Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, viduriniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. J. kaltinama tuo, kad ji 2013-12-19, Šilutėje, Šilutės r. policijos komisariate, tyrėjai apklausiant ją kaip liudytoją, melagingai teigė, kad 2013-11-01 6 val. matė nukentėjusiąją O. T. suniokojus Z. S. priklausantį (S.) kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse, t.y. apklausos protokole D. J. pasakė: „Tą pačią dieną aš paskambinau J. Š. ir pasakiau, kad kapuose mačiau O. T., mano manymu, ji suniokojo kapus“, ir taip ją apšmeižė ir užgauliai pažemino. Tokiu būdu, D. J. kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji D. J. kalta neprisipažino. Ji patvirtino, kad 2013-11-01, apie 6 val., tikrai mačiusi O. T. senose (duomenys neskelbtini) kapinėse stovinčią prie S. kapo. Ji stovėjo gal apie 15 metrų atstumu, buvo šviesiais plaukais, tamsiai apsirengusi. Ji pagalvojusi, gal O. T. norėjo uždegti žvakutę ant (duomenys neskelbtini) kapo. Ji nemačiusi, kad O. T. niokotų tą kapą. Gal ji kažką darė prie kapo, gal ėjo link konteinerių, šiuo metu ji blogiau prisimena, nes praėjo daug laiko. Vėliau jai paskambino gal A. P., ar J. Š. ir pasakė, kad kapas yra išniekintas. Ji tyrėjai nesakiusi, kad O. T. niokojo kapus. Policijoje ji pasirašė savo paaiškinimą, jo neskaičiusi, nes neturėjo akinių. O kai gavo O. T. skundą, ėjo į policiją pasitikslinti, kas parašyta protokole, nes su tuo ji nesutikusi. Mano, kad ji neapšmeižė O. T..

Nukentėjusioji O. T. parodė, kad Kaltinamoji D. J. ją apšmeižė, t.y. melagingai teigė, kad matė ją 2013-11-01 6 val. ryto prie (duomenys neskelbtini) kapo (duomenys neskelbtini) kapinėse, ir kad ji (O. T.) suniokojo šį kapą. D. J. paskambino A. P. ir pasakė, kad O. T. gėles nuo (duomenys neskelbtini) kapo sumetė į konteinerį ir taip jį suniokojo. Iš tikrųjų ji 2013-10-31 dirbo iki 20 val., namo grįžo pėsčiomis. Tuomet su sugyventiniu R. S. automobiliu nuvyko pas sūnų M. T. į darbą, parvežė jį namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, o patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ir pernakvojo. 2013-11-01 ryte nuvyko į (duomenys neskelbtini) kapines, po to buvo bažnyčioje, kadangi tą dieną į darbą jai eiti nereikėjo. Į Šilutę ji, R. S. ir sūnus M. T. grįžo 2013-11-02, kadangi tą dieną reikėjo eiti į darbą. Nei ji, nei R. S. prie tėvo kapo (duomenys neskelbtini) lapkričio 1 d. nebuvo. Prašo pripažinti D. J. kalta pagal BK 154 str. 1 d. Dėl šio šmeižto ji patyrusi moralinę žalą, apie šias aplinkybes sužinojo ir jos darbovietėje, dėl to ji blogai jautėsi. Prašo priteisti 3000Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas R. S. parodė, kad yra nukentėjusiosios O. T. sugyventinis, kad 2013-10-31 jis su O. T. važiavo pas jos tėvus, į (duomenys neskelbtini) kaimą, taip pat parvežė jos sūnų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvykę jie miegojo, o ryte, lapkričio 1 d., apie 8-9 val. buvo (duomenys neskelbtini) kapinėse, po to ėjo į bažnyčią. Į (duomenys neskelbtini) jie grįžo tik lapkričio 2 d. pavakary, parvežė O. T. sūnų į darbą. Nurodė, kad O. T. lapkričio 1 d. viena nebuvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) , todėl tą dieną negalėjo būti (duomenys neskelbtini) kapinėse Jis taip pat tą dieną nebuvęs (duomenys neskelbtini) kapinėse prie tėvo kapo.

Liudytojas M. T. parodė, kad yra nukentėjusiosios O. T. sūnus, kad jį 2013-10-31 mama iš darbo parvežė namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, o pati su R. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas močiutę, ten jie liko nakvoti. Jo seneliai ir proseneliai palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, ir mama buvo sakiusi, kad eis ten į kapines. Nebuvo kalbos, kad reikės eiti į (duomenys neskelbtini) kapines. Lapkričio 2 dieną mama jį parvežė į (duomenys neskelbtini), į darbą.

Liudytoja A. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jos pusseserės dukra, o kaltinamoji D. J. yra jos pažįstama, kad 2013 m. prieš visų šventųjų šventę ji buvo nuvykusi pas D. J., jos kalbėjosi, ir D. J. jai pasakiusi, kad mačiusi O. T. kapinėse, apie kapų išniekinimą kalbos nebuvo. Gal D. J. ir telefonu skambino, gal sakė, kad O. T. rinko gėles, gal kad žvakę norėjo uždegti, dabar ji nepamenanti, jai yra virš 70 metų.

Liudytoja J. Š. parodė, kad yra ir nukentėjusiosios, ir kaltinamosios pažįstama, kad 2013-10-31 ji kartu su Z. S. nuvyko į kapines, sutvarkė (duomenys neskelbtini) kapą, padėjo gėlių. Ryte, apie 8 val. jai paskambino E. J. ir pasakė, kad jų gėlės yra konteineryje. Ji nuvyko apžiūrėti, (duomenys neskelbtini) kapas buvo tuščias. Sulaužytas gėles rado konteineryje, buvo sudaužytas vazonas su gėle. Ji važiavo vėl pirkti gėlių ir kapą sutvarkė. Ji įtarusi, kas tai galėjo padaryti ir nuvyko prie O. T. namų, kieme automobilio nebuvo. Mano, kad O. T. jiems keršija už tai, kad rado pasisavinus pinigus. Lapkričio 1 d., apie pietus, jai D. J. pasakiusi, kad kapinėse mačiusi O. Ji sakė: „gal sąžinė prabilo, uždegė žvakę“. Tada ji D. J. pasakiusi, kad yra suniokotos gėlės ant (duomenys neskelbtini) ir jos giminių kapo. D. J. jai sakiusi, kad kai plovėsi rankas kapinėse, matė O. T. išeinančią iš kapinių ir dar matė ją prie kapo. Liudytoja nurodė, kad O. T. tyrėjai J. E. buvo sakiusi, kad jos automobilis yra sudaužytas, todėl jos pasakymas, jog buvo išvykusi iš vakaro, yra netiesa. Papildomai apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2014-09-07 ryte kaltinamoji D. J. su pažįstamo K. pagalba padarė telefoninio pokalbio garso įrašą, kuriame ji pasikalbėjo su nukentėjusiosios O. T. mama, kurios telefono numerį susirado telefonų abonentų knygoje. Iš laidinio telefono buvo padarytas įrašas į mobilųjį telefoną. Ji girdėjusi, kaip D. J. jos klaususi, ar O. T. su sugyventiniu buvo atvykusi pas ją prieš lapkričio 1 d. O. T. mama pasakiusi, kad atvykusi nebuvo, neskambino, kad buvo atvykusi pernai per bulviakasį ir per tėvo metines. Pasakė, kad ja rūpinasi kita dukra.

Liudytoja E. J. parodė, kad yra ir nukentėjusiosios, ir kaltinamosios pažįstama, kad 2013-11-01, apie 8 val., ji ėjusi į kapines uždegti žvakelių ir pamačiusi gėles ir vazoną, kurį išvakarėse buvo paskolinusi J. Š., išmestus į konteinerį. Paėjusi toliau, ji pamačiusi, kad numestos gėlės nuo (duomenys neskelbtini) ir J. Š. giminių kapų. Ji paskambinusi J. Š., kuri atvyko, ir jos abi iš konteinerio iškėlė gėles. Tai buvo tos pačios gėlės, kurios buvo dieną prieš tai padėtos ant kapų. Su D. J. ji kalbėjosi po lapkričio 1 dienos. D. J. sakiusi, kad matė O. T. lapkričio 1 d., apie 6 val., ateinančią prie (duomenys neskelbtini) kapo ir matė prie kapo.

Liudytojas K. B. parodė, kad yra kaltinamosios D. J. pažįstamas, kad jis padėjo jai padaryti telefoninio pokalbio garso įrašą. D. J. kalbėjosi su kažkokia moterimi, klausė, ar buvo duktė atvykusi kažkokią tai dieną. Moteris pasakiusi, kad dukra buvo atvykusi per bulviakasį, kad trumpina jai gyvenimą.

Liudytoja V. S. parodė, kad yra O. T. sesuo, kad praėjusiais metais, lapkričio 1 d. visi giminės buvo sutarę atvykti į (duomenys neskelbtini) kapines. Kai ji atvyko, O. jau buvo atvykusi, mama patvirtino, kad ji atvyko iš vakaro ir miegojo vasarinėje virtuvėje. Mama yra ligota, ji sakiusi, kad kažkokia moteris skambinusi, klausinėjo apie O., gąsdino ją, sakė, kad padegs. O. T. rūpinasi mama, atvažiuoja savaitgaliais.

Šioje byloje būtina nustatyti, ar yra visi šmeižimui, kaip nusikalstamai veikai, būdingi požymiai.

Objektyviąją šmeižimo pusę sudaro tai, kad šmeižimas yra melagingų prasimanymų, žeminančių kito žmogaus garbę, skleidimas. Skleidimu pripažintas įstatyme nurodyto pobūdžio žinių perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimu skleidžiamos žinios turi būti melagingos, prasimanytos ir žeminančios. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos. Skleidžiami prasimanymai apie neigiamas žmogaus savybes, netinkamą elgesį arba konkretų poelgį. Subjektyviąją šio nusikaltimo pusę sudaro tai, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes skleidžiami žinomai melagingi prasimanymai. Kaltininkas suvokia, kad jo skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę. Tas žinias kaltininkas gali būti prasimanęs, gali būti išgirdęs iš kitų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, yra melagingos. Jei asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamų žinių tikrumo, šmeižimo tokioje veikoje nėra, nes nėra kaltės. Šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. prasimanymai skleidžiami, siekiant apšmeižti žmogų.

Įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, liudytojų parodymus, nustatytina, kad kaltinamoji D. J. tikrai manė (duomenys neskelbtini) kapinėse mačiusi nukentėjusiąją O. T., gal būt, tai buvo moteris, panaši į O. T., tačiau D. J. buvo ir yra įsitikinusi, kad kapinėse matė būtent O. T.. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, D. J., visiems pažįstamiems sakiusi, jog kapinėse mačiusi O. T., maniusi, kad ji norinti uždegti žvakelę, dar nežinojo kad kapai buvo išniekinti, apie tai jai pasakiusi J. Š.. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad D. J. tik konstatavo faktą, ką ji manė mačiusi, o ne siekė apšmeižti O. T.. Ir tik vėliau, sužinojus, kad kapai buvo išniekinti, ji galėjo suprasti, kad tai padarė jos matyta moteris, t.y. O. T.. Tokią savo nuomonę ji ir pasakė tyrėjai, apklaususiai D. J. ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu, byloje nenustatyta, kad D. J. tyčia paskleidė melagingas, prasimanytas žinias apie nukentėjusiąją ir siekė tai padaryti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. J. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., kadangi nenustatyta nei subjektyvioji, nei objektyvioji šio nusikaltimo sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str.- 307 str., BK 2 str. 3 d., 4 d., 154 str. 1 d.,

nusprendžia:

D. J. išteisinti pagal BK 154 str. 1 d., kadangi nepadaryta šiame įstatyme numatyta nusikalstama veika.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas proceso dalyvių apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.