Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-498-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1S-498-238/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. T.
Kategorijos
Nr. 1S-498-238/2014;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo R. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ojoje valdyboje. Bausmės pradžia – 2009-05-22, bausmės pabaiga – 2016-02-20.

Žemesnės instancijos teismas

2014-01-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d., 213 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams. Anksčiau neteistas. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 11 dienų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimas motyvuotas socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinimu, nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada (nuteistasis R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas nuobaudomis, dvylika kartų paskatintas; pataisos įstaigoje nuo 2010-01-11 iki 2010-07-14 dirbo valytoju, nuo 2010-08-11 – valstybės įmonėje staklininku, 2012-12-07 buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dėl padaryto nusižengimo ši teisė 2013-03-26 atimta, nuo 2013-07-11 dirba valytoju; dalyvauja visuomeninėje veikloje; su artimaisiais ryšys tvirtas; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (16 balų pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014-01-14 nutarimą taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs 2014-01-14 priimto nutarimo taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, darė išvadą, kad nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių: 1) nors nuteistasis R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už du sunkius nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje; nuteistasis buvo vienas iš nusikaltimų iniciatorių; 2) nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net tris kartus grubiai pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis), už ką tris kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą buvo taikyti itin griežta drausminė nuobauda - uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, taip pat už 2013 m. kovo 13 d. padarytą pažeidimą nuteistajam 2013 m. kovo 26 d. buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai; savo elgesį nuteistasis koreguoja tik nuo 2013 m. pavasario; 3) socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl; išskiriami kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai; 4) iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pagrindinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys yra mąstymas ir elgesys (anksčiau apgalvodavo kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas); 5) pataisos įstaigos administracija nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam R. T., kuris laisvės atėmimo bausmės metu nesielgė nepriekaištingai, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. T. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumui. Teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, teatsižvelgęs į aplinkybę, kuri visiškai neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui – bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų įvykdymą – netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra atlikęs daug didesnę, nei įstatymu nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kad būtų galima jam taikyti lygtinio paleidimo įstatymą, ne vieną kartą skatintas, nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę dirbo ir dirba iki šiol, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, šeima ir vaikais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) projekto vadovu. Teismas, neatsižvelgęs, kad bausmės atlikimo metu tinkamai koreguoja savo asmenybę ir elgesį, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, darbo neatsisako, atlikdamas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę įvykdė Komisijos 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu skirtas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, renkasi socialines vertybes, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turės kur gyventi ir dirbti – tinkamai integruotis į visuomenę, be jokio faktinio argumento aiškina, kad lygtinai paleistas nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nes jo lygtinis paleidimas prieštarauja visuomenės interesams, o jei būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, tai būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimo procesas. Mano, kad teismo sprendimas tinkamai, kaip to reikalauja įstatymas, neišaiškintas, kad būtų galima sutikti su teismo sprendimu, nes pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (16 balų), yra atlikęs daugiau nei penkerius metus laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų septynerių metų, kurių metu dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius, bet teismas nurodo, kad jis darys nusikalstamas veikas. Iš teismo nutarties neįmanoma suvokti, kuo grįstas teismo sprendimas ir kodėl atsisakoma taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas su savo neišaiškintu sprendimu pažeidė jo teisę į teismo sprendimo apskundimą. Teismo aiškinimas, kad jo mąstymas ir draugai panaikina galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimo įstatymine nuostata, tinkamai nutartyje neišaiškintas, jog būtų galima sutikti su teismo nuostata. Teismas nepaaiškino, kas yra jo draugai, kurie trukdo pasinaudoti lygtiniu paleidimu, kai tuo labiau atlikdamas bausmę penkerių metų laikotarpiu palaikė ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šeima ir vaikais, stengiasi elgtis nepriekaištingai, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, darbo neatsisako, už gerą elgesį jam skiriami paskatinimai. Jei tai yra mąstymas ir draugai, kurie didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai jie atitinka LR Bausmių vykdymo kodekso 1 str. 2 d. Mano, kad teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, jam atlikus didesnę nei 2/3 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šabloniškai ir negrįsdamas įstatymu aiškina, kad jo mąstymas ir draugai yra ta aplinkybė, neleidžianti jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Be to, teismas, aiškindamas, kad draugai daro jam neigiamą įtaką, vadovavosi, greičiausiai, baudžiamosios bylos medžiaga, bet visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis savo noru nutraukė nusikalstamą veiką. Teismas, netenkindamas Komisijos nutarimo, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų įvykdymą. Teismas neatsižvelgė, kad nėra įstatymo, leidžiančio teismui reikšti tokią nuomonę ir tuo labiau tokiu pagrindu priimti nutartį lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu. Teismas turėtų žinoti, kad jam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo kaip nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina LR Baudžiamojo kodekso nuostatos. Teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo. Be to, pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimo nuo bausmės procesas. Be to, teismas net neatsižvelgė, kad nusikaltimo iniciatorius I. I., nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu septynerių metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jau seniai laisvėje - Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio nutartimi jam pritaikė lygtinį paleidimą.

Teismas savo sprendimą – netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo – trečią kartą argumentavo tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė. Pabrėžtina, kad minimalų atliktos bausmės dalies dydį nurodo įstatymų leidėjas BVK 157 str. 3 d. Be to, šia įstatymo nuostata yra apibrėžtas ir asmenų ratas bei nusikaltimų sunkumo lygis, kad būtų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas. Teismo pozicija, kai tokiu pagrindu - mažai atlikta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės - atmetamas Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo, nesuprantama, nes pagal teismo aiškinimą išeina, kad įstatymų nuostatų taikymas jo atžvilgiu galimas tik atlikus didesnę bausmės dalį, nei nustato įstatymas. Blogiausia, kad teismas atsisako taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą tokiu pagrindu ne pirmą kartą, nors to reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei reikalauja įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Konstatuojama, jog BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnis nustato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, padarytų organizuotoje grupėje, nuteistasis buvo vienas iš nusikaltimų iniciatorių. Bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka, tarp jų ir už grubų pažeidimą, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje. Darant išvadas apie tai, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, privalu įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes (tiek nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pobūdį, sunkumą). Taigi teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikaltimo iniciatorius I. I., kuris buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jau seniai laisvėje. Kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertina visas reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad lygtinai paleidus vieną bendrininką, turėtų būti paleidžiamas ir kitas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. T-412-738/2013 lygtinai paleido nuteistojo R. T. bendrininką I. I., tačiau teismas taip pat įvertino, kad skirtingai nei nagrinėjamu atveju R. T., I. I. bausmės atlikimo metu nebuvo padaręs režimo pažeidimų, bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis, todėl negalima teigti, kad abu nuteistieji bausmės atlikimo metu buvo charakterizuojami vienodai.

Kolegija konstatuoja, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesiremia pataisos įstaigos nuteistajam palankiu nutarimu dėl lygtinio paleidimo, atmestini. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Konstatuotina, kad dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė. Paleidus nuteistąjį R. T. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali R. T. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Papildomai pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų sunkių nusikaltimų, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo R. T. skundo, todėl jis atmetamas. Teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai: Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis