Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-19 · Civilinė byla Nr. 2-1386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-19
Bylos Nr.
2-1386/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Ieškovas
E. V., uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“ dėl įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Egvilta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. V. prašo priteisti iš atsakovo BUAB „Faulana“ 2 643 491,68 Lt dydžio įsiskolinimą, o ieškovas UAB „Perdanga“ – 865 561,80 Lt dydžio įsiskolinimą.

Ieškovas UAB „Perdanga“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsiskaityti su trečios eilės atsakovo kreditoriais. Ieškovo teigimu, jis turi reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau kol kas nėra įtrauktas į atsakovo bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą (ieškovo nuomone, jis yra trečios eilės kreditorius). Artimiausiu metu atsakovas turėtų gauti lėšų, o neuždraudus atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais iki kol į kreditorių sąrašą bus įrašytas ieškovas, gautos lėšos bus paskirstytos kitiems kreditoriams ir tokiu būdu ieškovo reikalavimas nebus patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas savo prašymą grindžia ne nagrinėjamoje byloje, o atsakovo bankroto byloje atsiradusiomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Perdanga“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto teigimu, kadangi atsakovas yra bankrutavusi įmonė, jam priteista suma būtų išmokėta tik per atsakovo bankroto procedūras. Kol apeliantas nėra pripažintas atsakovo kreditoriumi, tol jis bankroto byloje negali apginti savo teisių ir interesų. Kita vertus, bankroto procedūros apima ne tik konkrečią bankroto bylą, bet ir kitas bylas, kurios įstatymų nustatyta tvarka perduodamos nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl apeliantas dalyvauja bankroto procedūroje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus apelianto reikalavimą nagrinėjamoje byloje, teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, nes atsakovo lėšos bus išdalintos kitiems jo kreditoriams.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Faulana“ nesutinka su atskiruoju skundu.

Atsakovas savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ne nagrinėjamoje byloje, o atsakovo bankroto byloje atsiradusiomis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, apelianto prašymas apriboja visų trečios eilės atsakovo kreditorių teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą, o apribojimus atsiskaityti su kreditoriais būtų galima taikyti tik toje dalyje, kuri, teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimą, atitektų apeliantui. Atsakovas informavo, kad bankroto administratorius yra rezervavęs 139 326,29 Lt sumą, kuri, preliminariai įvertinus patvirtintus kreditorių reikalavimus ir sukauptą lėšų sumą, tektų apeliantui, jei apelianto ieškinys būtų tenkintas ir apeliantas būtų įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašo trečią eilę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Bankroto byloje kreditorių reikalavimai tenkinami keliais etapais ir eilėmis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str.). Tuo atveju, kai neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas save priskiria trečios eilės kreditoriams, taip pat nėra ginčo, kad šios eilės kreditorių reikalavimai galės būti patenkinami tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, uždrausti laikinai visiškai atsiskaityti su visais atsakovo trečios eilės kreditoriais nėra jokio pagrindo, toks draudimas nepagrįstai varžytų pastarųjų teises.

Likviduojant bankrutavusią įmonę, patvirtintus kreditorių reikalavimus tenkina bankroto administratorius (ĮBĮ 31 str. 3 p.). Apelianto finansinis reikalavimas atsakovui dar nėra patvirtintas, nes dėl jo pagrįstumo tebesitęsia teisminis ginčas. Šiame ginče, veikdamas atsakovo vardu, dalyvauja ir bankroto administratorius, kuriam, akivaizdu, žinomas tiek apelianto reikalavimas, tiek atsakovo bankroto procedūros. Kaip matyti iš atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą, bankroto administratorius yra visiškai pagrįstai numatęs ir sulaikęs pinigų sumą, kuri, atsižvelgiant į trečios eilės kreditorių reikalavimus bei šiuo metu šios eilės kreditoriams tenkančias atsakovo lėšas, galėtų būti skirta apeliantui, jei bankroto byloje būtų patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Taigi grėsmės apelianto reikalavimo realiam patenkinimui nėra, todėl nėra ir pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjama byla, kaip ir numato ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis, buvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kai prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su galbūt apeliantui palankiu teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo teisę reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje ir tai negalėjo sudaryti savarankiško pagrindo netenkinti šio prašymo. Visgi, atmesdamas apelianto prašymą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilašienėDonatas Šernas