Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) prekių priėmėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2017-02-05, apie 0.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, tarpusavio konflikto metu su sugyventine R. T., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, dėl to ji nugriuvo ant grindų, o nugriuvusiai jai dar sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė R. T. kraujosruvą po dešine akimi ir sulaužė kairį skruostikaulį. Šiais savo veiksmais jis savo šeimos narei – sugyventinei R. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Jis paaiškino, kad 2017-02-05, apie 0.30 val., jis buvo namuose ir miegojo. Tiksliai pamena tai, kad tą vakarą jis nebuvo vartojęs alkoholio ir miegojo blaivus. Miegodamas pajuto, kad į jį kažkas metė batą. Prabudęs pamatė, kad tai R.. Kadangi jis buvo ką tik pabudęs iš miegų, iš pradžių nesuprato kas vyksta, todėl dėl R. mestų batų jie susiginčijo. Ką jis R. pasakė ir ką ji jam atsakė, tiksliai nepamena. Nepamena dėl ko ji buvo pikta ant jo. Konfliktui aprimus, R. nuėjo į greta esantį kambarį, o jis po kelių akimirkų nuėjo prie jos. Nuėjęs į greta esantį kambarį prie R., jis dar nesijautė visiškai atsibudęs ir buvo susierzinęs dėl to, jog R. metė į jį batą. Tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas dėl jos mestų batų ir tada jis, apimtas pykčio, sudavė kumščiu jai į veidą, ji nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų. Tada dar sudavė kelis smūgius kumščiu į nugarą ir šoną bei spyrė. Kiek tiksliai smūgių sudavė R., nepamena. Tačiau tiksliai pamena, kad R. į galvą nespyrė. Po to nurimo ir suprato, jog pasielgė negerai. Jis padėjo R. atsikelti nuo grindų ir atsiprašė jos dėl to ką padarė. Matė, jog R. buvo apsiverkusi ir matėsi truputį patinęs veidas, tačiau iš karto greitosios kviesti R. neprašė. Po kiek laiko, kai R. nustojo verkti, ruošėsi kartu eiti miegoti. Tada R. jam pasakė, jog jai labai skauda skruostikaulį, todėl paėmęs iš šaldytuvo ledukus dėjo juos ant veido, kad sumažintų patinimą. Greitosios nekvietė, nes bijojo būti sulaikytas. Su R. manė, kad iki ryto skausmas ir patinimas praeis, todėl nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte matė, jog R. veidas yra patinęs dar stipriau, nei prieš nueinant miegoti, tačiau R. tą dieną turėjo eiti į darbą, todėl pati vykti į ligoninės priimamąjį nenorėjo. Tos pačios dienos vakarą, kai ji grižo iš darbo, matęsi jog jos skruostas dar labiau patinęs ir skausmas nemažėja, tačiau R. dar nevyko į ligoninę. Kitą dieną R. jau neiškentė skausmo, todėl nuvyko į ligonine, kur buvo konstatuotas skruostikaulio lūžis nuo jo suduotų smūgių. Kai R. jam pasakė, jog jai lūžo skruostikaulis, jis labai išsigando, jog taip padarė savo mylimai merginai ir pradėjo save dar labiau kaltinti. Kai R. grįžo iš ligoninės sužinojusi, jog jai lūžęs skruostikaulis, ji susirinko savo daiktus ir išsikraustė iš jų gyvenamo buto pas savo tėvus. Praėjus kiek laiko jis R. dar kartą atsiprašė dėl to ką padarė ir ji jam atleido, tačiau jis save kaltina iki šiol, kad taip pasielgė su R.. Dabar jie toliau bendrauja, tačiau kol kas kartu negyvena. Dėl savo padarytų veiksmų jis labai gailisi ir kaltu prisipažįsta. Jis žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė.

Kaltinamajam E. M. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. M. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios R. T. parodymų matyti, kad 2017-02-05 naktį apie 0.30 val. grįžo namo į nuomojamą butą. Grįžusi pamatė, kad namai suversti, ore tvyrojo alkoholio kvapas. Nuėjusi į miegamąjį pamatė, kad E. miega. Jie buvo dviese. Susinervino dėl netvarkos namuose, pažadino jį ir pradėjo klausinėti kodėl nieko nesutvarkęs. Tada jis supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie abu susipyko ir vienas kitą iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau jis jai negrasino. Pamatė, kad jis labai susinervinęs ir pradėjo jam sakyti, kad geriau nusiraminkim, pakalbėkim apie ką nors kitą. Jis neapsiramino, jie dar kartą susipyko ir vienas kitą iškeikė įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. E. viso konflikto metu gulėjo lovoje ir nesikėlė. Tada jai trūko kantrybė ir ji nuo žemės paėmusi batą, metė į jį. Metė tris batus. Jis buvo užsiklojęs stora pūkine antklode, todėl batai pataikė į antklodę. Po to ji išėjo iš kambario į svetainę. Po kokių penkių minučių iš miegamojo atėjo E.. Jis ėjo link jos. Suprato, kad jis įsižeidęs dėl mestų batų į jį ir manė, jog nori jai ką nors padaryti, nes jis atrodė agresyviai, rankas atmetęs į šonus. Tada ji atsistojo už rūbų džiovyklos ir ją suėmė. Priėjęs E. išlupo džiovyklą jai iš rankų ir sudavė smūgį į veidą. Kuria ranka ir kur tiksliai pataikė, nežino, tačiau po smūgio ji nukrito ant grindų. Jai gulint ant grindų, jis sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dagiausiai sudavė į galvą, dėl to Kauno klinikose buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lanko lūžis, ir į nugarą, dėl to buvo likusi kraujosruva su guziukais juosmenyje. Kiek jis sudavė smūgių, ji nežino, nes įvykio metu galvą dengėsi rankomis. Kol jis ją mušė, ji pasislinko truputį toliau į kairę kambario pusę nuo balkono šalia komodos, tačiau jis nenustojo mušęs bei kažką rėkė, tačiau ką nepamena. Mušimo metu ji buvo praradusi sąmonę. Jis sudavė jai apie penkiolika smūgių rankomis ir kojomis, dėl to patyrė fizinį skausmą. Jo mušimas galėjo trukti apie 10-15 min. Galiausiai pradėjo E. prašyti, kad jis nustotų ją mušti. Po kažkiek laiko jis nusiramino. Prašė jo važiuoti į ligoninę, bet jis sakė, kad jai viskas gerai. Pati jautėsi prastai, neturėjo jėgų. Šiuo metu nėra likę jokių žymių, nes tepė tepalu, kad greičiau pranyktų kraujosruvos. Sekmadienį ryte prabudusi jautėsi blogai, atrodė, kad plyš galva, prie akių išryškėjo kraujosruvos. Susiruošusi išėjo į darbą, kur dirbo nuo 12 val. iki 24 val. Darbe kolegos pastebėjo, kad po akimis yra mėlynės, tai gali paliudyti picerijos (duomenys neskelbtini) administratorė G. M.. Po darbo grįžusi namo atsigulė. Jautėsi prastai, galiausiai pažįstamas ją nuvežė į Kauno klinikas, kurios nusiuntė ją į Kauno Respublikinę ligoninę, iš kurių su siuntimu buvo nusiųsta vėl į Kauno klinikas Skubios pagalbos skyrių. Ten ją apžiūrėjus buvo nustatytas kairio skruostikaulio lūžis. Po apžiūros ją praleido. 2017-02-06 ji nuvyko pas savo šeimos gydytoją Ąžuolyno sveikatos klinikoje, kur jai padarė kraujo tyrimą ir suteikė nedarbingumą iki 2017-02-09. 2017-02-09 tyrimus pristatė Kauno klinikoms ir buvo paguldytą į ligoninę dėl skruostikaulio operacijos. Iš ligoninės buvo paleista pirmadienį 13 dieną, o nedarbingumas suteiktas iki 2017-02-17. Iš karto po įvykio buvo pasimetus, nežino, kodėl atsisakė duoti parodymus prieš E., tačiau šiuo metu jos duoti parodymai yra išsamūs. Dėl E. veiksmų patyrė fizinę ir moralinę žalą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas savo tėvus. Dėl E. smurto patyrė fizinį skausmą bei skruostikaulio lūžį (b. l. 8).

Iš specialisto išvados Nr. G 979/2017(02) matyti, kad R. T. konstatuotas kairio skruostikaulio lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Skruostikaulio lūžis griuvimui nebūdingas (b. l. 25).

Iš liudytojos I. I. parodymų matyti, kad 2017-02-06, apie 0.27 val., į LSMUL priėmimo skyrių, esantį Eivenių g. 2, Kaune, atvyko R. T., kuri skundėsi skruosto skausmais, nurodė, kad negali jo judinti. Sakė, kad buvo sumušta draugo, buvo be sąmonės, pykino. Atlikus tyrimus buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis, kitų lūžių nepastebėta. Taip pat nustatyta ir kraujosruva po dešine akimi. Kitų sužalojimų nenustatyta, aplinkybių neaiškino (b. l. 12).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis bendrai gyveno neįregistravę santuokos kaip vyras ir žmona pakankamai ilgą laiką, vedė bendrą ūkį.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo E. M. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad suduodamas rankomis ir kojomis smūgius savo sugyventinei R. T., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo tuometinės sugyventinės) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė R. T. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t. y. E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalto siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, ne tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui.

E. M. baustas administracine tvarka, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, pažada daugiau nebenusikalsti.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina kaltinamajam, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, todėl kaltinamajam nustato mažesnį nei vidurkis bausmės terminą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai E. M. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų padėti savo žmonai ir mažamečiui vaikui, jis prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad E. M. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. M. paskirti 10 MGL (376.60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.