- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-4197-536/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. V.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-03-01 apie 21 val. T.Narbuto ir Sėlių g. sankryžoje, Vilniuje, A. V., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Toyota“ automobilis), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 126 p. reikalavimus, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, nesugebėjo savo automobilio laiku sustabdyti ir savo automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio „Audi A4“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Audi“ automobilis), ir jį apgadino. Iš šio eismo įvykio vietos A. V. pasišalino, pažeisdamas KET 220 p. reikalavimus.
Pažeidėjas A. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2015-03-01 vakare, apie 21 val. T.Narbuto ir Sėlių g. sankryžoje, Vilniuje, jis tikrai vairavo automobilį „Toyota“, tačiau jokio kontakto su automobiliu „Audi“ nepajuto. Jis pripažino, kad „Audi“ autiomobilio vairuotojo A. M. tyrimui pateiktame vaizdo įraše nufilmuotas jis. Kai A. M. jį pasivijo, jis nepamatė jokių pastarojo automobilio apgadinimų, todėl nuvažiavo.
Liudytojas A. M. nurodė, kad 2015-03-01 apie 21 val. jis T.Narbuto g. link Sėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, priklausantį įmonei. Sankryžoje sustojęs ties šviesoforu, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė artėjantį automobilį „Toyota“, kuris, nesustojęs, atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Jis, išjungęs variklį, nuėjo link sustojusio automobilio, tačiau šis, persirikiavęs į pirmą eismo juostą, nuvažiavo. Pasivijęs minėtą automobilį, signalais privertė jį sustoti. Automobilio vairuotojas išlipo, svirduliuodamas. Tai buvo A. V., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis pareiškė, kad nieko nenutiko. Jis, A. M., įspėjo, kad kvies policijos pareigūnus. Išgirdęs tai, A. V. sėdo į savo mašiną ir nuvažiavo.
Iš fotolentelių, sudarytų apžiūrint abu automobilius (b.l. 15), matyti, kad „Toyota“ automobiliui nubrozdintas priekinis bamperis ir apgadintas valstybinio numerio ženklas, o automobiliui „Audi“ dešiniau vidurio įlenktas ir nubrozdintas galinis bamperis. Pažymėtina, kad šių apgadinimų aukštis nuo paviršiaus yra vienodas, pažeidėjo automobilio valstybinio numerio ženklas ties skaičiumi „5“ yra prakirstas, ir šio apgadinimo lanko forma atkartoja „Audi“ automobilio dešiniojo duslintuvo laibgalio formą. Tai patvirtina nukentėjusiojo teiginius apie tai, kad pažeidėjo automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą mašiną.
Tokių surinktų faktinių aplinkybių visetas rodo, kad A. V., vairuodamas automobilį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio A. M. vairuojamo automobilio, nesugebėjo jo laiku sustabdyti ir savo automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į sustojusio A. M. automobilio galinį bamperį, jį apgadinęs. Tuo jis pažeidė KET 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
KET 220 p. nurodoma, kad jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš paties pažeidėjo paaiškinimų matyti, kad jis nesutarė su A. M. dėl eismo įvykio aplinkybių, A. M. tiesiogiai, akivaizdžiai reiškė jam pretenzijas dėl apgadinto automobilio, todėl jis privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir sulaukti policijos pareigūnų. Iš A. M. gi paaiškinimų, kurių atitikimu tkrovę abejoti teismas pagrindo neturi, matyti, kad A. V., jau sustabdytas po eismo įvykio, nuvažiavo po to, kai A. M. jį įspėjo apie kviečiamus policijos pareigūnus. Akivaizdu, kad tai jis padarė sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad A. V. baustas administracine tvarka, tame tarpe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, bet negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad pažeidėjas piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos, suvokęs, kad apie eismo įvykį bus pranešta policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai A. V. skirtinos baudos, kurių dydžiai viršytų baudų vidurkius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose su privaloma papildoma administracine nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 styr. 1 d. sankcijos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teisėjas
nutarė
A.V. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK:
130 str. 1 d., ir paskirti jam devynių šimtų šešiasdešimties eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias A. V. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę devynių šimtų šešiasdešimties eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.