Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2009 m. liepos 21 d. apie 15.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu, suduodamas ne mažiau 8 smūgių savo motinai nukentėjusiajai A. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame kelio sąnaryje, kairėje šlaunyje, kairiame kelio sąnaryje, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, N. V. grasino nužudyti A. V., tai yra, 2009 m. liepos 21 d. apie 15.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu, suduodamas ne mažiau 8 smūgių savo motinai nukentėjusiajai A. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame kelio sąnaryje, kairėje šlaunyje, kairiame kelio sąnaryje, tai, yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei žodžiais grasindamas nukentėjusiajai A. V. ją užmušti ir esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tai, jog N. V. padarė įstatymo uždraustas veikas, įrodoma nukentėjusiosios A. V., liudytojų R. M., V. L. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2009-07-21 apie 15.15 val. jos sūnus N. V. norėjo įeiti į jos kambarį, kuriame ji buvo užsidariusi ir jo neįleido. Vyras tuo metu buvo išvažiavęs. N.V. nuėjo į tualetą, sulaužė šepečio kotą. Po to jis išlaužė jos kambario duris ir su medinio šepečio koto atplaišomis pradėjo ją mušti, sudavė daug smūgių į kojas ir rankas. Ji šaukė, klausė, kodėl jis taip elgiasi. N.V. pasakė, kad ji jam trukdo gyventi, todėl užmuš. Ji labai išsigando. Iš fiksuoto ryšio telefono paskambino vyrui. Į namus grįžo vyras ir N.V. iš karto nurimo. N.V. ir anksčiau yra ją mušęs. Jis nuo vaikystės iki ketvirtos ar penktos klasės buvo gydomas pas vaikų psichiatrus, po to jo elgesys buvo geras, nebesigydė. Sūnui mokslas sekėsi neblogai, jis visą laiką buvo jos išlaikomas, nes mokėsi. Triukšmauti jis pradėjo nuo 2009 metų. Nuo 2009-08-13 iki 2009-10-07 N.V. gulėjo Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, po ligoninės jo elgesys kardinaliai pasikeitė - jis pradėjo sutarti su ja, nebebuvo agresyvus, nebebuvo pykčių be priežasties, užsiregistravo darbo biržoje. Po ligoninės N.V. nuolat, kas 28 dienas lankosi pas psichiatrą. Pas psichiatrą jis eina savo noru. Jis kiekvieną dieną vartoja vaistus, kuriuos ji jam paduoda. Namuose jis elgiasi gerai, jai nekelia jokios grėsmės. Po ligoninės jis visus nurodymus atlieka kruopščiai, kartu su ja eina į darbo biržą, pas psichiatrą. Dėl sumušimo sūnus jos atsiprašė. Ji nori, kad N.V. gyventų kartu su ja, pageidautų, kad jam būtų paskirtas laisvas, o ne priverstinis gydymas, norėtų, kad sūnus galėtų gydytis privačiai.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2009 m., tikslios datos neatsimena, dirbant kartu su kolega V. L., buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus namo numerio neatsimena, nes vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, prie laiptinės juos pasitiko moteris – nukentėjusioji A. V., kuri paaiškino, kad sūnus namuose viską išdaužė ir ją sumušė. Įėjęs į kambarį pamatė išlaužtas duris, daiktai buvo išmėtyti. Moteris parašė pareiškimą, o sūnų nuvežė į Šiaulių m. PK. Nukentėjusiosios sūnus su jais nebendravo, stovėjo nuleidęs galvą. Jo elgesys pasirodė keistas.

Liudytojas V. L. parodė, kad tikslios datos neatsimena, dirbant kartu su R. M., buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena, nes vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusi moteris, kuri paaiškino, kad ją sumušė sūnus, išdaužė kambario baldus, grasina ją nužudyti. Užėjus į butą matėsi, kad viename kambaryje baldai sudaužyti, daiktai išmėtyti, išlaužtos durys. Jis su kolega bandė bendrauti su nukentėjusiosios sūnumi, bet jis stovėjo nuleidęs galvą ir nenorėjo kalbėti. Moteris parašė pareiškimą, asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Iš 2009-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos buto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paimtos medinės nuolaužos (1 t., b. l. 6-9).

Iš 2009-07-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vietoje paimtų 12 vnt. įvairaus dydžio medinių nuolaužų (1 t., b. l. 10-11).

Iš specialisto išvados Nr. G 1031/09(04) matyti, kad A. V. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame kelio sąnaryje, kairėje šlaunyje, kairiame kelio sąnaryje, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 3 smūginių kontaktų į dešinį dilbį, 1 – į dešinį žastą, 1 - į dešinį kelio sąnarį, 3 - į kairę šlaunį poveikyje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. G 1041/09(04) nustatyta, jog A. V. kraujosruva kairiame žaste padaryta kietais bukais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad N. V. padarė įstatymo uždraustas veikas – mediniu pagaliu suduodamas smūgius savo motinai nukentėjusiajai A. V. į įvairias kūno vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika yra draudžiama ir numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Taip pat N. V. grasino nužudyti A. V., t.y. suduodamas savo motinai smūgius į įvairias kūno vietas žodžiais grasino ją užmušti, ir kadangi prieš nukentėjusiąją N. V. smurtą naudojo ne pirmą kartą, jai buvo sutrikdyta sveikata, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas. Tokia jo veika yra įstatymo uždrausta ir numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

2010-05-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi N. V. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniam skyriui. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos akte Nr. 75U-II-64 buvo nustatyta, jog N. V. praeityje diagnozuotas pseudopsichopatinis sindromas organinio nervų sistemos pakenkimo fone. N. V. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas sirgo ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paprasta šizofrenija, dėl kurio visiškai negalėjo bei negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, atlikti bausmę. N. V. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas ambulatorinis priverstinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 172-174).

Teisiamajame posėdyje ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino, jog N. V. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprasta šizofrenija, dėl kurio visiškai negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. N. V. kritiškai savo elgesio nevertina, neišsako savo emocijų, jo agresija nukreipta prieš motiną, jo elgesys neprognozuojamas, nevartojant vaistų, agresija vėl gali pasireikšti, todėl ekspertų komisija padarė išvadą, kad N. V. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas.

Kadangi N. V. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos BK 17 str.). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Iš psichiatrinės ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad N. V. reikalingas ambulatorinis priverstinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Nors N. V. motina – nukentėjusioji A. V. pageidauja, kad nebūtų skirtas priverstinis gydymas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, į tai, jog N. V. veika buvo nukreipta prieš artimiausią žmogų – motiną, veika nebuvo vienkartinė – pati nukentėjusioji nurodė, jog smurtą sūnus prieš ją vartojo ne vieną kartą, siekdamas užtikrinti, kad N. V. būtų pastoviai stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, laiko, jog N. V. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – medinės atplaišos, saugomos Šiaulių miesto policijos komisariate, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutaria:

Pripažinti N. V. nepakaltinamu dėl padarytų įstatymo uždraustų pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui - medines atplaišas, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.