagrįstas faktiškai atliktais darbais. Nepaisant minėtos civilinė bylos baigties hipotekos lakšte nurodytas 5 830 468,32 Lt ieškovo įsipareigojimas nebus paneigtas. Teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes ieškovo skolos dydis iš esmės neturi įtakos hipotekos lakšto pripažinimui negaliojančiu. Ieškovas neginčija pačios prievolės, tai yra pripažįsta, kad jis už pagal rangos sutartį atliktus darbus yra skolingas atsakovui. Dalies skolos nepripažinimas nepadaro negaliojančia pačios prievolės. Hipotekos lakštas negali būti pripažintas negaliojančiu vien tuo pagrindu, kad jame nurodytas įsiskolinimas galimai yra mažesnis. Šiai bylai civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007 reikšmės neturi, nes teisės aktai nesuponuoja pareigos iki įregistruojant priverstinę hipoteką įvertinti su reikalavimo atsiradimo pagrindais susijusius ginčus. Teismas netinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Šioje byloje nebuvo jokių faktų, kurie yra nustatinėjami civilinėje byloje Nr. 2-1376-51/207, kurioje iš esmės sprendžiamas UAB ,,Kriptonika“ administratoriaus veiksmų teisėtumas. Minėtoje byloje nėra sprendžiamas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo dydžio pagrįstumo klausimas, todėl joje nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje byloje. Be to, stabdyti bylos nagrinėjimo nėra pagrindo ir todėl, kad civilinėje byloje Nr. 2-1376-51/2007 dalyvaujantys asmenys nedalyvauja šioje byloje, o teismo sprendimo prejudicinė galia taikoma tik byloje dalyvavusiems asmenims. Teismas nepagrįstai nesirūpino šios bylos greitu išnagrinėjimu. Visos ieškovo prašyme dėl bylos sustabdymo išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos dar 2006 m. liepos 14 d. ieškinyje, tačiau ieškovas prašymą sustabdyti bylą pateikė tik dabar ir tokiu būdu veikė prieš koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 7 str.). Be to, teismas bylos nagrinėjimą sustabdė dėl civilinės bylos, kuri taip pat yra sustabdyta iki kitų dviejų bylų išnagrinėjimo. Toks teismo sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, šalių interesų pusiausvyros principo bei nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą, tokiu būdu pažeidžiant byloje dalyvaujančių asmenų teises bei teisėtus interesus (CPK 3, 6, 2 str.).
Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymas. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių ją išnagrinėti ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Teismas taip pat teisingai aiškino Europos žmogaus teisinių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei CPK nuostatas, nurodydamas, jog bylos sustabdymo pagrindai neturi būti taikomi formaliai, paneigiant teismo pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą, bei dėl susiklosčiusių aplinkybių sustabdydamas nagrinėjamą bylą (CPK 185 str.).
Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, tai yra dėl to, jog teismas konstatavo, kad bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007 pagal ieškovų UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“ ieškinį atsakovams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotam asmeniui I. J., UAB „Šiaulių titanas“ dėl papildomų darbų priėmimo aktų ir papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Kaip teisingai nurodė apeliantas, negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, o pats negali jų nustatyti. Sustabdyti bylos nagrinėjimą minimu pagrindu galima tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Be to, tokiu būdu taip pat sutaupomas laikas bei lėšos, operatyviau išnagrinėjama byla, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Siekiant išvengti anksčiau šioje nutartyje minėto formalaus CPK normų, susijusių su bylos sustabdymo pagrindais, taikymo, klausimą, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tai ypač aktualu nagrinėjamu atveju.
Skundžiama teismo nutartimi sustabdytoje byloje ieškovas ginčija atsakovo surašyto priverstinės hipotekos lakšto teisėtumą bei atsakovo teisę tapti hipotekos kreditoriumi. Savo reikalavimus ieškovas grindžia, kaip minėta, ir tuo, jog ginčo lakštas neatitiko imperatyvių CK 4.171 straipsnio pirmosios dalies bei CK 4.177 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas neturėjo lakšte nurodyto dydžio reikalavimo teisės į ieškovą. Tuo tarpu atsakovo teisė reikalauti, kad ieškovas sumokėtų 3 863 994 Lt, tai yra ieškovo tokios apimties piniginė prievolė atsakovui, yra ginčijama kitose civilinėse bylose. Viena iš tų kitų bylų yra civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007, kurioje, kaip išvardinta anksčiau šioje nutartyje, yra ginčijamas UAB „Šiaulių titanas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens I. J. sudarytų sandorių teisėtumas, tai yra prašoma pripažinti negaliojančiais 2005 m. gruodžio 19 d. Statybos generalinės rangos sutarties Nr. 04/04 pakeitimą Nr. 1, 2005 m. gruodžio 9 d. Atliktų darbų aktus dėl administracinio pastato, esančio Kalvarijų g. 143, Vilniuje, jų priedus, ir t. t. Iš bylos medžiagos matyti, jog tai yra tie patys dokumentai, iš kurių kildinami reikalavimai, užtikrinti ginčo hipotekos lakštu (t. 1, b. l. 25). Taigi šių aktų teisėtumo klausimo sprendimas - civilinės bylos Nr. 2-1376-51/2007 nagrinėjimo rezultatas, tiesiogiai įtakos ginčo hipotekos lakšto pagrindų teisėtumą ar neteisėtumą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita civilinė byla (CPK 185 str.).
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovo skolos dydis neturi įtakos hipotekos lakšto pripažinimui negaliojančiu, nes skolinio įsipareigojimo pagrindu esančių dokumentų teisėtumas/ neteisėtumas įtakoja skolos dydį.
Atmestini apelianto argumentai dėl bylos užvilkinimo, civilinio proceso principų pažeidimo ir pan. Kaip žinoma, nė vienas civilinio proceso principas nėra absoliutus, jis turi būti derinamas su kitais, todėl bylos nagrinėjimo koncentruotumas neturi pažeisti siekio teisingai išnagrinėti iškilusį ginčą. Tai ypač svarbu turėti omenyje nagrinėjamu atveju, kai ginčo šalis sieja sudėtingi teisiniai santykiai, dėl kurių iškelta daug civilinių bylų ir kurie yra nagrinėjami įvairiais aspektais. Esant tokiai sudėtingai situacijai, tai yra šalių ginčui išplitus į daugelį bylų, šios bylos negali būti nagrinėjamos atsietai viena nuo kitos, nes būtent tai pažeistų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla Nr. 2-1376-51/2007 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6-45/2007 ir Nr. 2-1644-39/07, o šiose bylose taip pat yra nagrinėjamas sandorių, susijusių su minėta rangos sutartimi, jos pakeitimais teisėtumo klausimas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.