Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2021-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-792-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-04
Bylos Nr.
e1-792-890/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24250-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-792-890/2021Proceso Nr. 1-01-1-24250-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.25.4.3.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijoje, latvis, Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2021 m. liepos 19 d., apie 9:47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio kiekio koncentracija jo organizme sudarė 1,54 promiles etilo alkoholio.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. jis keltu plaukė iš Švedijos į Latviją. Kadangi nebuvo tiesioginio kelto, jog galėtų parplaukti namo, tad jis pirmiau kėlėsi į Lietuvą, o paskui jau būtų grįžęs į Latviją. Plaukė kartu su N. N., kuris buvo su automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su N. N. vakare nutarė išgerti ir jie abu kartu plaukdami keltu išgėrė 0,7 litro degtinės. Apie 9 val. jie jau buvo atplaukę į Klaipėdą. N. N. nusipirko kelte alkotesterį ir pasitikrino girtumą, jam alkotesteris parodė 0,6 promiles alkoholio. Kadangi N. N. negalėjo vairuoti automobilio, kadangi buvo neblaivus, tai jie nutarė, kad automobilį iš kelto išvairuos jis ir jį pastatys bendrojoje aikštelėje, esančioje pasienio muitinės zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats iš vakaro gėrė degtinės, tačiau nesijautė esantis neblaivus. Jis savo girtumo pasitikrinti negalėjo, kadangi nebebuvo pirkti alkotesterio. Jis galvojo, kad yra visiškai išsiblaivęs ir gali vairuoti automobilį, be to jis nesiruošė šiuo automobiliu įvažiuoti į miestą, jis tik ruošėsi išvairuoti automobilį iš kelto ir iš karto pastatyti jį aikštelėje. Jis įsėdo į N. N. priklausantį aukščiau minėtą automobilį „Audi A4“ ir išvažiavo iš kelto ir tik nuvažiavęs į šalia esančią minėtą aikštelę, prie jų prisistatė muitinės darbuotojai, kurie paklausė, kodėl jie čia sustojo ir nevažiuoja lauk. Jis atsakė, kad jo draugas, kuriam priklauso šis automobilis, negali vairuoti, kad jie čia pabus apie pusvalandį ir tada išvažiuos. Muitinės darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo girtumą. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis jų laukdamas automobilyje išgėrė 200 g. konjako. Kodėl jis nutarė išgerti, paaiškinti negalėjo. Atvykę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė girtumą 1,54 promilės alkoholio. Kažkur po 15 min. jo girtumą patikrino antrą kartą ir buvo nustatytas girtumas - 1,83 promilės alkoholio. Jis buvo pristatytas į komisariatą. N. N. sulaikytas nebuvo, jie sutarė, kad išsinuomos kambarį viešbutyje ir palauks, kol jis bus išleistas. Automobilis liko minėtoje aikštelėje. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, buvo teistas Latvijoje prieš 4-5 metus už muštynes. Lietuvoje teistas nebuvo. Jis sutinka, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 78-79).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. jis dirbo kartu su V. A. nuo 8 val. adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atliekama pasienio teisinio režimo kontrolė. Apie 9 val. atvyko keltas (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo iš teritorijos buvo susidariusi transporto priemonių eilė. Jiems stovint prie apsaugos posto ir tikrinant išvažiuojančius iš kelto automobilius, buvo pastebėta kaip iš bendros eilės išvažiuoja juodos spalvos lengvasis automobilis ir nuvažiavęs į šalia esančią aikštelę, ten sustojo. Buvo nutarta prieiti prie minėto automobilio vairuotojo ir pasiteirauti kodėl jis pasuko į aikštelę. Jų postas iki minėtos aikštelės yra apie 100 metrų. Jau yra buvę pas juos tokių atvejų, kad nuvažiavę asmenys į aikštelę, vairuotojas, būdamas neblaivus, susikeičia vietomis su keleiviu, kuris yra blaivus, kad galėtų pravažiuoti pro jų postą. Kai pamatė kaip minėtas automobilis nuvažiavo į aikštelę, kilo įtarimas, kad vėl bus neblaivus vairuotojas, kuris mėgins susikeisti vietomis su keleiviu, todėl nutarė pažiūrėti, kas išlips iš automobilio, kad galėtų atskirti kuris yra vairuotojas. Nuo jų posto labai gerai matosi visa aikštelė. Jis pamatė, kaip iš minėto sustojusio automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, su šortais. Tarnybiniu automobiliu privažiavo prie minėto iš bendrosios eilės išvažiavusio automobilio, tai yra „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas apibūdintas vyriškis stovėjo šalia minėto automobilio su kitu vyriškiu, kuris prieš tai buvo išlipęs iš minėto automobilio keleivio pusės. Šis vyriškis buvo apsirengęs šviesiais rūbais, tačiau su kelnėmis, sportiniais batais ir striuke, todėl lengvai atpažino, kuris iš šių vyriškių buvo vairuotojas. Vėliau buvo nustatyta, kad iš vairuotojo pusės išlipo Latvijos pilietis R. K., o iš keleivio pusės – taip pat Latvijos pilietis N. N.. Priėjus prie vairuotojo, t. y. R. K. ir pradėjus su juo bendrauti rusų bei anglų kalbomis, pajuto, kad iš minėto piliečio sklinda alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. R. K. paaiškino, kad jie trumpam sustojo aikštelėje, kad truputį čia pabus ir tada važiuos. Tačiau iš pradžių R. K. neigė, jog būtent jis vairavo minėtą automobilį, sakė, kad šis automobilis priklauso jo draugui N. N.. Tačiau toliau bendraujant, R. K. pripažino, jog būtent jis iš aukščiau minėto kelto išvairavo minėtą automobilį ir jį pastatė aikštelėje, sakydamas, kad jis tik truputį pavažiavo. Be to, jis ir pats matė, kaip iš minėto automobilio iš vairuotojo pusės išlipo būtent R. K.. R. K., jog vartojo alkoholį prieš įsėdant į minėtą automobilį neneigė, sakydamas, jog jis su draugu iš vakaro išgėrė alkoholio. Kadangi vairuotojas buvo neblaivus, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad būtų nustatytas pastarojo girtumas. „Body“ kameros jie su savimi neturi. Aikštelė yra filmuojama, tačiau vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą, kas išlipo iš minėto automobilio, tai yra asmenų veidai nesimato, įrašas nėra kokybiškas. Kol bendravo su minėtais vyriškiais, nė vienas iš jų nieko rankose neturėjo. Kai V. A. pranešė minėtiems asmenims, jog iškviesti policijos pareigūnai, R. K. iš automobilio išsitraukė cigaretę ir pradėjo rūkyti bei pasiėmė plastikinę permatomą 0,5 litro talpos talpą, panašią į alaus plastikinę stiklinę. Minėtoje stiklinėje buvo apie 150-200 ml. tamsios spalvos gėrimo. Kad tai yra alkoholis, R. K. jiems to nesakė. R. K. buvo pasakyta, kad jis liautųsi gėręs šį gėrimą, nes tuoj atvyks pareigūnai. Ar R. K. visą šį gėrimą išgėrė ar ne, jis nežino, matė tik kaip jo draugas N. N. iš automobilio paėmė jau tuščią minėtą stiklinę. Jis matė, kaip R. K. iki atvykstant policijos pareigūnams, kažkiek gėrė šio gėrimo, rūkė, spjaudėsi, tačiau kiek jis išgėrė šio gėrimo, jis nematė. Policijos pareigūnai atvyko kažkur po 10-15 min. Tuo metu R. K. jau nieko negėrė. Patikrinus alkotesteriu girtumą, R. K. pirmą kartą buvo nustatytas girtumas - 1,54 promilės alkoholio, antrą kartą, po 15 min. -1,83 promilės alkoholio. R. K. policijos pareigūnai susilaikė. Patikrinus automobilį, jame buvo rasti 3 užantspauduoti buteliai su baltos spalvos vynu. Kitų alkoholio butelių automobilyje neaptikta. Tuščių alkoholio butelių automobilyje nebuvo. Jis negirdėjo, kad R. K. būtų policijos pareigūnams sakęs, jog jis ką tik gėrė alkoholį (1 t., b.l. 19-20).

Liudytojas V. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip liudytojas M. P. (1 t., b.l. 14-15).

Liudytojas N. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su draugu R. K. su keltu plaukė namo į Latviją, kadangi tiesioginio kelto į Latviją nebuvo, todėl jie plaukė į Klaipėdą, o iš ten jau būtų važiavę namo. Jis buvo su savo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į keltą įsėdo apie 19 val. Įsikūrę savo kabinoje, jie nutarė išgerti alkoholio. Gėrė lygtai romą rudos spalvos. Dviese išgėrė apie 0,7 litro butelio alkoholio. Jis išgėrė kažkur apie pusę butelio, gal mažiau, tiek pat ir R. K., gal jis daugiau išgėrė nei jis. Kelintą valandą jis nuėjo miegoti, jis neatsiminė. Apie 9 val. jie atplaukė į Klaipėdą. Atsikėlęs ryte jis jautėsi esantis neblaivus, tad nutarė, kad išvažiavę iš kelto, automobilį pasistatys šalia esančioje terminalo aikštelėje, jis dar pasnaus apie pusvalandį ir tada važiuos namo. Dar būdamas kelte, jis sutiko žmones iš Latvijos, jų nepažįsta, tačiau pradėjus bendrauti, jie jam davė vienkartinį alkotesterį, kad jis galėtų pasitikrinti savo girtumą. Jam alkotesteris parodė 0,6 ar 0,7 promilės alkoholio. Antro alkotesterio minėti žmonės neturėjo, todėl R. K. pasitikrinti savo girtumo negalėjo. Jis iš vakaro kartu su juo gėrė alkoholinį gėrimą romą „Bumbu“, kurio stiprumas 40 laipsnių, žinojo, kad R. K. kaip ir jis ryte turėjo būti neblaivus, tačiau R. K. jam pasakė, kad jis jaučiasi gerai, todėl nutarė, kad jo aukščiau minėtą automobilį „Audi A4“ iš kelto išvairuos jis ir automobilį pastatys terminalo aikštelėje. Kai atsikėlė ir prieš išvažiuojant iš kelto, jis kartu su R. K. pavalgė kelte, ką valgė, tiksliai neatsiminė, buvo švediškas stalas. Jis dar išgėrė jogurto ir kavos, R. K. išgėrė kavos. Alkoholio jie abu nevartojo. Išvažiavus su jo automobiliu iš kelto, kurį vairavo R. K., iš karto nuvažiavo į terminalo aikštelę ir sustojo. Abu išlipo iš automobilio. R. K. buvo apsirengęs baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškiniais, šortais, o jis - džinsai, trumpomis rankovėmis marškiniais ir su striuke. Prie jų prisistatė muitinės pareigūnai, kurie pradėjo bendrauti su R. K.. Apie ką jie kalbėjo, jis nežino, jis stovėjo toliau nuo jų. Paskui muitinės pareigūnai jiems pasakė, kad jie dabar iškvies policijos pareigūnus, kad jie dabar jų turi palaukti. R. K. iš automobilio pasiėmė plastikinę 0,5 litro talpos permatomą stiklinę. Stiklinėje buvo tamsios spalvos gėrimas, jo buvo šiek tiek daugiau nei pusė stiklinės. Kas tai per gėrimas, jis nežino. Ten galėjo būti romas, o gal kažkoks kitas gėrimas. Stiklinę su gėrimu R. K. pasiėmė iš kelto, tačiau kas ten buvo per gėrimas jam nesakė. Tvirtinti, kad stiklinėje buvo alkoholis, jis negali, nes nežino, tačiau jautėsi alkoholio kvapas. Kol atvyko policijos pareigūnai, R. K. išgėrė minėtą gėrimą ir stiklinę padėjo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai patikrino R. K. girtumą ir jie jį išsivežė su savimi. Jam pasakė, kad jis iš automobilio pasiimtų maistą, kad jis nesugestų, nes automobilis bus išvežtas į aikštelę. Jis iš automobilio pasiėmė maistą ir stiklinę, iš kurios gėrė R. K.. Šią stiklinę jis išmetė. Pareigūnai apžiūrėję jo automobilį, jame rado 3 butelius vyno, daugiau jokių alkoholio butelių automobilyje nebuvo. Jis papasakojo tiek kiek atsimena, tačiau jis yra turėjęs galvos traumą ir kai išgeria alkoholio, daug ko paskui neprisimena, todėl gali būti, kad jis kažko kas buvo neatsiminė ir nepasakė (1 t., b.l. 25-26).

2021 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b.l. 29-30, 33-36). Automobilyje rasti trys stiklinės taros, 0.75 l. talpos, 11% alkoholio kiekio koncentracijos, vyno gėrimai „Gilloria“, kurie buvo supakuoti į pakuotę Nr. 529181. 2021 m. liepos 21 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu grąžinti daiktus minėti daiktai (trys stiklinės taros, 0.75 l. talpos, 11% alkoholio kiekio koncentracijos, vyno gėrimai „Gilloria“) pakvitavimu grąžinti N. N. (1 t., b.l. 42).

Iš 2021 m. liepos 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę (1 t., b.l. 32).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotas N. N. vardu (1 t., b.l. 50). 2021 m. liepos 21 d. pakvitavimu automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui N. N. (1 t., b.l. 42-43,45,47).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ duomenų bazės pateikto išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, pagaminto 2011 m. vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje - 8020 Eur (1 t., b.l. 49).

2021 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš „Body“ kameros apžiūra, kuriame matyti kaip policijos pareigūnas nustato R. K. girtumą (1 t., b.l. 51-52).

Iš 2021 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. R. K. nustatytas girtumas: 9:47 val. - 1,54 promilės alkoholio, 10:03 val. - 1,83 promilės alkoholio (1 t., b.l. 55). Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044 patikros sertifikatas Nr. 1486451 išduotas 2021-06-01 iki 2021-12-01 (1 t., b.l. 11).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2021 m. liepos 19 d., apie 9.47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio kiekio koncentracija jo organizme sudarė 1,54 promiles etilo alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis R. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamoje byloje teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis R. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų ar kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka byloje nėra, dirba, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į R. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 t., b.l. 82-83, 86-87).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo laipsnį, R. K. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020). Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Byloje nustatyta, kad R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra N. N. (1 t., b.l. 50). 2021 m. liepos 21 d. pakvitavimu automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui N. N. (1 t., b.l. 45). Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Audi A4“, pagaminto 2011 m., kaina su PVM 8020 eurų (1 t., b.l. 49). Teismas, įvertinęs R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, konfiskuotino turto vertę, kaltinamojo asmenybę ir jo turtinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina ir iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis, t. y. 3000 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vienas DVD diskas su vaizdo įrašu, esantis voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į R. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2021 m. liepos 19 d., 10 val. 30 min. iki 2021 m. liepos 21 d., 10 val. 15 min., tai yra 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę R. K. nustatyti – 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą R. K. savanoriškai privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną DVD diską su vaizdo įrašu, esantį voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė