Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Neksalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Neksalita“ ir UAB „Mandėja“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai UAB „Neksalita“ ir UAB „Mandėja“ 2008-03-28 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydami patvirtinti jų 2008-03-26 pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis (b.l.1-2), o būtent: UAB „Mandėja“ įsipareigoja ne vėliau nei iki 2008-04-20 grąžinti UAB „Neksalita“ 35 199,99 USD ir 13 144,71 Lt, priešingu atveju UAB „Neksalita“ iš karto įgyja teisę išieškoti skolą priverstine tvarka per antstolius. Teigė, kad UAB „Mandėja“ perėmė pradinio skolininko UAB „Strėvos vingis“ 35 199,99 USD skolą; o UAB „Neksalita“ – pradinio kreditoriaus West Alphatell L.L.C. 35 199,99 USD reikalavimo teisę (b.l.3-5). 13144,71 Lt UAB „Mandėja“ skolinga UAB „Neksalita“ už pateiktas prekes (b.l.6-13).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį dokumentą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus; patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas, ar tinkamai laikėsi procesinės teisės nuostatų. Nepaisydamas atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė reikalavimo teisės perkėlimo, pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Skundžiama nutartis naikintina, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pareiškimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingą išvadą, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis - realinis sandoris, reikalavo iš apelianto įrodyti, jog jis atsiskaitė su buvusiu kreditoriumi West Alphatell L.L.C. už reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.105 str.), o tokių įrodymų nesant, atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes ji negaliotų (CK 6.986 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra konsensualinis sandoris (CK 6.160 str. 1 d.), kuris yra laikomas sudarytu (t.y. sukelia teisines pasekmes) nuo esminių sutarties sąlygų susitarimo momento - akcepto gavimo (CK 6.181 str. 1 d.). Todėl UAB „Neksalita“ turi 35 199,99 USD reikalavimo teisę į UAB „Mandėja“ ir gali jos pagrindu sudarinėti taikos sutartis, nepriklausomai nuo naujojo ir pirminio kreditoriaus tarpusavio atsiskaitymo santykių buvimo ar nebuvimo. 2007-07-27 reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 p. sakoma, kad naujasis kreditorius turi sumokėti 31 679,91 USD senajam kreditoriui per 180 d., pradedant skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo. Atidedamasis terminas (CK 6.33 str. 1 d.) reiškia, jog prievolė galioja, sustabdytas tik jos vykdymas, taigi iki termino suėjimo senasis kreditorius negali realizuoti savo reikalavimo teisės priverstine tvarka. Ir nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar iki atidedamojo termino pabaigos naujasis kreditorius tinkamai įvykdė savo pareigas buvusiam kreditoriui, tokių įrodymų ir neturi būti, nes ši aplinkybė, kaip jau buvo minėta, nedaro poveikio naujojo kreditoriaus įgytos reikalavimo į skolininką teisės galiojimui, vadinasi, ir galimybei ją įgyvendinti teismine tvarka (CPK 180 str.).

Kaip matyti iš apelianto 2006-02-24 išrašytos PVM sąskaitos–faktūros Nr. 02267 (b.l.6), jis pateikė skolininkui akmens anglies už 35 516,16 Lt, o pastarasis sąskaitą apmokėjo iš dalies (7-13), tad apeliantas pagrįstai teigia turįs teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainos likutį (CK 6.305 str. 1 d., 6.313 str. 1 d.) ir tartis dėl šios kainos sumokėjimo sąlygų bei terminų tame tarpe ir taikos sutartimi.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali patvirtinti į bylą pateiktos taikos sutarties, nes jos vykdymo terminas - sumokėti skolą iki 2008-04-20 - bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme yra pasibaigęs. Pažymėtina, jog taikos sutartis, nepaisant to, jog nėra patvirtinta teismo, šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda) ir jos privalu laikytis. Tuo atveju, jeigu skolininkas įsipareigojimų padengti skolą iki nurodytos datos tinkamai neįvykdė, kreditorius gali imtis veiksmų ginti savo civilines teises (CK 1.138 str. 4 p.), t.y. inicijuoti kitą civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Jei naujai iškeltoje byloje kreditoriaus reikalavimai jau yra patenkinti, apeliacinės instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis negaliotų (CK 6.986 str. 4 d.).

Susiklosčius išvardintai teisinei situacijai, teisėjų kolegija naikina skundžiamą nutartį ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasiūlydama bylos šalims pakeisti taikos sutarties sąlygą taip, kad įsipareigojimų įvykdymo terminas visada būtų nukreiptas į ateitį, pvz., susieti terminą su teismo patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo (t.y. res judicata galios įgijimo, kurios bylos šalys siekia) momentu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.