Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

8. Apelianto teigimu, jo pareiškimas prašant išsiaiškinti apie galbūt įvykdytą pareigūno veiką ir ją įvertinti, nebuvo pateiktas jokioje administracinėje byloje, ir nesiekiant tikslų, numatytų ANK 224 straipsnio 2 dalyje – trukdyti administracinei teisenai ar išvengti administracinės atsakomybės.

9. Pažymėtina, kad patikrinus G. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuotina, kad byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, apylinkės teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 5 d. 19.45 val. administracinių nusižengimų registre Palangos miesto PK VS tyrėja R. G. užregistravo administracinio nusižengimo (ROIK 19098371396) protokolą Nr. 60-ANRJP-963-2019, surašytą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., už tai, jog 2019 m. kovo 5 d. 18.05 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo ir paliko stovėti automobilį, kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, už tai numatyta atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje, administraciniu nurodymu pasiūlė sumokėti 15 eurų baudą (b. l. 17–20).

11. 2019 m. kovo 6 d. Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje buvo gautas G. P. pareiškimas „Dėl pareigūno D. M. galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei galimo dokumento klastojimo“, jame G. P. nurodė, kad įvykio vietoje už automobilio valytuvo užkištame pranešime pažeidimas užfiksuotas 18.05 val., pažeidimą užfiksavo Klaipėdos AVPK Palangos PK Veiklos skyriaus tyrėja R. G.. Tačiau jis pats matė kaip policijos pranešimą, apie 19 val., jam surašė ir už jo automobilio valytuvo užkišo D. M., o ne moteris – R. G., bei greitai sėdo į civilinį automobilį „Škoda Octavia“ ir nuvažiavo. Nurodė, jog minėtu laiku jokio policijos ekipažo nebuvo. Nei D. M., nei R. G. jam pranešimo surašymo metu – 2019 m. kovo 5 d., apie 19 val., tarnyboje nebuvo, realiai nedirbo, o D. M. buvo be ekipažo, civiliai apsirengęs ir su civiliniu automobiliu, o R. G. jokių veiksmų neatliko. Taip pat buvo nurodoma, kad D. M. ne tarnybos metu su savimi galbūt turi daugiau policijos pranešimų, ant kurių nurodyti pareigūnės R. G. duomenys, tokiu būdu ne tarnybos metu, nurodydamas realybės neatitinkančius duomenis, „Fiksuoja“ KET pažeidimus ne savo, bet kito pareigūno vardu. D. M. atlikti veiksmai vertintini kritiškai ir galbūt duoda pagrindo manyti, kad pareigūnas piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais, kas galbūt atitinka piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi apibrėžimą. O policijos pranešime naudojimasis kito pareigūno duomenimis galbūt atitinka LR BK reglamentuotus nusikaltimus, susijusius su dokumentų klastojimu bei kito asmens tapatybės neteisėtu panaudojimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, G. P. prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti D. M. veiksmų teisėtumą ir galimus daugkartinius atvejus pagal nurodytą elgesio modelį – D. M. „fiksuojant“ pažeidimus“ Palangos mieste, o nustačius tarnybinius pažeidimus, taikyti drausminę atsakomybę (b. l. 22–23). G. P. prie pareiškimo pridėjo ir policijos pranešimą (b. l. 24).

12. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 6 d. Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje gautas G. P. pareiškimas „Dėl pareigūno D. M. galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei galimo dokumentų klastojimo“ tiesiogiai susijęs būtent su galbūt neteisėtais pareigūno veiksmais fiksuojant 2019 m. kovo 5 d. 18.05 val. jo padarytą pažeidimą. Todėl akivaizdu, kad tokiu atveju, tik ištyrus ir išsiaiškinus pareiškime, kuris buvo persiųstas Klaipėdos apskrities VPK, nurodytas aplinkybes dėl pareigūno D. M. galbūt piktnaudžiavimo tarnyba bei galbūt dokumentų klastojimo, buvo galima nustatyti, ar policijos pranešimas apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašyti policijos pareigūnui nepiktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir nepažeidžiant įstatymų, nes nustačius pažeidimų, iš esmės turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl šių surašytų dokumentų teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 2 d. (b. l. 36), t. y. tik ištyrus jo 2019 m. kovo 6 d. pareiškimą ir nenustačius policijos pareigūno D. M. kokių nors neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų, susijusių su G. P. padaryto nusižengimo fiksavimu. Be to, pažymėtina, kad net ir įvykdžius administracinį nurodymą, tačiau nustačius, jog pareigūnas nusikalstamai piktnaudžiavo tirdamas administracinį nusižengimą, ši aplinkybė yra viena iš pagrindų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ANK 657, 658, 659 straipsniai).

12. Tiriant 2019 m. kovo 6 d. G. P. pareiškimą ir tikslinant jame nurodytas aplinkybes, 2019 m. kovo 18 d. pareiškime Klaipėdos apskrities VPK G. P., būdamas įspėtas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, dėl melagingo pareiškimo teikimo administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, nurodė analogiškas aplinkybes apie neva D. M. veiksmus fiksuojant jo padarytą nusižengimą, kaip ir 2019 m. kovo 6 d. pareiškime (b. l. 25–26). Tą pačią dieną paaiškinime G. P. dar kartą patvirtino, kad 2019 m. kovo 5 d., apie 19.10 val., jam pranešimą už automobilio valytuvo užkišo būtent D. M.. Ir tik peržiūrėjus vaizdo medžiagą, G. P. jau teigė, kad neva suprato, jog pažeidimą fiksavo prieš tai atvykęs policijos ekipažas, kuriame buvo pareigūnė moteris, o jo išvadas dėl D. M. neteisėtų veiksmų sąlygojo tai, jog „pasimatė D. M. man einant link automobilio, o jam pravažiuojant, kad šalia aplinkiniai žmonės ir draugo pasakymas: „žiūrėk, ką daro prie tavo mašinos“ ir aš pats susidariau įspūdį, jog D. M. užkišo man už automobilio valytuvo minėtą pranešimą“ (b. l. 27). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. taip pat teigė, kad jam tik susidarė įspūdis, jog D. M. užkišo už valytuvo lapelį, pats to nematė.

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, dar kartą akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju G. P. ne tik 2019 m. kovo 6 d. pareiškime Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai, bet ir 2019 m. kovo 18 d. pareiškime Klaipėdos apskrities VPK, būdamas įspėtas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, dėl melagingo pareiškimo teikimo administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, vėliau ir tą pačią dieną rašytame paaiškinime ne manė bei nurodė tokio manymo priežastį, bet aiškiai konstatavo faktą, jog pats matė, kaip būtent policijos pareigūnas D. M. surašė ir užkišo už jo automobilio valytuvo pranešimą apie padarytą pažeidimą, nors tuo metu, G. P. teigimu, D. M. nebuvo tarnyboje, prašė dėl D. M. neva neteisėtų veiksmų atlikti tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam drausminę nuobaudą. Šiuo atveju nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad G. P. turėjo suvokti ir puikiai suvokė, kad melagingai įskundžia policijos pareigūną D. M., pateikia melagingą pareiškimą, prašydamas imtis veiksmų policijos institucijos kompetencijos ribose bei atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti D. M. veiksmų teisėtumą ir galimus daugkartinius atvejus, ir nustačius pažeidimus, taikyti jam drausminę atsakomybę. Ir tik pateikus policijos pareigūnams neginčijamus įrodymus – vaizdo įrašą su jame užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jo padarytą pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 2019 m. kovo 5 d. 18.05 val. užfiksavo policijos pareigūnė R. G., administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. bandė savo pateiktuose pareiškimuose ir paaiškinime nurodytus D. M. neva neteisėtus veiksmus – kaip faktus, interpretuoti sau naudinga linkme, taip siekdamas išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, skundžiamos nutarties motyvais, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. P., kad skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, esant padarytam ir įrodytam ANK 224 straipsnio 2 dalyje padarytam administraciniam nusižengimui, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

15. Be to, apeliaciniame skunde G. P. teigė, kad pareigūnas priėmė nutarimą skirti jam 580 Eur baudą už neva įvykdytą veiką pagal ANK 224 straipsnio požymius, tačiau jis nebuvo apklaustas nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities VPK Policijos miesto PK.

16. Pažymėtina, kad teismo posėdyje G. P. pats nurodė, kad į policiją dėl melagingų parodymų davimo jis atvyko su atstovu advokato padėjėju L. V. ir tada, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, prašė bylą jam nutraukti. Šią aplinkybę patvirtina G. P. 2019 m. gegužės 7 d. paaiškinimas (b. l. 31), iš jo nustatyta, kad G. P. prašė nesurašyti administracinio nurodymo ir bylą nagrinėti 2019 m. gegužės 15 d. 13 val., savo parašu patvirtino, kad jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, bei įteiktas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 9). Iš Klaipėdos apskrities VPK Policijos miesto PK 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo turinio nustatyta, jog administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P. (b. l. 7). Teismo posėdyje G. P. taip pat patvirtino, kad buvo atvykęs į policiją su tuo pačiu atstovu ir į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet, G. P. teigimu, nutarimas jau buvo priimtas. Šiuo atveju pažymėtina, kad G. P. 2019 m. gegužės 15 d. prašyme, prašydamas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, raštiškai pateikė ir savo paaiškinimus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 224 straipsnio 2 dalyje (b. l. 32–34), šie paaiškinimai buvo pridėti prie bylos, t. y. jis pateikė savo paaiškinimus ne žodžiu, bet raštu, apie tai nurodyta Klaipėdos apskrities VPK Policijos miesto PK 2019 m. gegužės 15 d. nutarime (b. l. 7). Todėl G. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, bei teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad nutarimas jau buvo priimtas, yra visiškai nepagrįsti.

17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas, kuriuo G. P. nubaustas pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.