- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1852-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51981-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis D. Ž. 2015 metais, laikotarpiu nuo liepos mėn. pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 23.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, konflikto su sugyventine A. C. metu metė peilį, pataikė nukentėjusiajai A. C. į dešinę šlaunį bei padarė jai odos randą dešinės šlaunies srityje ir taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai A. C. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Su sugyventine A. C. kartu gyveno virš 20 metų, turi du sūnus, R. yra dar nepilnametis. Įvykio vakarą, tai galėjo būti birželio mėnesio pabaiga ar liepos mėnesį, jis sėdėjo virtuvėje ir valgė. Tuomet ir įvyko konfliktas su išgėrusia sugyventine. Neneigia, kad jis taip pat buvo išgėręs. Dar sužinojo, jog R. paliktas kartoti mokslo metus. Iš pykčio, susijaudinimo dėl situacijos metė į sugyventinę virtuvinį peilį. Veiksmas vyko virtuvėje, A. buvo nuo jo apie 1,54 metro atstumu. Kur pataikė ir kokios pasekmės, nematė, tačiau iš motinos, kuri vėliau matė žaizdą ir kraują, sužinojo, kad sugyventinės koja buvo sužalota. Galėjo būti, kad pataikė į dešinę šlaunį, kaip rašė po to medikai. Tą vakarą nuėjo miegoti, kitą dieną išvarė nukentėjusiąją iš buto. Prieš tai naktį nenorėjo to daryti, nes kur gi ji naktį eitų. Tai buvo pirmas atvejis, kuomet jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Gailisi dėl veikos, daugiau tai nepasikartos.
Taigi, kaltinamasis prisipažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus apie įvykdytos veikų aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei gynėjui neprieštaraujant, teismas nutarė įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukti (BPK 273 str.).
Iš nukentėjusiosios A. C., kuri gyvena Vokietijoje ir teigia, kad šiuo metu negali atvykti į Lietuvą, parodymų matyti, kad kaltinamojo tėvų bute jie gyveno kaip šeima, kartu gyveno jos sūnus bei kaltinamojo abu tėvai. Būdamas girtas D. tampa agresyvus, neadekvatus. Grįžęs girtas namo jis keldavo konfliktus, įžeidinėjo ją, vartojo necenzūrinius žodžius, išvarinėjo ją bei sūnų iš namų, kad net tekdavo miegoti lauke arba eiti gyventi pas vyresnįjį sūnų, kuris gyvena atskirai. Konfliktus matydavo ir jo tėvai. D. Ž. naudojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Paskutinį kartą sugyventinis D. Ž. prieš ją panaudojo ne tik kumščius, bet ir peilį, t.y. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, datos jau tiksliai neatsimena, apie 23.00 val. ji buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje. Taip pat virtuvėje buvo ir neblaivus D. Ž., kuris prie stalo valgė, o ji sėdėjo šalia lango. Jie bandė bendrauti, nors pokalbis su girtu D. Ž. buvo beprasmis, po ko jis nieko nesakęs paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir metė į ją, pataikė į dešinės kojos šlaunį. Peilis sužalojo jai šlaunį. Žaizda buvo labai gili ir buvo daug kraujo. Peilis nukrito ant žemės, ji pajuto stiprų skausmą ir buvo šokiruota. D. Ž. nuėjo į kambarį miegoti ir į virtuvę atėjo sūnus R. C., kuris pamatė kraują ir suteikė pirmąją pagalbą. Ryte ji kartu su sūnumi iš buto išvažiavo. Po įvykio ji į policiją nesikreipė, taip pat dėl sužalojimo nesikreipė į medikus. Šiuo metu ant kojos liko randas, žaizda užgijo. Išėjus gyventi kitur, D. Ž. pradėjo juos persekioti, grasinti susidoroti su ja, siųsdamas sms žinutes, o mažajam sūnui kalba apie ją blogus dalykus ir ją įžeidinėja. Pas D. Ž. grįžti gyventi kartu ji bijo, nes jo elgesys neprognozuojamas ir yra realus pavojus jos ir sūnaus sveikatai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti D. Ž. baudžiamojon atsakomybėn. Jos parodymus gali patvirtinti D. Ž. tėvai bei jų bendri sūnūs (b. l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-10-22 išvadoje Nr. G 3528/15 nustatyta, kad A. C. nustatytas odos randas dešinės šlaunies srityje, susiformavęs sugijus žaizdai, padarytai galimai prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros. Nustatytas odos randas sužalojimu nevertinamas (b. l. 29).
Liudytoja A. Ž., kaltinamojo motina, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų vasarą, negali nurodyti datos ir tikslaus mėnesio, vakare A. C. užėjo į jos kambarį ir parodė mažą žaizdelę, bei pasakė, kad D. Ž. ką tik jai dūrė peiliu. A. C. ir D. Ž. gyveno kartu, konfliktavo, pykdavosi. 2015 metų rugsėjo mėnesį, kai jie matyt galutinai susipyko, jos sūnus kategoriškai pasakė, kad A. C. privalo palikti jų butą, dėl ko A. su sūnumi R. C. paliko butą, išėjo. Kiek žino, išėjusi A. pernakvojo pas savo draugę (duomenų nurodyti negali, nes nežino). Po kurio laiko apsigyveno pas savo sūnų R. Ž.. Vėliau girdėjo, kad apsigyveno Krizių centre. Jie su vyru pradžioje bandė raminti juos, bet vėliau nustojo kištis į jų gyvenimą. D. yra agresyvus, bet šiaip, kaip namų šeimininkas, yra geras – tvarkosi, gamina maistą (b.l. 36).
Iš liudytojos V. Č. parodymų matyti, kad nukentėjusioji gyveno su D. Ž.. Liudytojos santykiai su jais geri. Pernai (2015 m.) vasarą A. paskambino verkdama ir pasakė, kad D. Ž. metė į ją peilį, aiškino, kad skauda koją. Siūlė A. atvažiuoti pas ją, tačiau ji atsisakė, nes buvo jau vėlu. Atvažiavo kitą dieną. Rodė žaizdą. Tai buvo dešinės kojos šlaunis. Žaizda užklijuota pleistru, kraujuota. Žaizda buvo poros centimetrų, šlaunyje, ties šlaunikauliu. Kreiptis į policiją ji nenorėjo. Gyveno pas ją apie du mėnesius, iki rugsėjo. Sūnus R. atvyko ir apsigyveno kartu vėliau. Po to jie išsikraustė į krizių centrą. Neatsimena, bet galimai iki apsigyvenimo krizių centre A. kelioms dienoms buvo grįžusi gyventi pas D. Ž. (b.l. 170-171).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatyta veika padaroma yra tyčia.Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, galimas pasekmes jo sveikatai – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
BPK 38 straipsnis nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai),vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Bylos duomenimis, nukentėjusiosios A. C., kaltinamojo D. Ž., liudytojų A. Ž. bei V. Č. parodymais yra nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu sugyventiniai - nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Taigi, tuo metu jie buvo šeimos nariai.
Kaltinamasis D. Ž. neneigia smurtavęs prieš A. C., tačiau jo manymu, tai buvo ne rugpjūčio, bet birželio mėnesio pabaigoje arba liepos mėnesį, nes konflikto metu ėjo kalba apie tai, jog R. paliktas kartoti mokslo metus mokykloje. Bet kokiu atveju, kaltinamasis nurodo, jog tai buvo vienintelis atvejis, kai jis metė į sugyventinę peilį, todėl negali paneigti, kad ekspertai konstatavo nukentėjusiosios šlaunies sužalojimą ir jis yra būtent jo veiksmų pasekmė. Taip pat kaltinamasis pripažįsta, kad konflikto liudininke buvo jo motina, kuri matė A. žaizdą.
Tai, kad nukentėjusiajai peiliu buvo sužalota nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunis, parodė kaltinamojo motina, liudytoja A. Ž., kuri tyrimo eigoje paaiškino, kad po įvykusio virtuvėje konflikto matė žaizdą ant A. kojos, pastaroji aiškino jai, kad D. dūrė jai peiliu.
Įvykio vakarą nukentėjusioji skambino V. Č. ir verkdama aiškino, jog ją peiliu sužalojo kaltinamasis, o kitą dieną A. C. atvyko bei apsigyveno pas ją. Liudytoja matė sužalotą nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunį. Pastaroji nenorėjo kreiptis su pareiškimu dėl to įvykio į policiją.
Teismo specialisto išvada Nr.G 3528/15 buvo konstatuota, kad A. C. nustatytas odos randas dešinės šlaunies srityje, susiformavęs sugijus žaizdai, padarytai galimai prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros. Nustatytas odos randas sužalojimu nevertinamas (b.l. 29).
Tokiu būdu, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis metė virtuvinį peilį ir sužalojo nukentėjusiajai dešinės kojos šlaunį. Specialistų - medikų konstatuotas randas yra būtent šios užgijusios žaizdos pasekmė. Kaip išvadoje nurodė medicinos specialistas, sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 2-3 mėnesius iki nukentėjusiosios apžiūros. Apžiūra atlikta 2015-10-22, tokiu būdu, sužalojimas galėjo buvo padarytas rugpjūčio mėn. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji piktnaudžiauja alkoholiu, kad ji turėjo ir kitų randų ant kojų, tačiau jis gi pripažįsta, kad peiliu pataikė nukentėjusiajai į koją, kad pasekmes matė motina ir kad toks įvykis buvo vienkartinis.
Tokiu būdu, bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. metė peilį, padarė sugyventinei A. C. dešinės šlaunies viršutinio trečdalio paviršiuje žaizdą, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kurios metu sužalojimo vietoje rastas odos randas.
Kaltinamojo D. Ž. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis D. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktą, nurodo, jog gailisi dėl savo veikos ir kad tai daugiau nepasikartos.
Sunkina jo atsakomybę tai, kad prieš sugyventinę jis smurtavo būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams.
Kaltinamasis teisiamas yra pirmą kartą. Baustas administracine tvarka (b.l. 71-74). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.l.76-78).
Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis negu yra numatytas įstatymo šios bausmės rūšies vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. taisyklės dėl bausmės sumažinimo trečdaliu. Kaltinamajam skirtini apribojimai bei įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu ir galutinai nuteistajam nustatyti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos.
nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bausmės laikotarpiu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, gydymusi.per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įsiteisėjus nuosprendžiui šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.