Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Š. (J.) bei juridinio asmens UAB „V.“ kasacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

V. Š. (J.) – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (8750 Lt) bauda, 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3750 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. (J.) paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (8750 Lt) bauda;

juridinis asmuo UAB „V.” – pagal BK 222 straipsnio 1, 2 dalis 100 MGL (12 500 Lt) bauda, 220 straipsnio 1, 3 dalis – 40 MGL (5000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „V.” paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (12 500 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinta teisė į civilinį ieškinį ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. Š. (J.) bei juridinio asmens UAB „V.“ apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. (J.) ir juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „V.”, kurios vardu, jos naudai ir interesais veikė jos direktorius V. J., nuteisti už tai, kad V. Š. (J.), būdamas UAB „V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, turintis teisę atstovauti bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti bendrovės veiklą, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., tyčia, suklastodamas tikrus dokumentus – 2005 m. ir 2006 m. kasos knygas, 2005 m. gegužės 2 d. - 2006 m. balandžio 29 d., ir 2006 m. gegužės 2 d. - 2007 m. balandžio 27 d. kasos operacijų žurnalus, 2006 m. bendrąjį žurnalą, 2006 m. didžiąją knygą, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos dokumentus įtraukdamas į buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y.:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, numatytus 6 straipsnio 2 dalyje – „į apskaitą privaloma įtraukti ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2 straipsnio 21 punkte – „ūkinė operacija - ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimo dydį ir struktūrą“, 12 straipsnio 1 dalyje – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, 12 straipsnio 4 dalyje – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Taip V. Š. (J.) laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. gruodžio 31d. neįtraukė į apskaitą parduotuvėje Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), gautų 74 936 Lt pajamų už parduotas prekes, t. y. neužfiksavo dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose, kasos aparato čekiuose, ataskaitose ir orderiuose) ir atitinkamai ūkinių operacijų duomenų neužregistravo privalomuosiuose apskaitos registruose – 2005 m. ir 2006 m. kasos knygose, 2005 gegužės 2 d. 2006 m. balandžio 29 d., ir 2006 m. gegužės 2 d. - 2007 m. balandžio 27 d. kasos operacijų žurnaluose, 2006 m. bendrajame žurnale, 2006 m. didžiojoje knygoje, tikruose dokumentuose - 2005 m. ir 2006 m. kasos knygose, 2005 m. gegužės 2 d. - 2006 m. balandžio 29 d. ir 2006 m. gegužės 2 d. - 2007 m. balandžio 27 d. kasos operacijų žurnaluose, 2006 m. bendrajame žurnale, 2006 m. didžiojoje knygoje bei suklastojo tikrus dokumentus, fiksuodamas ne visas parduotas prekes:

nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. parduodamas prekių už 9223,14 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, elektroninio kasos aparato (toliau – EKA) žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 1854,90 Lt, taip neapskaitė 7368,24 Lt pajamų;

nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2006 m. sausio 31 d. parduodamas prekių už 15 478,69 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 6765,36 Lt, taip neapskaitė 8713,33 Lt pajamų;

nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2006 m. vasario 28 d. parduodamas prekių už 11 202,03 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 3239,85 Lt, taip neapskaitė 7962,18 Lt pajamų;

nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. parduodamas prekių už 16 562,82 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 5645,21 Lt, taip neapskaitė 10 917,61 Lt pajamų;

nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. parduodamas prekių už 9729,56 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 8109,34 Lt, taip neapskaitė 1620,22 Lt pajamų;

nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. parduodamas prekių už 8476,83 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 8049,79 Lt, taip neapskaitė 427,04 Lt pajamų;

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. parduodamas prekių už 8273,49 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 5999,78 Lt, taip neapskaitė 2273,71 Lt pajamų;

nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. parduodamas prekių už 9587,63 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 2954,72 Lt, taip neapskaitė 6632,91 Lt pajamų;

nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. parduodamas prekių už 12 451,41 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 5810,47 Lt, taip neapskaitė 6640,94 Lt pajamų;

nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. parduodamas prekių už 10 850,36 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 4125,69 Lt, taip neapskaitė 6724,67 Lt pajamų;

nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2006 m. spalio 30 d. parduodamas prekių už 12 544,09 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 8135,27 Lt, taip neapskaitė 4408,82 Lt pajamų;

nuo 2006 m. lapkričio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. parduodamas prekių už 13 278,62 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 9877,64 Lt, taip neapskaitė 3400,98 Lt pajamų;

nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 30 d. parduodamas prekių už 15 184,76 Lt, įrašė melagingas žinias į kasos knygą, EKA žurnalą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, kad pardavė prekių už 7339,76 Lt, taip neapskaitė 7845 Lt pajamų;

be to, nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2005 m. kovo 15 d. į apskaitą neįtraukė, t. y., kasos išlaidų orderiais neįformino darbuotojui E. Š. faktiškai išmokėto darbo užmokesčio 1700 Lt.

Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus: „klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą“. Taip V. Š. (J.) be pagrindžiančių dokumentų, t. y. buhalterinės pažymos, kasos inventorizavimo akto ir įsakymo, ištaisė duomenis apie pinigų likučius bendrovės 2005-2006 metų kasos knygose, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įvykusių ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių tapatumo, t. y. 2005-2006 metų UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. Š. (J.) ir juridinis asmuo UAB „V.“ nuteisti už tai, kad, V. Š. (J.), būdamas UAB „V.“ direktorius, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 24 straipsnio 1 dalies, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tęstine nusikalstama veika siekdamas išvengti 11 428 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 827 Lt gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, 635 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į 2005 m. gruodžio ir 2006 m. vienuolikos mėnesių (išskyrus birželį) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, į 2005 metų sausio, vasario mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas ir 2005 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją, į 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM), gautas realizacijos pajamas, gyventojų pajamų mokestį bei pelno mokestį ir šias deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui, esančiam L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14, t. y.:

2006 m. birželio 27 d. 2005 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 31 417 Lt, taip 1124 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. kovo 7 d. 2006 m. sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 7099 Lt, taip 1329 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. kovo 24 d. 2006 m. vasario mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 9172 Lt, taip 1214 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. balandžio 25 d. 2006 m. kovo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 8717 Lt, taip 1665 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. gegužės 25 d. 2006 m. balandžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 7427 Lt, taip 247 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. birželio 27 d. 2006 m. gegužės mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 8718 Lt, taip 65 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. liepos 25 d. 2006 m. birželio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 5698 Lt, taip 347 Lt sumai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną, šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. rugpjūčio 25 d. 2006 m. liepos mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 4664 Lt, taip 1012 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. rugsėjo 25 d. 2006 m. rugpjūčio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 7078 Lt, taip 1013 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. spalio 25 d. 2006 m. rugsėjo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 7338 Lt, taip 1026 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. gruodžio 11 d. 2006 m. spalio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 17 254 Lt, taip 672 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2006 m. gruodžio 28 d. 2006 m. lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 11 881 Lt, taip 519 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2007 m. sausio 25 d. 2006 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodė pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) 20 681 Lt, taip 1196 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir tą pačią dieną šią deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui;

2005 m. vasario 15 d. 2005 m. sausio mėnesio mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje nurodė, kad 2005 m. sausio mėnesį UAB „V.“ išskaičiavo ir sumokėjo 0 Lt gyventojų pajamų mokestį, ir taip 515,6 Lt sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį į biudžetą nuo neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio E. Š.;

2005 m. kovo 15 d. 2005 m. vasario mėnesio mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės deklaracijoje nurodė, kad 2005 m. vasario mėnesį UAB „V.“ išskaičiavo ir sumokėjo 248 Lt gyventojų pajamų mokestį, ir taip 311,6 Lt sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį į biudžetą nuo neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio E. Š.;

2006 m. kovo 6 d. 2005 m. metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, turėdamas 2005 metais išskaičiuoti ir sumokėti 5243,2 Lt gyventojų pajamų mokestį, nurodė, kad 2005 m. UAB „V.“ išskaičiavo ir sumokėjo 4416 Lt gyventojų pajamų mokestį, ir taip 827,2 Lt sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį į biudžetą nuo neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio E. Š. ir deklaracijų užpildymo dienomis pateikė deklaracijas Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui,

V. Š. (J.) ir UAB „V.“, tęsdami savo nusikalstamą veiką, pažeisdami 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą – deklaruoti visas gautas pajamas, siekdami išvengti 635 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, nurodydami 2005 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pardavimų pajamas 781 333 Lt, veiklos sąnaudas 783 344 Lt, apmokestinamąjį pelną – 2011 Lt, tačiau neįrašė 6245 Lt gautų realizacijos pajamų bei 4234 Lt apmokestinamojo pelno, taip sumažindami pelno mokestį 635 Lt, šią deklaraciją 2006 m. spalio 2 d. pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriui.

Nuteistasis juridinis asmuo UAB „V.“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Abiejų kasatorių skundai pagrįsti tapačiais teisiniais argumentais, todėl jie dėstomi kartu.

Kasaciniuose skunduose pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo – padariniai pasireiškia tuo, jog negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Šie padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Šioje byloje neva apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai buvo nustatyti pagal specialisto išvadą, kurioje deklaratyviai nurodyta, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti 2005-2006 m. finansinėse atskaitomybėse deklaruotų duomenų apie pinigines lėšas teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino UAB „Finansų audito“ konsultacinės išvados (pateiktos įmonės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka) ir nesiėmė veiksmų nustatyti byloje objektyvią tiesą, nes UAB „V.“ atstovo prašymu neskyrė buhalterinės ekspertizės. Dėl to liko nepašalinti prieštaravimai, neišsiaiškinta, kokia pinigų suma nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Kasatoriai pažymi, kad UAB „Finansų auditas“ konsultacinė išvada, kad į buhalterinę apskaitą neįtrauktų perskaičiuotų pajamų suma gali būti mažesnė, nei konstatuota specialisto išvadoje, kuria rėmėsi teismai, kelia pagrįstų abejonių dėl nustatytų apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos padarinių, t. y. dėl į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktų ar neįtrauktų bei neapskaitytų pajamų dydžio. Paskyrus buhalterinę ekspertizę, šios abejonės būtų pašalintos. Minėtiems faktams nustatyti būtina atlikti visos ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, jo metu išanalizuoti pajamas ir išlaidas, iš naujo patikrinti apskaitos dokumentus, prekių judėjimą, apklausti prekes paėmusius asmenis (to nepadarė FNTT). Be to, atliekant tyrimą ir specialistui darant išvadas turėjo būti remiamasi sąskaitomis faktūromis, kasos orderiais ir prekių likučiais, o ne tik neoficialia apskaita (kuri buvo vedama sau tik kaip pagalbinė priemonė). Neatlikus turto inventorizacijos, nenustatyti prekių likučiai, realus prekių kiekis parduotuvėje, jis nesulygintas su apskaitos dokumentuose nurodytu prekių kiekiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė įrodymų ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų konstatuotos nepriemokos suskaičiuotos labai tiksliai, o tai rodo, kad FNTT pagal pateiktus apskaitos dokumentus sugebėjo viską apskaičiuoti. Vadinasi, nusikalstamos veikos padarinių – kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio – nėra. Tokiu atveju negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį, nes apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nesant tokių padarinių, užtraukia tik administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalis). Be to, tokių padarinių V. Š. (J.) teigia ir nenorėjęs bei nenumatęs.

Nuteistasis V. Š. (J.) taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog jis neteisėtai išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojui E. Š. už 2005 m. sausio 11 d.–kovo 15 d., nes nėra paneigtas faktas, kad šis nurodytu laikotarpiu įmonėje nedirbo, o dėl to įmonė neprivalėjo už jį mokėti mokesčių valstybei. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vien šališkais paties E. Š., jo bičiulių liudytojų M. M., K. S. parodymais, patvirtino apylinkės teismo padarytą klaidą.

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji taip pat nepagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Kasatorių manymu, objektyviais duomenimis nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarinių – 2005-2006 m. į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos konkrečios faktiškai gautos pajamų iš prekybos sumos, nėra galimybės nustatyti ir kokie žinomai neteisingi duomenys apie pajamas įrašyti į deklaracijas. Įmonės direktorius neįrašė į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, neturėjo tikslo pateikdamas neteisingus duomenis išvengti mokesčių ir dėl to nesuvokė, kad pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, to nenorėjo (nebuvo nei veikos, nei kaltės – tyčios). Pasak V. Š. (J.), ši neteisėta jo, kaip įmonės direktoriaus, veika buvo padaryta tik dėl neatsargumo, nes jis asmeniškai nebuvo atsakingas tiek už buhalterinę apskaitą, tiek už deklaracijų pildymą, kurias pasirašydavo jau buhalterių paruoštas, pasitikėdamas darbuotojomis. Taigi, nenustačius nei objektyvių, nei subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių, nuteistieji V. Š. (J.) ir UAB „V.“ nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimu į nuteistųjų V. Š. (J.) ir juridinio asmens UAB „V.“ kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo juos atmesti. Prokuroras nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, teismo išvados yra motyvuotos ir teisingos. Teismas išnagrinėjo UAB „V.“ atstovo pateiktą UAB „Finansų auditas“ konsultacinę išvadą, išklausė specialistės D. K., atlikusios įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, paaiškinimų ir teisingai konstatavo, kad skirti papildomą UAB „V.“ ūkinės veiklos tyrimą nėra pagrindo. Aplinkybė, kad teismas netenkino kai kurių apeliantų prašymų tirti įrodymus, neleidžia teigti, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų nepakako motyvuotai atmesti nuteistųjų apeliacinį skundą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas ir nutartyje išdėstyti apeliacinio skundo atmetimo motyvai neatitinka kasatorių lūkesčių, dar nėra pagrindas teigti, kad jų skundas išsamiai neišnagrinėtas. Kasatoriai nepateikė jokių naujų argumentų dėl nepakankamai išsamiai ištirtų bylos aplinkybių. Prokuroro manymu, tenkinti kasacinius skundus nėra pagrindo, jie atmestini.

Nuteistųjų V. Š. (J.) ir juridinio asmens UAB „V.“ kasaciniai skundai atmestini.

Patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose nurodyti BPK pažeidimai argumentuojami tuo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus specialisto 2007 m. lapkričio 27 d. išvada Nr. 5-5/78 dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria rėmėsi teismai, nėra patikima, nes ji padaryta išsamiai neatlikus visos ūkinės-finansinės UAB „V.“ veiklos tyrimo (neatlikus inventorizacijos, nenustačius prekių judėjimo apklausiant asmenis, paėmusius prekes už jas neapmokant ir pan.); be to, į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų dydis už parduotas prekes (74 936 Lt) apskaičiuotas ne iš oficialių dokumentų (o iš įmonėje vestų pagalbinių sąsiuvinių). Antra vertus, toks tikslus apskaičiavimas paneigia teismų sprendimuose konstatuotus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinius – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, kuriam buvo pateikta UAB „Finansų audito“ specialisto išvada, privalėjo skirti papildomą ūkinės-finansinės UAB „V.“ veiklos ekspertizę, nes pagal pateiktą išvadą kyla abejonių dėl byloje esančios specialisto išvados teisingumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išanalizuota ir įvertinta minėta specialisto 2007 m. lapkričio 27 d. išvada dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei ją pateikusios specialistės D. K. paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nuteistųjų apeliacinį skundą, papildomai tyrė bylos įrodymus, t. y. jau minėtą UAB „Finansų auditas“ medžiagą, pasirašytą specialisto D. L., o aiškindamasis joje nurodytas aplinkybes apklausė patį D. L., kuriam suteikė galimybę užduoti klausimus dar kartą (apeliacinės instancijos teisme) paaiškinimus teikusiai specialistei D. K., liudytojams R. P., J. Š. (taip pat papildomai buvo apklaustas nuteistasis V. Š. (J.). Apeliacinio proceso metu teismas, atmesdamas prašymą skirti ekonominę buhalterinę ekspertizę, šią savo nutartį (priimtą po papildomo bylos įrodymų tyrimo) motyvavo nurodydamas, kad visi tyrimo veiksmai, būtini teismo sprendimui priimti, yra atlikti (BPK 324 straipsnio 6, 7 dalys). Taigi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas tyrė nuteistųjų ginčijamas aplinkybes, o išnagrinėjęs jų skundus savo sprendime padarė išvadas dėl įrodymų pakankamumo. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą juos įvertino ir konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra teisingos. Specialistės (D. K.) išvados apie joje konstatuotus pažeidimus tikrumas teismų įvertintas. Nustatyta, kad ši specialisto išvada pateikta objektyviai ištyrus visus duomenis, reikalingus tokiam tyrimui atlikti. Minėta išvada išsamiai išanalizuota, jos turinys palygintas su kitais bylos įrodymais, tarp jų – UAB „V.“ dirbusių buhalterių, pardavėjų, t. y. liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl apeliantų pateiktos papildomos medžiagos, kaip nepaneigiančios bylos duomenų apie UAB „V.“ veikloje darytus pažeidimus bei jų padarinius. Nuteistųjų ginčijamos faktinės, teisiškai reikšmingos aplinkybės – konkretūs tyčiniai V. Š. (J.) veiksmai organizuojant bendrovėje buhalterinę apskaitą, neteisingų duomenų (tarp jų ir dėl darbo užmokesčio E. Š.) pateikimas mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti mokesčių – nustatytos, grindžiant tokias išvadas bylos įrodymų, įvertintų pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad vertindami įrodymus teismai padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl visų apeliantų argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu (nurodytų ir kasaciniuose skunduose), pasisakyta nurodant motyvus, paaiškinančius, kodėl jų skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme bei jo priimto sprendimo (nutarties) surašymą.

Kasatorius V. Š. (J.) teigia, kad baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai, tačiau tai argumentuoja neigdamas faktines aplinkybes, kurias nustatė teismai (apie jas šioje teisėjų kolegijos nutartyje jau minėta). Šie argumentai nesusiję su teisės taikymu ir nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų nustatytas ir skundžiamuose sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes V. Š. (J.) veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. Š. (J.) bei juridinio asmens UAB „V.“ kasacinius skundus atmesti.