- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2256-605/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Skolininkas
- UAB „Eurokortas“
- Pareiškėjas
- „Swedbank“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Eurokortas“
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Eurokortas“ atstovo advokato Mindaugo Kazlausko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 14 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka iš suinteresuoto asmens UAB „Eurokortas“, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 01382-470/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo „Swedbank“, AB prašymas pradėti išankstinį skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Eurokortas“, skolos dydis 2798273,87 EUR. Išieškojimą pareiškėjas prašo nukreipti į skolininko įkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir butus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad „Swedbank“, AB UAB „Eurokortas“ pagal 2007 m. gruodžio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr.07-144477-IN/07-177780-KL suteikė paskolą, tačiau skolininkas UAB „Eurokortas“ netinkamai vykdė prisiimtus skolinius įsipareigojimus, todėl bankas vienašališkai, vadovaudamasis kredito sutarties 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 punktais, nutraukė kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. spalio 14 d. nutartimi (2 tomas, b.l. 13-15) areštavo UAB „Eurokortas“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,2261 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre 501-0001-0116; atidalintus butus, atidalintas administracines patalpas ir atidalintą parkingą, kurių unikalūs numeriai, suteikti Nekilnojamojo turto registre
86553/98906 dalį atidalinto parkingo, kurio unikalus Nr.4400200915182175. Įkeistų daiktų savininkui palikta teisė areštuotu turtu naudotis, uždrausta jam perleisti turtą kitiems asmenims, jį įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į jį arba sumažinti jo vertę. Skolininkas UAB „Eurokortas” įspėtas, kad negrąžinus bankui skolos, kurią sudaro 2798273,87 EUR bei 133 Lt žyminis mokestis, per vieną mėnesį nuo šios nutarties gavimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš viešųjų varžytynių arba perleistas kreditoriui administruoti.
Nutartyje nurodyta, kad 2007-12-14 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruota UAB „Eurokortas“ priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio unikalus numeris 1501-0001-0116, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, jai suteiktas numeris Hipotekos registre 06120070003691. Tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti skolininkas vėlesniu lakštu, įregistruotu Hipotekos registre numeriu 06120080001662, bankui įkeitė pastatą (gyvenamąjį namą), kurio unikalus numeris 4400-1460-3186. Pastarasis turto vienetas vėliau buvo išskaidytas į butus ir Hipotekos registre padaryti pakeitimai dėl atskirų butų hipotekos. Banko skaičiavimu skolos dydis 2798273,87 EUR. Kredito sutarties Nr.07-144477-IN/07-144480-KL punktuose 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 numatytos sąlygos kreditoriui prieš terminą nutraukti sutartį ir išieškoti skolą. Kaip matyti iš pateiktos prie pareiškimo pažymos apie skolos grąžinimą, skolininkas UAB „Eurokortas“ pažeidė prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir vėlavo grąžinti kredito dalį daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Taigi, kreditorius teisėtai pasinaudojo savo teise vienašališkai prieš terminą nutraukti kredito sutartį. Nutraukus kredito sutartį dėl dalinių įmokų nesumokėjimo, paskolos davėjui atsiranda teisė reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.), todėl atsirado pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto daikto vertės (CK 4.192 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Skolininko UAB „Eurokortas“ atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas atskiruoju skundu (2 tomas, b.l. 47-57) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą nenagrinėtu arba Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir stabdyti civilinės bylos Nr. 01382-470/2010 nagrinėjimą iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-20851-534/2010. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Dėl ieškovo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise. Kreditorius, kreipdamasis į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių, sąmoningai nutyli reikšmingas faktines aplinkybes, būtent: tarp šalių dar iki kreditoriaus kreipimosi yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus vienašališko Kredito sutarties nutraukimo, todėl UAB „Eurokortas“ yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Kredito sutarties pripažinimo galiojančia. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagal šį UAB „Eurokortas“ ieškinį AB „Swedbank“ iškėlė civilinę bylą Nr. 2-20851-534/2010. Pagal UAB „Eurokortas“ ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl Kredito sutarties pakeitimo (modifikavimo) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010 m. gegužės mėn. yra iškelta civilinė byla Nr. Nr. 2-13910-872/2010. Šioje civilinėje byloje UAB „Eurokortas“ prašo teismo pakeisti 2007-12-13 kredito sutarties Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL nuostatas (sąlygas), susijusias su Kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo atidėjimu. Kreditorius, dar iki šio pareiškimo padavimo Alytaus rajono apylinkės teismui, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka atsakovui UAB „Eurokortas“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Eurokortas“ jo naudai 140 417,25 EUR dydžio skolą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus ieškovas kildina iš 2007-12-13 kredito sutarties Nr. 07-144477-IN/ 07-144480-KL. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7737-603/10 ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Eurokortas“ ieškovo AB „Swedbank“ naudai 140 417,25 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 484 832,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 424,00 Lt dydžio žyminį mokestį. Tuo tarpu šioje Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto kreditorius savo reikalavimuose prašo priverstinai išieškoti skolą, kurios dydis 2 798 273,87 EUR, iš kurių 2 657 856,62 EUR negrąžinto kredito; 25 862,46 EUR priskaičiuotų nesumokėtų palūkanų, 113 357,09 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 1 197,70 EUR delspinigių už priskaičiuotas, bet laiku nesumokėtas palūkanas, nors jau pateikdamas šį pareiškimą, žinojo, kad klausimą dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių pagal Kredito sutartį pagal paties AB „Swedbank“ ieškinį sprendžia Vilniaus apygardos teismas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 3 d., CPK 7 str. 2 d.); 2) Dėl civilinės bylos sustabdymo. Šiuo atveju ieškovo reikalavimų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs su tuo, ar yra ginčas dėl Kredito sutarties nutraukimo ar ne, t.y. ar ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą ta apimtini, kurią suteikia Kredito sutarties nutraukimas, ar ne. Tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui išsprendus civilinę bylą Nr. 2-20851-534/2010 bei įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, bus galima teigti, kad Kredito sutartis yra nutraukta arba galiojanti, t. y., ar yra pagrindas tenkinti kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimą skolininkui UAB „Eurokortas“ civilinėje byloje Nr. 01382-470/2010. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20851-534/2010 turės prejudicinę galią Alytaus rajono apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 01382-470/2010, nes kol teismas neišsprendė tarp bylos šalių kilusio ginčo dėl Kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo/neteisėtumo, tol Alytaus rajono apylinkės teismas negali tenkinti kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimo - priverstinai išieškoti skolą pagal kreditoriaus vienašališkai nutrauktą Kredito sutartį, kurios nutraukimo teisėtumas ginčijamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme; 3) Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 3 p. Pareiškimą Alytaus rajono apylinkės teismui padavė ir jį pasirašė kreditorius AB „Swedbank“, atstovaujamas Nekilnojamojo turto paskolų pertvarkymo skyriaus projektų vadovo J. K.. Šioje civilinėje byloje kreditorius pateikė 2009-07-16 Įgaliojimo Nr. 1G-84 kopiją, pasirašytą administracijos vadovo A. D.. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtas asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu, atstovauti jį santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar įgalioti kitus asmenis tai atlikti. Tokiu būdu kreditorius nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintos įrodinėjimo pareigos bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad administracijos vadovas A. D. turi teisę atstovauti kreditorių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įgyti teises ir pareigas bei suteikti kitiems asmenims įgaliojimus, veikti kreditoriaus kaip juridinio asmens vardu, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio reikalavimus. Įgaliotojas nesuteikė teisės įgaliotiniui įgaliotojo vardu kreiptis į teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, siekiant inicijuoti Banko galimai pažeistų teisių gynimą. Civilinėje byloje esantis įgaliojimas, kuriame expressis verbis nurodyta, kad Įgaliotojas suteikia teisę Įgaliotiniui „Atstovauti Bankui Lietuvos Respublikos visose teismo įstaigose visose civilinėse, baudžiamosiose, taip pat administracinėse bylose, tačiau tik suteikiant teisę susipažinti su byla ir daryti bylos dokumentų išrašus bei gauti nuorašus“, jokiais būdais nesuteikė ir nesuteikia teisės įgaliotiniui pateikti ir pasirašyti pareiškimą teismui AB „Swedbank“ vardu; 4) Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 4 p. Šiai dienai ieškovas AB „Swedbank“ yra inicijavęs du teisminius procesus skirtinguose Lietuvos Respublikos teismuose: Vilniaus apygardos teisme dėl skolos pagal 2007-12-13 kredito sutartį Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL priteisimo ir Alytaus rajono apylinkės teisme dėl priverstinio skolos pagal 2007-12-13 kredito sutartį Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL išieškojimo. Skundžiama nutartis civilinėje byloje Nr. 013282-470/2010 turi būti panaikinta, o iškelta civilinė byla nutraukta nes: 1) tiek Alytaus rajono teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme yra tos pačios šalys: ieškovas (kreditorius) AB „Swedbank“ ir atsakovas (skolininkas) UAB „Eurokortas“; 2) tiek Vilniaus apygardos teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-7737-603/10, tiek ir Alytaus rajono apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 01382-470/2010 ieškovas (kreditorius) AB „Swedbank“ reikalavimus grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu - 2007-12-13 kredito sutartimi Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL; 3) Vilniaus apygardos teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-7737-603/10 AB „Swedbank“ prašo priteisti skolą pagal Kredito sutartį, kurią sudaro nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai, tačiau ieškovas to paties prašo ir Alytaus rajono apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 01382-470/2010, t.y. prašo priteisti skolą pagal 2007-12-13 kredito sutartį Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL, kurią sudaro negrąžinto kredito suma ir nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai pagal šią Kredito sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB (2 tomas, b.l.64-68) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Šiuo atveju hipoteka atsirado iš „Swedbank“, AB ir UAB „Eurokortas“ laisva valia sudaryto susitarimo. Pagal CPK 542 str. 1 d. prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Kadangi bylose dėl hipotekos teisinių santykių negalimi ginčai, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto argumentų, susijusių su kredito sutarties galiojimu, pagrįstumo ir neturi procesinės teisės stabdyti šios civilinės bylos dėl UAB „Eurokortas“ skolos „Swedbank“, AB išieškojimo neginčo tvarka. Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl 2007 m. gruodžio 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 07-144477-IN/07-144480-KL nepagrįsto nutraukimo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra duomenų, kad apelianto įsipareigojimas „Swedbank“, AB būtų įvykdytas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos Respublikos CPK 558 str. 1 d. reikalavimai šiuo atveju nėra pažeisti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad „Swedbank“, AB atstovas J. K., kuris „Swedbank“, AB vardu pasirašė prašymą Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl įkeisto turto arešto, neturėjo tokios teisės. Kadangi „Swedbank“, AB aktyviai bendradarbiauja su hipotekos skyriais (įkeičiant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą), kiekvienam hipotekos skyriui yra pateiktas „Swedbank“, AB statutas ir administracijos vadovo išrinkimą patvirtinantys dokumentai. Kaip matyti iš „Swedbank“, AB statuto 2.3 p. ir 2.5 p. „Swedbank“, AB administracijos vadovas be atskiro įgaliojimo atstovauja „Swedbank“, AB bei išduoda ir atšaukia įgaliojimus atstovauti „Swedbank“, AB. „Swedbank“, AB Valdybos 2008 m. birželio 20 d. protokolas patvirtina, kad „Swedbank“, AB valdybos pirmininku, kuris eina ir administracijos vadovo pareigas, išrinktas A. D., kuris ir pasirašė J. K. išduotą įgaliojimą Nr. IG-84. Kaip matyti iš „Swedbank“, AB atstovui J. K. išduoto 2009 m. liepos 16 d. įgaliojimo Nr. IG-84 5 p., J. K. taip pat suteikta teisė atstovauti „Swedbank“, AB visose teisėsaugos institucijose, hipotekos įstaigose, visose valstybinėse organizacijose gaunant ir pateikiant visus reikalingus dokumentus ir pažymėjimus, už „Swedbank“, AB pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais. Taigi, „Swedbank“, AB atstovas J. K. turėjo teisę „Swedbank“, AB vardu kreiptis dėl UAB „Eurokortas“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto turto arešto. „Swedbank“, AB, įgyvendindama įstatymo reikalavimus, privalėjo kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį UAB „Eurokortas“ skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės, nes įstatymai nenumato kitokios tokios skolos išieškojimo procedūros. Aplinkybė, kad „Swedbank“, AB ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, neeliminuoja „Swedbank“, AB teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo iš skolininko, nes teisė į teisminę gynybą procesine prasme yra absoliuti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti registruota maksimalioji hipoteka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 4.192 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 558 straipsnio 1 dalimi, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise, tai yra, kad kreditorius nutyli tas faktines aplinkybes, jog tarp šalių iki kreditoriaus kreipimosi yra kilę ginčai dėl kreditoriaus vienašališko kredito sutarties nutraukimo, jos pakeitimo (modifikavimo), kad kreditorius žinojo, jog klausimą dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių pagal kredito sutartį pagal paties AB „Swedbank“ ieškinį sprendžia Vilniaus apygardos teismas dokumentinio proceso tvarka, atmetami kaip neįtakojantys apskųstosios teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, o taip pat kaip nesudarantys šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalyką. Analogiški motyvai taikytini ir atskirojo skundo argumentams dėl civilinės bylos sustabdymo bei pareiškimo palikimo nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 3 p. ar 296 str. 1 d. 4 p. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Swedbank“, AB statuto IX skyriaus „Banko administracijos vadovas ir jo pavaduotojai“ 2.3 p. ir 2.5 p. nurodyta, jog „Swedbank“, AB administracijos vadovas be atskiro įgaliojimo atstovauja „Swedbank“, AB bei išduoda ir atšaukia įgaliojimus atstovauti „Swedbank“, AB ( 2 t., b.l. 77). „Swedbank“, AB valdybos 2008 m. birželio 20 d. protokolas (2 t., b.l. 81) patvirtina, kad „Swedbank“, AB valdybos pirmininku, kuris eina ir administracijos vadovo pareigas, išrinktas A. D., kuris ir pasirašė J. K. 2009 m. liepos 16 d. išduotą įgaliojimą Nr. IG-84 (1t., b.l. 57). Šio įgaliojimo 5 punkte nurodyta, kad J. K. taip pat suteikta teisė atstovauti „Swedbank“, AB visose teisėsaugos institucijose, hipotekos įstaigose, visose valstybinėse organizacijose gaunant ir pateikiant visus reikalingus dokumentus ir pažymėjimus, už „Swedbank“, AB pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais. Taigi, „Swedbank“, AB atstovas J. K. turėjo teisę „Swedbank“, AB vardu kreiptis dėl UAB „Eurokortas“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto turto arešto.
Pažymėtina, kad skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Būtent kreditoriaus nurodytose kitose ginčo tvarka nagrinėjamose bylose kreditorius turi teisę prašyti taikyti Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.