Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, E. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ⁴ straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-06-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad vykdant Kauno VMI viršininko 2016-06-09 pavedimą Nr. 4725, Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai atliko UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veikos operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės buvusiems darbuotojams L. G. ir T. B. be oficialaus darbo užmokesčio buvo mokamas ir papildomas neoficialus darbo užmokestis, kuris buvo įtraukta į buhalterinės apskaitos dokumentus.

L. G. įmonėje dirbo pagalbiniu darbininku nuo 2015-12-02 iki 2016-02-25 pilnu etatu. Pagal pasirašytą neterminuotą darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti 325 Eur darbo užmokestį, išmokant 1 kartą per mėnesį. 2016-01-01 darbo užmokestis padidintas iki 350 Eur per mėnesį. 2016-06-15 rašytiniame paaiškinime L. G. nurodė, kad kiekvieną mėnesį be oficialus darbo užmokesčio, jam išmokėdavo grynaisiais pinigais po 50 Eur papildomo darbo užmokesčio, už kuriuos jis niekur nepasirašydavo. Per tris mėnesius, t. y. 2015 m. 12 mėn., 2016 m. 01-02 mėn., jam buvo papildomai sumokėta 150 Eur, nuo kurių nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pagal pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius L. G. už 2015 m. 12 mėn. - 2016 m. 01,02 mėn. buvo išmokėta bankiniu pavedimu 464,99 Eur oficialaus darbo užmokesčio.

T. B. įmonėje dirbo suvirintoju nuo 2014-10-30 iki 2016-03-01. Neterminuotoje darbo sutartyje jam buvo numatytas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, išmokant 1 kartą per mėnesį. 20196-06-23 rašytiniame pasiaiškinime jis nurodė, kad jo darbo laikas buvo 7.00 – 16.00 val., tačiau tekdavo dirbti ir viršvalandžius, kurie nebuvo fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Už viršvalandžius jam buvo mokama ,,vokeliuose“. Nuo 2015 m. iki 2016 m. 03 mėn. jam buvo išmokėta 2000 Eur grynaisiais pinigais neoficialaus darbo užmokesčio. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius T. B. už laikotarpį nuo 2014 m. 10 mėn. iki 2016 m. 03 mėn. išmokėta 4101,85 Eur bankiniu pavedimu.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš viso buvusiems darbuotojams L. G. ir T. B. išmokėjo 2150 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kurie nebuvo apskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose ir nuo šios sumos nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio bei įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tuo R. K. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalį, 188 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį ir galimai padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įmonėje visi užsakovai yra juridiniai asmenys, grynų pinigų judėjimo nėra. Darbuotojai, kurie teigia, kad gaudavo darbo užmokestį grynais, daugiau sėdėjo nei dirbo. Vienas iš jų dirbo mėnesį laiko, turėjo nedarbingumo laikotarpį, todėl niekaip negalėjo gauti tris mėnesius po 50 eurų.

Atstovas paaiškino, kad ne visų apklaustų darbuotojų paaiškinimus institucija pateikė teismui. Pateikė tik jo atstovaujamąjį kaltinančius paaiškinimus. Be to, administracinio teisės pažeidimas yra neįrodytas. Protokole nurodyti du asmenys, kurie gavo neteisėtą atlygį. Duomenų, kad atlyginimai būtų mokami grynais, apart šių asmenų nėra. Šių asmenų paaiškinimai abejotini. Liudytojas G. K. nurodė, kad vienam asmeniui paskolino 50 eurų ligoninėje, kitam asmeniui kolektyvas rinko dėl laidotuvių. Pagal 2015-12, 2016-01, 2016-02 liudytojo L. G. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, L. G. gruodžio mėnesį visą savaitę buvo nedarbingas, sausio mėnesį nedirbo, nes visą mėnesį turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vasario mėnesį taip pat 2 dienas buvo nedarbingas ir išėjo neišdirbęs iki mėnesio pabaigos 23 dieną. Tačiau jis nurodo, kad tris mėnesius iš eilės gavo darbo užmokestį „vokeliuose“ po 50 eurų kas mėnesį. Abu asmenys yra draugai, direktorius netoleravo vieno iš jų vengimo dirbti. Institucija neįrodė, kad buvo padarytas teisės pažeidimas , todėl prašo bylą nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucijos atstovė paaiškino, kad byloje surinkti visi įrodymai, aplinkybes įrodo liudytojų parodymai. Prašo skirti sankcijoje numatytą baudą.

Liudytojas L. G. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Gaudavo apie 200 eurų į banko sąskaitą ir 50 eurų grynais, kaip avansą. Dirbo tris mėnesius, per tą laiką turėjo nedarbingumo laikotarpius. Grynuosius pinigus išmokėdavo vadybininkas, vardu Giedrius. Visus tris mėnesius gaudavo po 50 eurų, už kuriuos nereikėdavo pasirašyti. Su darbdaviu santykiai buvo geri.

Liudytojas T. B. parodė, kad įmonėje dirbo metus laiko suvirintoju. Atlyginimo dalis buvo pervedama į banko sąskaitą, dalis grynais, už kuriuos nepasirašydavo. Jam mokėdavo po 100 eurų kas mėnesį. Davė paaiškinimą valstybinei mokesčių inspekcijai po 3 mėnesių, kai išėjo iš darbo, tačiau konfliktų su darbdaviu nebuvo. Grynuosius mokėjo vadybininkas Giedrius.

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba įmonėje vadybininku, niekada nėra darbuotojams mokėjęs atlyginimą grynais. Įmonėje atsiskaitoma tik bankiniai pavedimais. L. G. yra paskolinęs 50 eurų, kai susilaužė koją, T. B. kolektyvas surinko pinigų, kai mirė jo senelis.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), gamybos vadovas. Jis darbo užmokestį gauna pavedimu per banką, niekada nėra gavęs grynų pinigų kaip darbo užmokestį, nors dirba nuo 2009 metų.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju pagal administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą pažeidimo esmę L. G. atžvilgiu už 2015 m. gruodžio mėn.(imtinai iki mėnesio 31d.) jam už išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį sprendimas turėjo būti priimtas iki 2016-06-30; už 2016-01-31 iki 2016-07-31; už 2016-02-25 (darbo sutarties nutraukimo diena b.l.5-6) iki 2016-08-25. Analogiškai už T. B. išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį nuo 2015-01 iki 2016-03-01 paskutinė vienkartinės veikos atžvilgiu sprendimas turėjo būti priimtas iki 2016-09-01. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių administracinė nuobauda per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Sutinkamai su Konstitucinio teismo išaiškinimu (2016 m. birželio 27 d. Nr. KT19-N10/2016) jog tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl senaties termino, teismas turi pareigą pasisakyti dėl asmens kaltumo įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. įtvirtinta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Taigi, atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda už alternatyvias veikas, t. y. teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. K. pareikštas dėl to, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, L. G. 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. Sausio mėn. Ir 2016 m. vasario mėn. Iš viso išmokėjo 150 eurų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o T. B. nuo 2015 m. Iki 2016 m. kovo mėn. 2000 eurų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra dviejų buvusių bendrovės darbuotojų parodymai. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį (byla Nr. N575-1449/2010). Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. G. ir T. B. neginčijo aplinkybės, kad sutartas darbo sutartyje darbo užmokestis jiems buvo pervedamas į banko sąskaitą. Pripažino, kad viršvalandžių ar papildomų darbų nedirbo. Kaip matyti iš L. G. darbo užmokesčio duomenų (b. l. 7), jis nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 vasario mėnesio dirbo iš viso 28 darbo dienas. Todėl pagrįsti asmens atstovo argumentai, kad nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių L. G. galėjo būti mokamas papildomas darbo užmokestis, tame tarpe ir už 2016 metų sausio mėnesį, kai darbuotojas nedirbo dėl ligos (b. l. 37). Tačiau šis liudytojas (paprašytas išeiti iš darbo) tiek paaiškinime, tiek teismo posėdyje tvirtino, kad už visus tris jo dirbtus mėnesius buvo mokama po 50 eurų kas mėnesį. Todėl šio liudytojo parodymai patikimumo prasme vertinti abejotinais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. B. nuo 2015 m.(mėnuo nenurodytas) iki 2016 m. kovo mėn. buvo išmokėta 2000 eurų neoficialaus darbo užmokesčio. Tačiau teismo posėdyje šis liudytojas nurodė, kad ši suma yra apytiksli, į kurią įskaičiuota ir oficialiai gautas darbo užmokestis (b. l. 43). Teismas konstatuoja, kad minėtų liudytojais apklaustų asmenų parodymai negali būti laikytini nešališkais. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems darbuotojams nurodytu laiku išmokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Esant šiems teisiniams ir faktiniams argumentams, administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo teiseną R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.