- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- e1-792-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24250-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijoje, latvis, Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2021 m. liepos 19 d., apie 9:47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio kiekio koncentracija jo organizme sudarė 1,54 promiles etilo alkoholio.
Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. jis keltu plaukė iš Švedijos į Latviją. Kadangi nebuvo tiesioginio kelto, jog galėtų parplaukti namo, tad jis pirmiau kėlėsi į Lietuvą, o paskui jau būtų grįžęs į Latviją. Plaukė kartu su N. N., kuris buvo su automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su N. N. vakare nutarė išgerti ir jie abu kartu plaukdami keltu išgėrė 0,7 litro degtinės. Apie 9 val. jie jau buvo atplaukę į Klaipėdą. N. N. nusipirko kelte alkotesterį ir pasitikrino girtumą, jam alkotesteris parodė 0,6 promiles alkoholio. Kadangi N. N. negalėjo vairuoti automobilio, kadangi buvo neblaivus, tai jie nutarė, kad automobilį iš kelto išvairuos jis ir jį pastatys bendrojoje aikštelėje, esančioje pasienio muitinės zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats iš vakaro gėrė degtinės, tačiau nesijautė esantis neblaivus. Jis savo girtumo pasitikrinti negalėjo, kadangi nebebuvo pirkti alkotesterio. Jis galvojo, kad yra visiškai išsiblaivęs ir gali vairuoti automobilį, be to jis nesiruošė šiuo automobiliu įvažiuoti į miestą, jis tik ruošėsi išvairuoti automobilį iš kelto ir iš karto pastatyti jį aikštelėje. Jis įsėdo į N. N. priklausantį aukščiau minėtą automobilį „Audi A4“ ir išvažiavo iš kelto ir tik nuvažiavęs į šalia esančią minėtą aikštelę, prie jų prisistatė muitinės darbuotojai, kurie paklausė, kodėl jie čia sustojo ir nevažiuoja lauk. Jis atsakė, kad jo draugas, kuriam priklauso šis automobilis, negali vairuoti, kad jie čia pabus apie pusvalandį ir tada išvažiuos. Muitinės darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo girtumą. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis jų laukdamas automobilyje išgėrė 200 g. konjako. Kodėl jis nutarė išgerti, paaiškinti negalėjo. Atvykę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė girtumą 1,54 promilės alkoholio. Kažkur po 15 min. jo girtumą patikrino antrą kartą ir buvo nustatytas girtumas - 1,83 promilės alkoholio. Jis buvo pristatytas į komisariatą. N. N. sulaikytas nebuvo, jie sutarė, kad išsinuomos kambarį viešbutyje ir palauks, kol jis bus išleistas. Automobilis liko minėtoje aikštelėje. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, buvo teistas Latvijoje prieš 4-5 metus už muštynes. Lietuvoje teistas nebuvo. Jis sutinka, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 78-79).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotas N. N. vardu (1 t., b.l. 50). 2021 m. liepos 21 d. pakvitavimu automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui N. N. (1 t., b.l. 42-43,45,47).
Iš 2021 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. R. K. nustatytas girtumas: 9:47 val. - 1,54 promilės alkoholio, 10:03 val. - 1,83 promilės alkoholio (1 t., b.l. 55). Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044 patikros sertifikatas Nr. 1486451 išduotas 2021-06-01 iki 2021-12-01 (1 t., b.l. 11).
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2021 m. liepos 19 d., apie 9.47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio kiekio koncentracija jo organizme sudarė 1,54 promiles etilo alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis R. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamoje byloje teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis R. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų ar kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka byloje nėra, dirba, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui.
Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į R. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 t., b.l. 82-83, 86-87).
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo laipsnį, R. K. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020). Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Byloje nustatyta, kad R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra N. N. (1 t., b.l. 50). 2021 m. liepos 21 d. pakvitavimu automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui N. N. (1 t., b.l. 45). Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Audi A4“, pagaminto 2011 m., kaina su PVM 8020 eurų (1 t., b.l. 49). Teismas, įvertinęs R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, konfiskuotino turto vertę, kaltinamojo asmenybę ir jo turtinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina ir iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis, t. y. 3000 eurų.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vienas DVD diskas su vaizdo įrašu, esantis voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į R. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2021 m. liepos 19 d., 10 val. 30 min. iki 2021 m. liepos 21 d., 10 val. 15 min., tai yra 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę R. K. nustatyti – 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą R. K. savanoriškai privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną DVD diską su vaizdo įrašu, esantį voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - palikti saugoti byloje.
Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.