- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-454-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08326-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- F.Vaitkaus
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-454-212/2013
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08326-2012-7
2013 m. birželio 13 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Panevėžio butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-223/2013 pagal „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio butų ūkis“, trečiajam asmeniui F.Vaitkaus g. 9-ojo namo savininkų bendrijai dėl draudimo išmokos grąžinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 568,53 Lt draudimo išmokos dalį, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-04-20 apdraustasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl prakiurusio lietaus nuotekų vamzdyno. Administruojančiai gyvenamojo namo įmonei kyla civilinė atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 568,53 Lt draudimo išmokos, 72 Lt žyminio mokesčio ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad tarp ieškovės ir J. Š. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT 036565, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) J. Š. butas buvo aplietas prakiurus lietaus nuotekų vamzdžiui. Atsakovės sudaryta komisija nustatė, kad buvo aplietas butas Nr. 91 dėl to, kad iš viršaus bėgo vanduo, tačiau nustatyti kuriame aukšte yra kiauras lietaus nuotekų vamzdis nepavyko. Ieškovė už draudiminį įvykį išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 568,53 Lt draudimo išmoką. AB „Panevėžio butų ūkis“ ir F.Vaitkaus g. 9-ojo namo savininkų bendrija sudarė 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-631, pagal kurią atsakovė atlikdavo gyvenamojo namo apžiūrą ir surašydavo Statinio kasmetinės apžiūros aktus.
Teismas laikė įrodyta, kad žala padaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo prakiurusio lietaus vamzdyno. Kadangi žala padaryta dėl statinio trūkumų, šį atvejį kvalifikavo kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejį pagal CK 6.266 str. Atsakovė iš esmės neginčijo žalos dydžio, jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad žala yra ne tokio dydžio, kaip nurodė ieškovė, teismui nepateikė, todėl žalos dydį laikė visiškai įrodytu. Pagal 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. 16-631, 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolatinius stebėjimus pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.), mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdamas atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose, šiuose bendrojo naudojimo objektuose: lietvamzdžių, latakų, lietaus nuotėkų šalinimo tinklų nuo pastato stogo iki pirmo nuotėkų šulinio už pastato sienos. Atsakovė prisiėmė atsakomybę ir už lietaus nuotekų vamzdžio priežiūrą ir techninę būklę, o butas buvo aplietas būtent dėl lietaus nuotėkų vamzdžio defekto, t.y. jo prakiurimo. Kokia apimtimi vamzdis prakiuręs, nenustatyta, tik laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų atsakovė atlikusi namo apžiūrą, pastoviai konstatuodavo, kad lietaus nuotėkų vamzdynas susidėvėjęs, sutrūkinėjęs ir pažeistas korozijos. Atsakovė eilę metų žinojo apie tai, kad lietaus nuotėkų vamzdynas turi defektų, tačiau nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti, nors būdama specialias paslaugas teikiančiu juridiniu asmeniu turėjo suprasti ir suprato, kad jų nustatyti defektai gali sukelti avariją. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė Aplinkos apsaugos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (Gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ bei Statybos įstatymo 40 str. 4 ir 5 p. ir 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartimi Nr. 16-631 priskirtų funkcijų, todėl tokia jos veiką (neveikimą) laikė neteisėta. Kaip atsakovės neteisėto neveikimo pasekmė yra įvykęs namo gyventojo buto apliejimas, atsakovės neveikimas ir žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, todėl yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. Ieškovė išmokėjo draudimo sumą nukentėjusiam asmeniui, todėl turi teisę reikalauti sumokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dėl materialinės, tiek dėl procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir pritaikymo. Teismas iškraipė faktines aplinkybes, taip visapusiškai ir objektyviai nenagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu. Teismas vertino ieškovės naudai visas aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė yra F.Vaitkaus g. 9 namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pagal CK 4.82 str. 1 ir 7 dalis, namo lietaus nuotekų vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo buto savininkams. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, todėl bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl jie patys yra atsakingi už šių objektų būklę ir jų padarytą žalą. Atsakovė, būdama ginčo namo techninės priežiūros vykdytoja, pateikė 2009, 2010, 2011, 2012 m. statinio kasmetinės apžiūros aktus su pastebėtais defektais ir rekomendacijomis dėl remonto. Pagal 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutarties 4.2 punktą F.Vaitkaus g. 9-ojo namo savininkų bendrija, gavusi pranešimą apie namo apžiūrų metu rastas deformacijas, defektus, privalo spręsti pasekmių likvidavimui lėšų skyrimą bei rangovinės organizacijos pasirinkimą. Todėl atsakovė kaip namo techninės priežiūros vykdytoja turi pareigą tik informuoti, bet nevykdyti savarankiškai statybos darbus. Atsižvelgiant į Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 ir 23 straipsnius, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi įstatymas jai nenustato pareigos atlikti bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo ir lėšų skyrimo. Pagal sutartį atsakovė privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą ir kt. funkcijas, t. y. nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau ne kapitalinį inžinerinių sistemų remontą – tame tarpe ir lietaus nuotekų vamzdyno. Pareigos atlikti šiuos darbus atsakovė nebuvo prisiėmusi pagal sutartį, taip pat šiuos darbus atlikti neįpareigojo jokie teisės aktai. Ieškovė neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas neįvertino to, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir paties buto savininko veiksmai, vykdant bute remontą ir griaunant pertvaras, vyksta vibracija, todėl pažeidžiamas vamzdynas. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė žalos dydžio neginčijo. Teismui buvo pateikti 2012-05-02, 2013-01-15 patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad grindų danga nepažeista. Tačiau ieškovė į sąmatą įtraukė 301,02 Lt sumą už laminuotų grindų keitimą bei nepagrįstai įtraukė 36,33 Lt sumą už grindų dangos išklojimą plėvele. Nesuprantama, kam reikia užkloti grindis plėvele, o paskui jas keisti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu. Atsakovei nuo 2009 m. buvo žinoma apie trūkumus, tačiau toliau ėmė pinigus iš gyventojų už administravimą ir techninę priežiūrą. Pagal sutarties 3.1 p. atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, smulkių defektų šalinimą, prisiimant atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai. Atsakovė sutarties nenutraukė, pripažino, kad namas atitinka privalomuosius reikalavimus, todėl yra visiškai atsakinga už pasekmes. Atsakovė veikė savo rizika, žinodama apie trūkumus, administravimo sutarties nenutraukė ir toliau rinko pinigus už namo priežiūrą, tiksliau už nepriežiūrą. Statybos techninis Reglamentas STR 1.12.05:2010 privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai nurodo, kad Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui: 9 dalis Namo lietaus nuotekų sistemos elementų smulkių defektų šalinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių taisymas. Todėl akivaizdu, kad apeliantas reiškia nepagrįstus atsikirtimus ir neįrodo, kad prisiimtų prievolių nevykdymas jį atleidžia nuo atsakomybės pagal CK 6.266 str. Nukentėjusiam buvo sumokėta draudimo išmoka tokio dydžio, kiek jis patyrė žalos dėl užliejimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-16 BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje su J. Š. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 036565, pagal kurią apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27). 2012-04-20 J. Š. butas buvo aplietas trūkus lietvamzdžiui (b. l. 22-27). Ieškovė už draudiminį įvykį išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 568,53 Lt draudimo išmoką (b. l. 21). 2006-03-01 AB „Panevėžio butų ūkis“ ir F.Vaitkaus g. 9-ojo namo savininkų bendrija sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-631, pagal kurią atsakovė atlikdavo gyvenamojo namo apžiūrą ir surašydavo Statinio kasmetinės apžiūros aktus (b. l. 34-35).
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Todėl pagal šį teisinį reglamentavimą namo lietaus nuotekų vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK .83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ginčo namo nuolatinę techninę priežiūrą atliko atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės atsakomybė kyla esant neteisėtiems veiksmams, t. y. neteisėtam neveikimui (nepakeitė lietaus nuotekų vamzdžių). Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus nustato 2002 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka”. Jis apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2–11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamentas taip pat nustato gyvenamojo namo būklės apžiūrą, kurios rezultatai įtvirtinami apžiūros akte. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kylą pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką ar jam atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką). Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas (22 punktas). Taigi, ši Reglamento nuostata pažymi, kad net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Pagal Bendrijos įstatų 41.5 papunktį bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Todėl namo priežiūros administravimo paslaugas teikiantis subjektas gali vykdyti tokius statybos darbus, kuriuos patvirtina ir įtraukia į planą bendrijos susirinkimas.
Reglamento 27 punkte įtvirtinta, kad namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinę namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan. Į gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sąvoką patenka namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas ir t. t. (9 punktas). Reglamente nustatyta gyvenamojo namo priežiūros (eksploatavimo) sąvoka ir su ja susiję namo priežiūros subjekto įsipareigojimai yra perkelti ir į F.Vaitkaus g. 9-ojo namo savininkų bendrijos ir AB „Panevėžio butų ūkis“ 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties nuostatas. Todėl atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ tiek pagal Reglamento, tiek pagal Sutarties nuostatas įsipareigojo pašalinti atsiradusius smulkius defektus. Pažymėtina, jog lietaus nuotekų vamzdžių keitimas (kuris eina per visus namo aukštus) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Atsakovė turėjo pareigą apie defektą informuoti, ką ir padarė, pateikusi namo bendrijai 2012-04-03 Statinio kasmetinės apžiūros aktą.
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė jau nuo 2009 m. iki 2012 m. Statinio apžiūros akte konstatuodavo, jog lietaus nuotekų vamzdynas yra susidėvėjęs ir rekomenduodavo jį keisti. Tačiau duomenų, kad F.Vaitkaus g. 9-ojo namo bendrija būtų ėmusis atitinkamų veiksmų – byloje nėra. 2012-04-03 Statinio kasmetinės apžiūros akte atsakovė konstatavo, jog lietaus nuotekų vamzdynas yra sutrūkinėjęs ir pažeistas korozijos, tačiau bendrija ir toliau nesprendė kaip tvarkyti lietvamzdžius. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos pirmininkas šaukė gyventojų susirinkimus, siūlė svarstyti klausimą dėl lietaus nuotekos vamzdžių pakeitimo kaip tai numato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ savo administravimo pareigas atliko tinkamai, nustatė lietaus nuotekos vamzdžio susidėvėjimą ir apie tai informavo F.Vaitkaus g. 9-ojo namo bendriją. Atsakovė neturėjo pareigos suremontuoti lietaus nuotekos vamzdžių, nes tai nėra laikytinas smulkus defektas, kurį galėtų pašalinti be Bendrijos sprendimo. Kadangi atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, ieškinys atmestinas.
Patenkinus AB „Panevėžio butų ūkis“ apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 65) ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ieškinį atmesti.
Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE, įm. k. (duomenys neskelbtini) veikiančiai per „BTA Insurance Company „SE filialą Lietuvoje, įm. k. (duomenys neskelbtini), 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio AB „Panevėžio butų ūkis“, įm. k. 147146714 ir 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.