Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2017 m. rugsėjo 7 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Muchambetalijevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Marija Muchambetalijeva nurodė, kad D. J. kartu su sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų aukštų name su visais patogumais, šildomame kietuoju kuru. Ieškovei kartu su sūnumi skirtas maždaug 25 kv. m. erdvus, šviesus kambarys, kuriame yra visi būtiniausi baldai, vaikui skirta atskira lovytė. Lankymosi metu pastebėta, kad Matas aprūpintas jo amžių atitinkančiais žaislais. Vaikui pagal jo amžių yra sukurtos palankios sąlygos ramiam miegui, poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui užtikrinti. D. J. teigimu, sūnus nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti Raseinių lopšelį - darželį „Saulutė", Mato sveikata prižiūrima UAB „Raseinių šeimos gydytojų centre". Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos vyresnioji specialistė L. J. 2017-08-23 dieną buvo nuvykusi į atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), namus. Iš seniūnijos pateikto rašto matyti, kad atsakovas gyvena tetai V. Č., kuri skyriui yra žinoma, kadangi buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jai neterminuotai apribota motinos valdžia jos trijų vaikų atžvilgiu, priklausančiame name. Seniūnijos duomenimis kartu su atsakovu gyvena V. Č. ir jos sugyventinis D. S.. Seniūnijos rašte pažymima, kad šiuose namuose dažnai lankosi asocialūs asmenys. A. S. su seniūnijos specialiste nebuvo linkęs bendrauti, A. S. nuo 14 m. gyveno Raseinių vaikų globos namuose, jo tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia. Iš Sodros, Lietuvos darbo biržos duomenų bazių matyti, kad atsakovas niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, jo pajamas sudaro gaunamas materialinis išlaikymas 14.72 Eur. Ieškovės D. J. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą: Skyrius nėra gavęs neigiamos informacijos dėl ieškovės motinos valdžios įgyvendinimo priešingai vaiko interesams. D. J. niekur nedirba, augina sūnų, mokosi VšĮ Raseinių technologijų ir verslo mokykloje, virėjos specialybės. Ieškovės šeimos pajamas sudaro gaunama vaiko priežiūros išmoka, prie šeimos materialinio išlaikymo prisideda D. J. motina, kuri periodiškai važiuoja padirbėti į Vokietiją. Sūnų prižiūrėti padeda ieškovės močiutė. Lankymosi D. J. namuose metu, ieškovė teigė, kad su atsakovu A. S. negyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio. Nuo to laiko jis nesidomėjo sūnumi, neprisidėjo priėjo išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovo, vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu.

Ieškovė prašė teismo, nustatyti sūnaus M. S. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo A. S. bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant kad tėvas A. S. su sūnumi gali bendrauti kas antrą savaitgalį informuodamas apie numatomą susitikimą ieškovę prieš dvi dienas. Vaiko ir tėvo susitikime dalyvauja ir ieškovė iki vaikui sueis 6 metai. Atsakovui draudžiama išsivežti sūnų be atskiro raštiško ieškovė sutikimo.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2017-03-01 nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametis sūnus M. S. gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove). Atsakovas nuo 2017-03-01 su sūnumi nebendrauja, per šį laikotarpį atsakovo (tėvo) ir vaiko ryšys yra silpnesnis. Ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaikų interesus. Be to, Seniūnijos duomenimis atsakovas gyvena tetai V. Č. priklausančiame name, kartu su atsakovu gyvena V. Č. ir jos sugyventinis D. S.. Pažymima, kad šiuose namuose dažnai lankosi asocialūs asmenys, todėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina D. J. jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat nustatytina tėvo A. S. ir nepilnamečio vaiko M. S. bendravimo tvarka: A. S. gali bendrauti su sūnumi M. S. kas antrą savaitgalį, informuodamas apie numatomą susitikimo vietą ir laiką D. J. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo. Vaiko ir tėvo susitikime dalyvauja D. J. iki vaikui sueis 6 metai. Tėvui A. S. draudžiama išsivežti sūnų M. S. be atskiro rašytinio D. J. sutikimo.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2d.). Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą pasisakęs, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-77/2008). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti 130,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečio vaiko poreikius bei bus užtikrintos būtinosios sąlygos vaikui vystytis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria 260,00 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, avalynei, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir pan. ieškovės pajamos laikotarpyje nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 sudarė 139,43 Eur per mėnesį (b. l. 8-9). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra trečios grupės invalidas, jo mėnesio pajamos yra maždaug 90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo A. S. nepilnamečiui vaikui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas 100,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Ieškovė D. J. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji prašo iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017-03-01 iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi ieškovas sūnui išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sūnaus išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo A. S. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas M. S. už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-07-27, kurį sudaro 487,00 Eur (100,00x4+87 (100:31x27)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 36,00 Eur žyminis mokestis (100,00 Eur x 12 mėn. x 3% = 36,00 Eur). Už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti sumokėtas 14,61 Eur žyminis mokestis (487,0 0 Eur x 3 % = 14,67 Eur, suapvalinus 15,00 Eur). Už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo turi būti mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 151,00 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.

Teismas šioje byloje patyrė 7,74 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-09-06 pažymą Nr. NTP-7-8967 sudaro 170,64 Eur (b. l. 18-19).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei D. J. 2017-06-09 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2028-11696 (b. l. 5-6) suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, kad ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo atliestas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo A. S. patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 39,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą (51x77%/100=39,27, suapvalinus 39,00 Eur), 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, (atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas tenkintas 100 procentų), 5,96 Eur (7,74x77%/100=5.96) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat 131,93 Eur (170,64x77%/100=131,93) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas A. S. bendrauja su sūnumi M. S. kas antrą savaitgalį, informuodamas apie numatomą susitikimo vietą ir laiką D. J. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo. Iki vaikui sukaks 6 metai, vaiko ir tėvo susitikime dalyvauja D. J.. Tėvui A. S. draudžiama išsivežti sūnų M. S. iš nuolatinės gyvenamosios vietos be atskiro rašytinio D. J. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-07-27, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 487,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 00 ct) už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-07-27.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 144,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 131,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą, 93 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.