- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2-171-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02224-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- H. A.
- Atsakovas
- V. F.
- Advokatai
- Aušra Rimšelienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant vertėjai Danutai Kostiugovai;
ieškovui H. A., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Rimšelienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. A. ieškinį atsakovei V. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kabeikų sutuoktinių kaltės ir atsakovės V. F. priešieškinį H. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, natūra ieškovui priteisti po ½ dalį nekilnojamojo turto ir automobilį; po santuokos nutraukimo palikti santuokine pavardes.
Ieškovas nurodė, kad šalims sudarius santuoką šalys gyveno įprastinį gyvenimą, tačiau maždaug prieš penkerius metu šeimoje prasidėjo nuolatiniai barniai, nesutarimai, išsiskyrė požiūriai į gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, dėl ko santuokiniai ryšiai nutrūko beveik prieš dešimt metų. 2002 m. sutuoktinė, atsiskirdama nuo jo, apsigyveno atskirame kambaryje, demonstravo nepagarbą, priekaištavo, kad jis mažai uždirba. Nors jis savo uždirbtus pinigus skyrė vaikų išlaikymui, šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė vis būdavo nepatenkinta. Gyventi su atsakove viename bute tapo neįmanoma, dėl ko jis prieš šešerius metus, išsikraustė iš namų ir dabar gyvena atskirai. Šeima faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nebeįmanoma.
Santuokoje buvo įgytas trijų kambarių 69,75 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 79000 Lt; garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2520 Lt, bei automobilį Mazda 626 v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1100 Lt. Turtas dalintinas lygiomis dalimis, nes nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindų. Šalių vaikai jau pilnamečiai. Natūra prašė jam priteisti po ½ dalį buto ir garažo bei automobilį, išmokant ieškovei 550 Lt už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį. Nurodė, kad nors jam tinka bet koks buto padalinimo natūra variantas, atsakovė nepriėmė nei vieno jo siūlymo ir reikalauja, kad butas atitektų jai vienai be kompensacijos ar išmokant jam simbolinę kompensaciją. Su tuo jis nesutinka.
Teismo posėdyje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus atsisakydamas namų apyvokos reikmenų dalinimo.
Nurodė, kad šalių kreditoriui UAB „Gelvita“ jis sumokėjo pusę 2012-04-13 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos solidarios skolos ir taip atsiskaitė su kreditoriumi. Daugiau kreditorių nėra.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jai 20000 Lt neturtinę žalą, santuokoje įgytą turtą padalinti nelygiomis dalimis, natūra jai priteisti butą, o ieškovui 10000 Lt kompensaciją, kurią ji išmokės per dvejus metus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad santuoką iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas, dažnai negrįždavo namo, nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra. Metų metais niekur nedirbo ir nesistengė susirasti darbo, buvo jos visiškai išlaikomas, šeima gyveno iš jos motinystės pašalpų ir jos tėvų siunčiamos paramos. Ji viena išlaikė šeimą ir visas šeimos turtas buvo įgytas jos lėšomis. Pradėjęs dirbti ieškovas visą uždarbį leido meilužėms ir kelionėms į užsienio kurortus. Išlaikymo vaikams neteikė, dėl ko 2006-02-09 išlaikymas vaikams buvo priteistas teismo sprendimu, tačiau ir tada ieškovas vaikams išlaikymo neteikė ir taip liko skolingas 8800 Lt. Tuo laikotarpiu ieškovas nusipirko automobilį, kurį nuo šeimos nuslėpė. 2004 m. ieškovas susirado kitą moterį ir paliko šeimą. Tokiu savo elgesiu ieškovas jai padarė didelę moralinę žalą, nes ji viena turėjo rūpintis visais šeimos reikalais ir gyventi nepritekliuje. Dėl santuokos iširimo jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 20000 Lt. Santuokoje įgytas turtas dalintinas nelygiomis dalimis, nes ieškovas, palikęs šeimą neprisidėjo prie buto išlaikymo, dėl ko susidarė skolos, buto remontui buvo išleista 7000 Lt. Taip pat ieškovas nemokėjo vaikams išlaikymo, dėl ko šeima negavo 8800 Lt, todėl ieškovo dalis bendrame turte mažintina šia suma. Trijų kambarių 69,75 kv.m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ir sudaro šeimos turtą, gyvena atsakovė ir abu šalių pilnamečiai vaikai. Kitos gyvenamosios patalpos jie neturi. Jo santykiai su ieškovu itin blogi, dėl ko gyvenimas viename bute yra neįmanomas, todėl butas natūra priteistinas jai. Ieškovas apsigyveno pas kitą moterį, todėl gyvenamuoju plotu yra apsirūpinęs. Garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas už jos asmenines lėšas todėl nedalintinas. Dėl automobilio priteisimo natūra ieškovui, atsakovė sutiko ir nurodė, kad automobilio ji nėra mačiusi ir apie jį nieko nežino. Sutiko, su ieškovo pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų mažinimo dalyje dėl namų apyvokos daiktų padalinimo, ir nurodė, kad šie daiktai yra įgyti seniai ir yra nusidėvėję ir neturi vertės. Be to ieškovas, palikdamas šeimą, išsivežė dalį daiktų.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Dėl santuokos nutraukimo.
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Maskvos miesto Brežnevo rajono civilinės būklės įrašų skyriuje (įrašo Nr. 1275) (b.l. 7,45). Šalių vaikai pilnamečiai (b.l.10).
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė pripažindamas kad jo indėlis į šeimos materialinę gerovė buvo per mažas, kad dėjo per mažai pastangų ieškant abiems šalims priimtinų šeimos problemų sprendimo būdų. Neneigė, kad paliko šeimą, tačiau to priežastimi nurodė ne savo santuokinę neištikimybę, bet nesugyvenamą atsakovės elgesį bei atsakovės nenorą ieškoti kompromisų.
Atsiliepimas
Atsakovė teigdama, kad ieškovas buvo jai neištikimas, nerėmė šeimos materialiai, paliko šeimą dėl kitos moters, šių teiginių nepagrindė įrodymais. Kaip matyti iš SoDros duomenų apie asmens įdarbinimus, ieškovo darbo knygelės nuorašų, UAB „Lukoil Baltija“ charakteristikos, atsakovas, nors ir su pertraukomis, dirbo ir dirba šiuo metu (b.l.111-114, 125, 137-139). Nors pagal V. F. ieškinį 2006-02-06 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo šalių vaikams buvo priteistas išlaikymas, kaip matyti iš byloje esančio vykdomojo rašto (b.l.36), atsakovė nesikreipė į antstolius dėl šio teismo sprendimo vykdymo. Todėl teigti, kad ieškovas veltėdžiavo ir gyveno sutuoktinės sąskaita, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo nėra pagrindo ir dėl to šeima negavo 8800 Lt, nėra pagrindo. Atsakovės teiginiai apie ieškovo santuokinę neištikimybę nepagrįsti įrodymais. Nors atsakovė, kaip ieškovo santuokinės neištikimybės įrodymus, prašė išreikalauti duomenis apie jo turistines keliones, šie duomenys, net ir juos išreikalavus, negalėtų patvirtinti ieškovo santuokinės neištikimybės, nes pats kelionės faktas nepreziumuoja santuokinės neištikimybės ir nieko nepasako apie keliavusių asmenų tarpusavio santykius. Taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovas paliko šeimą dėl kitos moters. Net ir pripažinus, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovo santuokinė neištikimybė, nes abi šalys pripažino, kad jau daugiau kaip penkerius metus gyvena atskirai. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant sutuoktinio kaltė preziumuojama, ir vertinant šalių kaltinimus viena kitai dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu ir tuo iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo santuokos nutraukimu padarytą neturtinę žalą, atmetamas (CK 3. 70 str. 2 d.).
Dėl turto padalinimo
Šalys, nutraukdamos santuoką, pareiškė reikalavimus dėl šio turto:
69,75 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 79000 Lt; garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2520 Lt, bei automobilį Mazda 626 v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1100 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad garažą ji įgijo savo asmeninėmis lėšomis ir šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. CK 3.89 str. nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Garažo boksas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas V. F. vardu 1999-10-19 pirkimo pardavimo sutartimi (b.l.12), t.y. po santuokos su ieškovu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas įgytas už atsakovės asmenines lėšas. Atsakovė nepaneigė įstatymu nustatytos santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijos (CK 3.87 str. 1 d.), todėl garažo boksą laikyti asmeniniu atsakovės turtu nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalims iš esmės sutarus į dalintino turto balansą netraukti santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų, o ieškovui atsisakius reikalavimų šioje ieškinio dalyje, dalintiną turtą sudaro butas unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 79000 Lt. (b.l. 11); garažo boksas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2520 Lt ( b.l.12), ir automobilis Mazda 626 v.n. (duomenys neskelbtini), (b.l.14), kurio vertę ieškovas nurodė 1100 Lt. Ginčo dėl dalintino turto vertės tarp šalių nekilo, todėl teismas konstatuoja, kad dalintino turto vertė yra 82620 Lt.
Taip pat šalys turi bendrą kreditorių – UAB „Gelvita“, kuriam 2012-04-13 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu iš šalių jau priteista solidariai 4396,15 Lt. skola, todėl skolos padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Preziuomuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3. 117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2).
Atsakovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad su ja gyvena šalių jau pilnamečiai vaikai. Tačiau atsakovė net nenurodė, kokiomis dalimis turi būti padalintas turtas. To negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje. CK 3.123 str. 1 d. numato galimybę teismui padalinti turtą nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių vaikai yra pilnamečiai (b.l.10), abu sutuoktiniai darbingi, dirba ir gauna darbo pajamas (b.l.27-32;125). Atsakovė nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų padalinti šalių bendrą turtą nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl turtas dalinamas lygiomis dalimis, kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 41310 Lt vertės turto.
Sprendžiant dėl turto padalinimo natūra, pažymėtina, kad įstatymas prioritetą teikia turto padalinimui natūra atsižvelgiant į kiekvienam sutuoktiniui tenkančias bendro turto dalis (CK3.127 str. 3 d.). Dėl automobilio priteisimo ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovas prašė automobilį priteisti jam, o atsakovė tam neprieštaravo. Todėl automobilis priteistinas ieškovui.
Prašydamas nustatyti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, ieškovas nurodė atsakovės nesutikimą išmokėti jam kompensaciją. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, bute, priklausančiame šalims bendrosios nuosavybės teise, faktiškai gyvena atsakovė su šalių pilnamečiais vaikais. Atsakovas gyvena atskirai. Butas yra vienintelis didesnės vertės šalių turtas. Duomenų, kad kuris nors sutuoktinis turėtų kito brangaus asmeninio turto, byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad šalių turtinė padėtis yra lygi. Atsakovė nurodė, kad ji sutinka sumokėti ieškovui 10000 Lt kompensaciją per dvejus metus, jeigu visas butas natūra būtų priteistas jai. Tačiau tokio atsakovės reikalavimo tenkinimas iš esmės pažeistų ieškovo turtines teises. Ieškovui priteistiną turto dalį atitinkančios kompensacijos (39500 Lt) priteisimas neatitiktų abiejų šalių interesų, nes atsakovė, kaip pati nurodė, būtų nepajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją už jai teksiančią didesnę turto dalį, dėl ko tokios kompensacijos išmokėjimas ieškovui užtruktų ilgą laiką ir būtų pažeistos jo teisės Todėl šioje reikalavimų dalyje tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatant šalių bendrąja dalinė nuosavybę į butą.
Atsiliepimas
Atsakovė teigė, kad garažas yra jos nuosavybe. Ieškovas gyvena Vilniuje ir kasdienių poreikių tenkinimui šalių garažas jam mažai reikalingas, nenurodė kodėl bendroji dalinė nuosavybė į garažą labiau atitiktų šalių teises, negu jo priteisimas vienam sutuoktiniui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, garažas natūra priteistinas atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Padalinus turtą natūra, ieškovui atitenka 40600 Lt vertės turtas, o atsakovei- 42020 Lt vertės turtas. Ieškovas nurodė, kad už natūra tenkančią didesnę turto dalį iš atsakovės kompensacijos neprašo, todėl 710 Lt kompensacijos ieškovui priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas šioje byloje patyrė 1456 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.18, 19, 141). Atsakovė- 235 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l.58, 65), nuo 600 Lt žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista, 498 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l.85).
Iš esmės atmetus priešieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir žyminis mokestis valstybei.
Iš atsakovės ieškovui priteistina 1357 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1450 Lt advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės taip pat priteisiam 498 Lt žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas buvo atidėtas.
Ieškovui sumažinus savo turtinius reikalavimus dalyje dėl namų apyvokos reikmenų padalinimo, jam grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio mokėtino šioje reikalavimų dalyje (CPK 87 str. 2 d.)
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas
nusprendžia:
nutraukti H. A. a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. F. a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Maskvos miesto Brežnevo rajono civilinės būklės įrašų skyriuje (įrašo Nr. 1275) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo H. A. palikti pavardę A., V. F. palikti F. pavardę.
Santuokoje įgytą 82620 Lt vėtės turtą padalinti H. A. ir V. F. lygiomis dalimis, - kiekvienam po 41310 Lt vertės turto.
Natūra H. A. priteisti - ½ dalį 69,75 kv.m. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 39500 Lt. ir automobilį Mazda 626 v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1100 Lt.
Natūra V. F. priteisti - ½ dalį 69,75 kv.m. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 39500 Lt. ir garažo boksą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2520 Lt.
Kitoje dalyje priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą dalyje dėl namų apyvokos daiktų padalinimo nutraukti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti H. A. iš V. F. 1357 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš V. F. 498 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Grąžinti H. A. 58 Lt žyminio mokesčio .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.