Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-03 · Administracinė byla Nr. I-3781-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
I-3781-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01956-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3781-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01956-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – Ambasada) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 28.5.7.8-147 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. S.“ (toliau – Sprendimas).

2) Įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą D Lietuvos Respublikoje.

Taip pat prašo įpareigoti Ambasadą pateikti visus pareiškėjo pateiktus dokumentus nacionalinei daugkartinei vizai D Lietuvos Respublikos gauti.

Nurodo, kad yra priimtas dirbti IĮ I. A. virėju pagal darbo sutartį ir Darbo birža jam išdavė leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. kovo 28 d. Pareiškėjas Ambasadai pateikė elektroninį specialios formos prašymą išduoti nacionalinę D tipo vizą ir dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas. Dokumentų pateikimo metu Ambasadoje su juo atliko interviu, kurio metu pareiškėjas atsakė į pateiktus klausimus apie kelionės tikslą, sąlygas, vykimo į Lietuvą ir grįžimo aplinkybes (kuriame mieste dirbs, kokį atlyginimą gaus ir kt.). Pažymi, kad pateikti dokumentai yra visiškai patikimi buvimo tikslus pagrindžiantys įrodymai.

Mano, kad atvykimas ir užsiėmimas teisėta veikla negali būti iš anksto siejamas su pasilikimu gyventi tam tikroje teritorijoje ilgiau nei būtų išduota viza, nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas prašyme nurodė išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą – 2020 m. kovo 28 d., pateikė terminuotą darbo sutartį, sudarytą ne ilgesniam nei vizos galiojimo terminui, darbdavys suteikia apgyvendinimą ir dengia pareiškėjo pragyvenimo išlaidas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl ilgesniam laikui šalyje pasilikti nėra jokių objektyvių priežasčių, kurias pareigūnai galėtų preziumuoti iš anksto.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareigūnai, nagrinėję prašymą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima neišduoti vizos. Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kad pareiškėjo informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Taip pat nenurodyta, kaip Ambasada nustatė, kad pareiškėjas neketina išvykti iš Bendrijos narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–27).

Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas), nors pareiškėjo teismui pateiktame prašyme išduoti Nacionalinę vizą nurodyta, kad pareiškėjas yra vedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla - prekybos darbuotojas (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. gegužės 30 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. gegužės 25 d. (30 punktas), nors pareiškėjo teismui pateiktame prašyme išduoti vizą nurodytos kitos datos - nuo 2019 m. balandžio 31 d. iki 2020 m. kovo 28 d.; kviečiantis asmuo – I. A. (I. A.) Klaipėdoje (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - rėmėjas: priimantis asmuo, bendrovė (33 punktas).

2019 m. gegužės 3 d. konsulas su pareiškėju atliko pokalbį - interviu apie vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas. Pareiškėjas kalbėjo tik (duomenys neskelbtini), nes nekalba jokia oficialia Europos Sąjungos kalba, buvo bendraujama vertėjaujant ambasados darbuotojui. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe, nežinojo pateiktos darbo sutarties sąlygų, o pati darbo sutartis nėra pasirašyta pareiškėjo. Taip pat negalėjo paaiškinti, kaip rėmėjas ir kokiu būdu apmokės pragyvenimą Lietuvoje, kur bus apgyvendintas.

Konsului, nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes: pareiškėjas Ambasadai pateikė I. A. pasirašytą tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad užsienietis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų; pareiškėjas nepateikė jokių virėjo specialybės įsigijimo ar kursų baigimo sertifikato ir darbo patirtį įrodančio dokumento, todėl nebuvo galima įsitikinti ar rasti informacijos apie tai, kad pareiškėjas gali dirbti virėju; pareiškėjas pateikė dvi darbo sutartis: 2019 m. sausio 18 d. Darbo sutartį Nr.2 (darbo funkcija - virėjas, mėnesio alga - 600 eurų), pasirašytą I. A. ir pareiškėjo, bei 2019 m. balandžio 23 d. Darbo sutartį Nr.2 (darbo funkcija - virėjas, mėnesio alga - 725 eurų), pasirašytą tik I. A..

Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, 2019 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis, norėdamas gauti vizą nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunktį, trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtinto Vizų kodekso nuostatas, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Motyvuojamoji dalis

Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas).

Atsakovės teigimu, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui vizą negali būti bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai priimti naują sprendimą – išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (29–30 punktai) (b. l. 28–31). Prašyme nurodė, kad yra nevedęs (9 punktas), dabartinė profesinė veikla prekybos darbuotojas (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas dirbti I. A. (20–21 punktai), kviečiantis asmuo (įstaiga, įmonė, organizacija) „LITVA CITY KLAIPEDA“ (32 punktas).

Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad užsienietis norėdamas gauti vizą, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 10–11).

Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, dokumentai yra patikimi, patvirtinantys atvykimo tikslą ir sąlygas Lietuvos Respublikoje, todėl Ambasada nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, Sprendimą priėmė, neobjektyviai įvertinusi pateiktus dokumentus.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos išdavimo aprašas) nuostatos.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktį, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o pagal iii) papunktį, jei nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Vizos išdavimo aprašo 70.6 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Aprašo 70.6 papunktyje nurodytu atveju daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, išskyrus aprašo 77 punkte nurodytą užsienietį, vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje arba jo kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (78.7 papunktis).

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Pažymėta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Kaip minėta, pareiškėjas Prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą I. A.. Taigi, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra darbas Lietuvos Respublikos įmonėje.

Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė individualios įmonės I. A. 2019 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo raštą (prašymą) Nr. 04/01 „Dėl nacionalinės vizos“ (b. l. 36–41), kuriame nurodyta, kad IĮ I. A. prašo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. kovo 28 d. išduoti nacionalinę vizą tikslu dirbti virėju pagal darbo sutartį. Taip pat nurodyta, kad užsienietis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini), įmonė įsipareigoja prireikus padengti užsieniečio pragyvenimo, apgyvendinimo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu bei užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidas; įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti, arba sudaryti užsieniečiui sąlygas užsiimti veikla, dėl kurios jis kreipsis dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo; užtikrinti, kad užsienietis buvimo Lietuvos Respublikoje turint nacionalinę vizą laikotarpiu bus apdraustas sveikatos draudimu.

Pareiškėjas pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 26 d. leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-974 (b. l. 42) IĮ I. A. restorano virėju nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 28 d. Leidime nurodyta, kad pareiškėjas turi virėjo profesinę kvalifikaciją.

Taip pat pateikė 2019 m. sausio 18 d. darbo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp IĮ I. A., atstovaujamos direktoriaus I. A., ir pareiškėjo (b. l. 43–44), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įdarbinamas virėjo pareigoms užimti, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 600 Eur mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo kitos dienos po nacionalinės vizos D gavimo. Ši darbo sutartis pasirašyta pareiškėjo ir darbdavio I. A.. Taip pateikė 2019 m. balandžio 23 d. darbo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp IĮ I. A. atstovaujamos direktoriaus I. A., ir pareiškėjo (b. l. 45–46), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įdarbinamas virėjo pareigoms užimti, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 725 Eur mėnesinį atlyginimą, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo kitos dienos po nacionalinės vizos D gavimo. Ši darbo sutartis pasirašyta tik darbdavio I. A.. Taigi, pareiškėjas, pagrįsdamas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, Ambasadai pateikė 2 iš esmės analogiško turinio darbo sutartis (skiriasi tik darbo užmokesčio dydis ir darbo sutarties sudarymo data), sudarytas kelių mėnesių laikotarpyje, tačiau viena iš jų (vėlesnė) pareiškėjo nepasirašyta, o tai sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktų duomenų tikrumu ir realumu.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. konsulas su pareiškėju atliko pokalbį - interviu apie vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas. Pokalbio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe, nežinojo pateiktos darbo sutarties sąlygų, o pati darbo sutartis nėra pasirašyta pareiškėjo; negalėjo paaiškinti kaip rėmėjas ir kokiu būdu apmokės pragyvenimą Lietuvoje, kur bus apgyvendintas. Konsului pokalbio metu pareiškėjas sudarė įspūdį, jog jam ne tiek svarbu darbas ir buvimo sąlygos, kiek svarbu patekti į Europos Sąjungos erdvę, o po spręs kaip toliau elgtis.

Pareiškėjas šių atsakovės nurodytų aplinkybių rašytiniais įrodymais nepaneigė, t. y. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, duomenų apie apgyvendinimo vietą (būsto nuomos sutartį ir pan.). Nors pareiškėjas pagal pateiktą 2019 m. sausio 18 d. darbo sutartį Nr. 2 įdarbintas virėju, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kvalifikaciją dirbti virėju (pareiškėjas nepateikė jokių virėjo kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų ar kitų dokumentų), prašyme išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nenurodė, kad turi virėjo kvalifikaciją. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė nepasirašytą prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 14–17), kuriame duomenys apie pareiškėjo šeiminę padėtį, dabartinę profesinę veiklą, numatomą atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos datą, kviečiantį asmenį (įstaigą, įmonę, organizaciją), kviečiančio asmens kontaktus nesutampa su Ambasadai pateikto pasirašyto Prašymo (b. l. 28–31) duomenimis, o tai parodo, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo Ambasadai teikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, priešingai, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo teiginių realumu ir tikrumu.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnis 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai pareiškėjas deklaravo. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjo Prašymą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus pokalbio-interviu su konsulu metu. Teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė