- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 1-196-673/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00189-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- G. S.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.,1.1.7.2.7.,1.1.8.6.2.,1.1.8.7.9., 1.1.8.10.,1.1.8.13.,1.1.9.1.,1.1.10.1.,
1.2.4.8.1.,1.2.4.8.2.,1.2.5.4.,1.2.14.10., 2.1.10.1.,2.1.14.,2.1.15.3.3.2.,2.1.16.1.
8., 2.3.4.3., 2.3.6.4.5.; (S).
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 16 d.
G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveiktos sutrikdymu), 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimu), BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimu ar sugadinimu), BK 245 straipsnį (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu), padarymu,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 24 d. 14.30 val. iki 2010 m. vasario 25 d. 14.00 val., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos N. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei namo laiptinėje, mušė savo motiną N. S. bei ją terorizavo grasindamas ją padegti, sunkiai sužaloti, taip pat tyčia sugadino jos turtą, o būtent: išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, grasino suduoti alaus buteliu, mėtė į ją įvairius buities daiktus, sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, ją smaugė, rovė plaukus, įspyrė vieną kartą į nugarą, pastūmė, dėl ko, nukentėjusioji krito ir galva trenkėsi į stalą, savo veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, t.y. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat grasino nukentėjusiajai sulaužyti rankas ir kojas bei susidoroti, ją, kartu su sodo nameliu, sudeginti, sugadinti automobilį, kuriuo ji užsimuš, tyčia įskėlė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvės, stovėjusio, nukentėjusiajai priklausančio automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės priekinį stiklą bei suspardė šio automobilio dešinės pusės priekines dureles, kurių vertė 300 litų, šiais veiksmais padarė nukentėjusiai 600 litų dydžio materialinę žalą, ir dėl šios fizinės ir psichinės prievartos privertė N. S. būti nuolatinėje baimės ir netikrumo būsenoje.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad galimai per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 24 d. 14.30 val. iki 2010 m. vasario 25 d. 14.00 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos N. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei namo laiptinėje, išplūdo motiną necenzūriniais žodžiais, galėjo grasinti suduoti alaus buteliu, nes butelį turėjo, visko gerai neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prisimena, kad mėtė į motiną įvairius buities daiktus, metė obuolį, batą, kuriuo pataikė mamai į galvos sritį, galėjo suduoti ne mažiau trijų smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, ją pagavęs už apykaklės truktelėjo, tai yra smaugė, tuo pačiu metu išraudamas ir plaukus, įspyrė vieną kartą į nugarą, pastūmė, dėl ko, motina krito ir galva trenkėsi į stalą, taip pat įpykęs grasino motinai sulaužyti rankas ir kojas bei susidoroti, kartu su sodo nameliu motiną sudeginti, sugadinti automobilį, kuriuo ji užsimuš, įskėlė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvės, stovėjusio motinai priklausančio automobilio Ford Escort priekinį stiklą bei spardė į automobilio dureles, sutinka, kad padarė nukentėjusiai 600 litų dydžio turtinę žalą, sutinka su ieškiniu, žada jį atlyginti per mėnesį, supranta, kad savo veiksmais įbaugino, išgąsdino motiną. Pripažįsta, kad 2010-02-25 buvo pavartojęs ir amfetamino. Nurodo, kad jam labai gėda prieš motiną. Pasižada ateityje nenusikalsti, išsikelti iš motinos buto, gyventi savarankiškai, stengiasi gerais darbais atlyginti motinai padarytą žalą. Šiuo metu iš motinos buto dar nėra išsikėlęs, nes su motina susitaikė, ji jam leido bute gyventi, jokių iškeldinimo veiksmų per antstolį motina nesiėmė. Patvirtino, kad motina jo apkalbėti neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji N. S. parodė (b.l.36-38), kad G. S. yra jos sūnus ir ji jo atžvilgiu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jau daugiau nebegali kentėti nuo sūnaus smurtavimo bei grasinimų susidoroti. 2010-02-24 apie 14.30 val., jai grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), G. S., kuris buvo apsvaigęs, pradėjo kabinėtis, priekaištavo, kad ji jam nedavė automobilio važiuoti į ligoninę, kilo konfliktas, kurio metu G. ją plūdo visokiais žodžiais, ją stumdė, vieną kartą spyrė iš kelio jai į nugarą, mėtė į ją daržoves, batus, bet nepataikė, šaukė kad sulaužys rankas, užsimojo alaus buteliu, dėl ko ji išsigando, manė, kad ją sužalos, nes prieš tai pasakė, kad sulaužys rankas ir jo toks grasinimas buvo realus, ji bijojo. Jos kambaryje, jai sėdint ant sofos, jis priėjęs trenkė jai per galvą, ji nuo smūgio virto ant šono ir prakirto kairės akies antakį atsitrenkdama į stalo kampą. Pradėjus bėgti kraujui ji išvažiavo į ligoninę, kur jai suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir grįžo namo, G. namuose nebuvo. Dėl šių patirtų sužalojimų jai teismo medicinos ekspertas nustatė nežymaus sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Tą dieną G. po konflikto tyčia įskėlė jos automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį 300 Lt vertės stiklą, bei stipriai suspardė dešinės pusės priekines automobilio duris, matėsi du spyriai, dėl ko buvo padaryta 300 litų žala. Tą vakarą G. namuose nebuvo. Kitą dieną, tai yra 2010-02-25 apie 14 val., jai būnant namuose, parėjo neblaivus G. ir pamatė, kad ji įdėjusi rūbus į skalbimo mašiną skalbia, dėl ko jis pradėjo vėl priekaištauti kodėl ji skalbia jo pirkta skalbimo mašina, įsiutęs pradėjo ją mušti kumščiais į galvos sritį, sudavė 2-3 smūgius, uždėjęs šaliką ant kaklo veržė juo kaklą ir rovė plaukus, tai buvo virtuvėje. Ištrūkus iš sūnaus ji išbėgo į laiptinę, kurioje nieko iš pašalinių asmenų nebuvo ir niekas įvykio nematė. Jai būnant laiptinėje staiga iš paskos atėjo ar atbėgo G., kuris laiptinėje vieną kartą spyrė jai į nugarą. Ji nubėgo pas kaimynę į penktą aukštą, kur pas kaimynus iškvietė policiją. Kaimynė N. R. matė, kaip G. ją vijosi iš paskos iki jos buto ir plūdo ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Dėl smūgių sudavimo ir spyrio jai nebuvo padaryti kūno sužalojimai, į ligoninę nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nebuvo, tai jai sukėlė fizinį skausmą. G. smurtauja jos atžvilgiu seniai, apie trejus metus, dėl tokio jo elgesio kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl sūnaus G. iškeldinimo, kuriame nurodė, kad sūnus G. smurtauja, grasina susidorojimu. 2010-04-14 Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis sūnui G. S. iki 2010-05-01 išsikelti iš jai priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), tačiau Giedrius iki šiol teismo nutarties neįvykdė ir neketina vykdyti, toliau gyvena bute, ją pačią veja iš buto, ji turi gyventi sodo namelyje, grasina, kad padegs sodo namelį ir ją kartu, kad ji užsimuš su automobiliu. Jo tokie grasinimai yra realūs, nes jis paskutiniu metu tapo dar agresyvesnis. 2010 m. gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, jos akivaizdoje G. gadino automobilį ir jo toks pasakymas, kad ji užsimuš važiuodama, yra realus, nes gali sugadinti automobilį, kurį ji laiko namo kieme. Be to, 2010-06-07 apie 21 val., jai parėjus namo, (duomenys neskelbtini), G. buvo apsvaigęs, puolė ją vyti iš namų, metė degančią cigaretę jai į veidą, pataikė ant rūbų, ant krūtinės, vieną kartą delnu sudavė per galvą, rankomis paėmęs už kaklo smaugė, paleidęs pagriebė jos rankinę ir išėmė jos automobilio ir buto raktus, ją išstūmė iš buto į laiptinę. Dėl smūgio sudavimo ir smaugimo jai jokie sužalojimai nepadaryti, tik sukėlė fizinį skausmą, į ligoninę nesikreipė ir atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertą, kadangi jokių žymių sužalojimo ant kūno nėra. Ji sūnaus G. elgesio bijo, jo grasinimai yra realūs ir ji bijo, kad jis ką nors jai padarys, sužalos ar nužudys, jis sakė, kad nusipirks benzino ir padegs sodo namelio duris ir ji jame sudegs, jo pasakojimas tikrai realus, dėl ko ji bijo. Iš pradžių ji atsisakė duoti parodymus ir rašyti pareiškimą dėl sūnaus G. elgesio, nes manė, kad po teismo šis paliks ją ramybėje, nes tie patys faktai buvo išdėstyti teisme privataus kaltinimo byloje, bet po teismo G. elgesys pasidarė dar agresyvesnis ir smurtas jos atžvilgiu didesnis. Papildomai apklausta parodė, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl automobilio apgadinimo, jai buvo padaryta 600 litų dydžio žala. Nusikaltimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini), ji pati matė kaip G. apgadino jos automobilį, nes tuo metu automobilyje sėdėjo.
Liudytoja Vida C. V. parodė (b.l.86-87), kad N. S. ir jos sūnų G. S., gyvenančius (duomenys neskelbtini), pažįsta. 2010 metų žiemą, sausio ar vasario mėnesį, ji buvo pas N. S. namuose, (duomenys neskelbtini), kur jai padėjo remontuoti kambarį. Namuose pas S. buvo ji, N. ir G. Po darbo ji su N. nuėjo į virtuvę, kur atėjo G. ir pradėjo pulti ant savo motinos, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, gąsdino primušimu, susidorojimu, agresyviai šaukė, kad N. užmuš, kad jinai čia negyvens, padegs, puolė mušti, ar sudavė – nematė. N. pabėgo į savo kambarį, ji buvo šokiruota tokiu G. elgesiu. Ji atsistojo prie N. kambario durų ir neįleidau G. į kambarį pas N., kuris brovėsi pas ją grasindamas primušti. Kai ji neleido ir pasakė jam, kad nebandytų pulti N., tai jis pradėjo jai grasinti, kad irgi primuš, tuo metu jis rankose turėjo pistoletą, ar pistoletas buvo tikras ji nežino. Jis juo pradėjo jai grasinti, mosikavo jai pagal veidą, psichologiškai norėjo išgąsdinti, kad įleistų pas N. į kambarį. Tuo metu N. pradėjo sakyti, kad skambina policijai, tai G. ir išbėgo iš namų grasindamas, kad susitvarkys su ja ir N. kitą kartą. Tuo metu daugiau namuose nieko nebuvo ir įvykio daugiau niekas nematė. N. nematė kuomet G. jai mosikavo pistoletu, nes buvo kambaryje užsidariusi duris. 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, jai paskambino N. ir paprašė, kad ateitų pas ją į namus, nes bijo G. Ji nuėjo pas N. į namus, kur vakare, apie 18 val., parėjo G., kuriam N. padavė teismo šaukimą. Tada G. ėmė šaukti ant N., plūsti, išjungė televizorių, sudaužė šviestuvą numesdamas jį ant grindų, puodelį metė į N., bet nepataikė. G. grasino N., kad čia viskas jo, kad ji čia negyvens ir greičiau išvis negyvens, ji suprato jo tokius pasakymus, kad jis grasina susidorojimu su N. Ji su N. sėdėjo jos kambaryje, kai atėjęs G. atsinešęs futbolo kamuolį ėmė spardyti išreikšdamas savo emocijas ir tuo pačiu metu plūdo N., sakė, kad išdaužys, sulaužys čia viską. Tada jis N. nemušė, tik liepė jai dingti iš namų, o jei nedings, tai sudaužys jos automobilį. Po tokių pasakymų ji su N. išėjo iš buto. Pas ką N. nakvojo ji nežino. Tada G. buvo irgi agresyvus, jo toks elgesys nepateisinamas. Vėliau susitikus N. jinai guodėsi, kad sūnus G. po teismo buvo aprimęs, bet šiuo metu išvis tapo nesukalbamas, pastoviai grasina jai, grasina, kad padegs sodo namelį kartu su ja, varo iš buto, atėmė buto raktus. Jai atrodo, kad G. grasinimai N., kad su ja susidoros, yra pakankamai realūs po to, ką ji matė.
Liudytoja N. R. parodė (b.l.88-89), kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir kaip laiptinės gyventojus pažįsta N. S. bei G. S.. G. S. yra agresyvus, N. jo bijo. N. ne kartą yra atėjusi pas ją pagalbos, dėl to, kad jos sūnus ją muša, ji yra mačiusi sumušimo žymes ant jos kūno, buvo sutinęs veidas, ant rankų kraujosruvos. Pati N. sakė, kad G. jai rankas spaudė. 2010 m. gegužės 25 d., po pietų, N. atbėgo pagalbos, o ją laiptinėje vijosi G., kuris buvo girtas, šaukė ant N., ją plūdo, grasino užmušti, sudeginti sode. Ji tokius grasinimus yra girdėjusi ne vieną kartą. Pati N. jai sakė, kad G. jai grasino, kad jei jis bus iškeltas iš buto, tai sode ją sudegins. Jos nuomone G. grasinimai yra realūs, jis labai agresyvus. 2010-02-25 N. taip pat buvo pas ją atbėgusi, o G. ją vijosi. Tada N. taip pat buvo sužalota, jai bėgo kraujas iš antakio. Būnant namuose ji dažnai girdi kaip N. šaukiasi pagalbos, jos bute girdisi triukšmas.
Iš byloje esančių 2010-03-02 ir 2010-06-16 prokurorų reikalavimų (b.l.6-7) matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal BK 140 str. 1d., BK 145 str. 1 ir 2 d., 187 str. 1 d., 245 str., dėl G. S. motinos N. S. atžvilgiu vartojamo smurto.
Iš byloje esančių 2010-02-24 ir 2010-02-25 N. S. pareiškimų ir paaiškinimų (b.l.10,11,13,14), gautų Kėdainių raj PK 2010-02-25 ir 2010-02-26, matyti, kad N. S. prašo nubausti G. S. dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, grasinimų, kurie vartojami jos atžvilgiu nuolat, dėl ko ji gyvena nuolatinėje baimėje. Sūnus kelia pavojų kitam jos sūnui, kartu su alkoholiu vartoja narkotines medžiagas, gydytis atsisako.
Iš 2010-06-08 N. S. pareiškimo (b.l.34) matyti, kad N. S. policijos pareigūnams pranešė, jog 2010-02-24 apie 14.30 val. ir 2010-02-25 apie 14.00 val., 2010-06-07 apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs sūnus G. S., gim. 1978-02-25, gyvenantis tuo pačiu adresu, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, ją mušė, smaugė šaliku, rovė plaukus, varė iš jai priklausančių namų, grasino sulaužyti rankas ir kojas, susidoroti. Dėl sūnaus G. S. veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.26-32) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis N. S. ir laiptinė. Bute fiksuotas įskeltas balkono durų stiklas.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G39/10(12) (b.l.43) matyti, kad 2010-02-25 apžiūrėjus N. S. rasti šie kūno sužalojimai: muštinė kairio antakio žaizda, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieną dieną iki apžiūrėjimo, kieto buko daikto poveikyje. Taip pat galėjo gautis sumušus kietu buku daiktu arba atsitrenkus į kietą buką daiktą. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. N. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad N. S. specialistui parodė, kad 2010-05-24 apie 14.30 val., jos namuose ją sumušė sūnus G. S..
Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo (b.l.45-49) matyti, kad buvo apžiūrėtas N. S. priklausantis automobilis Ford Escort, valst. Nr. ETK509, fiksuotas priekinio stiklo įskilimas, įlenkimai ir dažų nubyrėjimai dešinės pusės priekinėse durelėse. Automobilis registruotas N. S. vardu (b.l.49).
Iš gimimo liudijimo (b.l.62) matyti, kad N. S. yra G. S. motina.
Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.76) matyti, kad butas, esantis Kėdainių mieste, Sodų g. 14-39, nuosavybės teise priklauso N. S..
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.72) matyti, kad Kėdainių raj. PK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2008-07-17 S. S. pareiškimo, kad 2008-07-17 brolis G. S. mėtydamas daiktus sužalojo jai ranką. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pasiūlius pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G357/08(12) (b.l.60) matyti, kad 2008-12-16 apžiūrėjus N. S. rasti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, dešinio peties sąnario ir kairės menties srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-4 dienas, t.y. aplinkybėse nurodytu laiku sumušus kietu buku daiktu. Objektyviai užsifiksavę trijų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. N. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad N. S. specialistui parodė, kad 2008-12-13 apie 17.00 val., jos namuose ją batu sumušė sūnus G. S..
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.71) matyti, kad Kėdainių raj. PK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2008-12-15 N. S. pareiškimo, kad 2008-12-13 G. S. apgadino jos automobilį. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pasiūlius pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.70) matyti, kad Kėdainių raj. PK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2009-12-24 N. S. pareiškimo, kad 2009-12-24 G. S. išstūmė ją iš jos buto, neleido įeiti, sulaužė ir sudaužė daiktus. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pasiūlius pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Iš 2010-02-04 N. S. ieškinio (b.l.61) Kėdainių raj. apylinkės teismui dėl G. S. iškeldinimo iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškinyje ji nurodė, kad bute gyvenantis sūnus G. S. jos atžvilgiu apie 5 metus vartoja fizinį smurtą, niokoja turtą, vartoja psichinį smurtą: grasina suluošinti, nužudyti, dėl ko ji gyvena nuolatinėje baimėje, kad jis įvykdys savo ketinimus, grasina ją išmesti iš buto, vartoja kvaišaus, dėl ko, tampa neprognozuojamas.
Iš prie baudžiamosios bylos pridėtos 2010-04-14 taikos sutarties (b.l.50), matyti, kad G. S. įsipareigojo išsikelti iš N. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2010-05-01, įsipareigojo nevartoti smurto N. S. atžvilgiu.
Iš 2010-04-14 Kėdainių raj. apylinkės teismo nutarties (b.l.83) matyti, kad teismas patvirtino taikos sutartį tarp G. S. ir N. S., kurios pagrindu G. S. įsipareigojo išsikelti iš N. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2010-05-01, bei įsipareigojo nevartoti smurto N. S. atžvilgiu.
2010-05-04 N. S. buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l.51).
Iš byloje esančių duomenų apie G. S. apsvaigimo laipsnį matyti, kad šiam asmeniui 2010-02-25 15.01 val., nustatytas 1.63 promilės neblaivumas (b.l.18).
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l.16,17) matyti, kad 2010-02-25 iškviesti dėl šeimyninio konflikto G. S. vežė į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jis vartojęs narkotinę medžiagą – amfetaminą.
G. S. baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 44 str.: 2002-07-26, 2008-02-20, 2010-03-31 - dėl narkotinių medžiagų vartojimo 2010-02-25 (b.l.59,120).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo G. S. visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios N. S., liudytojų Vidos C. V., N. R. parodymais, rašytiniais įrodymais - įvykio vietos apžiūros, objekto daikto apžiūros protokolais, specialisto išvada, procesinių sprendimų dokumentais, kitais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 24 d. 14.30 val. iki 2010 m. vasario 25 d. 14.00 val., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos N. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei namo laiptinėje, mušė savo motiną N. S. bei ją terorizavo grasindamas ją padegti, sunkiai sužaloti, taip pat tyčia sugadino jos turtą, o būtent: išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, grasino suduoti alaus buteliu, mėtė į ją įvairius buities daiktus, sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, ją smaugė, rovė plaukus, įspyrė vieną kartą į nugarą, pastūmė, dėl ko nukentėjusioji krito ir galva trenkėsi į stalą, savo veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, t.y. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat grasino nukentėjusiajai sulaužyti rankas ir kojas bei susidoroti, ją, kartu su sodo nameliu, sudeginti, sugadinti automobilį, kuriuo ji užsimuš, tyčia įskėlė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos (duomenys neskelbtini), stovėjusio, nukentėjusiajai priklausančio automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės priekinį stiklą bei suspardė šio automobilio dešinės pusės priekines dureles, kurių vertė 300 litų, šiais veiksmais padarė nukentėjusiai 600 litų dydžio materialinę žalą, ir dėl šios fizinės ir psichinės prievartos privertė N. S. būti nuolatinėje baimės ir netikrumo būsenoje.
Nustatyta, kad G. S., aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia sudavė, įspyrė N. S. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, smaugė, rovė plaukus, pastūmė, dėl ko ji galva trenkėsi į stalą, savo veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, t.y. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prisipažino, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku, jis atliko šiuos visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus motinos N. S. atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios N. S. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, paminėtų liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Visuos šiuos smurtinius veiksmus jis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveiktos sutrikdymą). Nustatyta, kad kaltinamasis G. S., aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia įskėlė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos (duomenys neskelbtini), stovėjusio, nukentėjusiajai N. S. priklausančio automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės priekinį stiklą bei suspardė šio automobilio dešinės pusės priekines dureles, kurių vertė 300 litų, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiai 600 litų dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis dėl tokių savo veiksmų kaltu prisipažino visiškai, apgadinto turto vertės neginčijo. Jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios parodymais, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis gadino automobilį, ji automobilyje sėdėjo; daikto apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį ant automobilio buvo rastos nukentėjusiosios nurodytos apgadinimo žymės; automobilio registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad automobilio savininkė yra nukentėjusioji N. S.. Kadangi G. S. tyčia sugadino svetimą 600 Lt vertės turtą, jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimą, sugadinimą). Žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra jo bauginimas. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Įrodymų visuma nustatyta, kad G. S., ne tik mušė savo motiną N. S., gadino jos turtą, bet ir terorizavo grasindamas ją padegti, sunkiai sužaloti, tai yra grasino nukentėjusiajai sulaužyti rankas ir kojas, susidoroti su ja sudeginant kartu su sodo nameliu, sugadinti automobilį, kuriuo ji važiuodama užsimuš, dėl fizinės ir psichinės prievartos visumos privertė N. S. būti nuolatinėje baimės ir netikrumo būsenoje. Pats kaltinamasis pripažino, jog jis suvokė, kad jo veiksmai sukels motinai baimę, kas įrodo, jog jis to norėjo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltininkas tokiu bauginimu, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui, nes jie nėra įstatyme numatyti kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo kiti įrodymai: nukentėjusiosios N. S. parodymai, paaiškinimai, teisėsaugos institucijoms teikti procesiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad sūnaus G. S. fizinį ir psichologinį smurtą ji kentė ne vienerius metus, kaltinamasis ją išvarinėjo iš jos buto, grasino ją nužudyti, suluošinti, sudeginti kartu su sodo nameliu, sugadinti automobilį, kad važiuodama užsimuštų, dėl ko N. S. gyveno nuolatinėje baimėje, manė, kad sūnus savo grasinimus gali realizuoti, kadangi vartoja ir alkoholį, ir narkotines medžiagas, ką patvirtina ir kaltinamajam skirtos administracinės nuobaudos, tapo labai agresyvus, gydytis nesutiko, jo bijo ir kiti šeimos nariai, nukentėjusiajai teko nuo jo bėgti, ieškoti pagalbos pas svetimus žmones, kreiptis į policiją, ką patvirtina ir byloje esantys 2008-2009 metų ikiteisminių tyrimų nepradėjimo procesiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ne vieną kartą kreipėsi į policiją dėl G. S. smurto, turto, tame tarpe ir automobilio, gadinimo, taip pat procesiniai dokumentai iš civilinės bylos, kuriuose nukentėjusioji mini neprognozuojamą sūnaus elgesį dėl narkotinių medžiagų vartojimo; 2008 m. teismo medicinos specialisto išvada iš kurios matyti, kad N. S. nurodė, kad buvo kaltinamojo sumušta ir 2008-12-13; G. S. kaltę dėl motinos terorizavimo įrodo ištirti liudytojų V. C. V. ir N. R. parodymai, kuriuose jos nurodo apie matytą ir iš nukentėjusiosios girdėtą nevienkartinį kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu ją mušant, gąsdinant susidorojimu, padegimu, nurodant, kad dėl matyto kaltinamojo agresyvumo egzistuoja tikimybė, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti; daikto apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad N. S. automobilis buvo apgadintas, dėl ko, kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino. Nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Akivaizdu, kad kaltinamojo G. S. besikartojantis sąmoningas žiaurus elgesys su motina N. S. ją mušant, gadinant turtą, grasinant įvairiais būdais su ja susidoroti, padaryti pavojingą veiką tiek motinos gyvybei, sveikatai, tiek ir turtui, įvertinus kaltinamojo savo motinos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų trukmę ir turinį, kaltinamojo asmenybę, duomenis apie kaltinamojo agresyvumą, narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimą, realiai įbaugino nukentėjusiąją, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis, nukentėjusioji grasinimus pagrįstai suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei, sveikatai, turtui. Tad teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimą).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viena veika iš esmės tuo pačiu metu padarė tris nusikaltimus, kuriais buvo pažeisti skirtingi objektai, sukeltos skirtingos pasekmės; tuo pačiu metu kaltinamasis terorizuodamas motiną tai darė ne tik žodžiais, bet ir jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei gadino motinos turtą ir kaltinamojo šių visų atliktų veiksmų laiko nustatyti ir atriboti teisiamojo posėdžio metu nepavyko, teismas mano, kad tokie tęstiniai kaltinamojo nusikalstami veiksmai gali būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., sutaptis.
Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, išvardinti rašytiniai įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad G. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveiktos sutrikdymą), 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimą), BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimą, sugadinimą).
Dėl veikos pripažinimo nenusikalstama. G. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, pagal 2010-04-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo B. V. nutartimi patvirtiną jo ir N. S. civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį, būdamas įpareigotas iki 2010-05-01 išsikelti iš N. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ateityje N. S. atžvilgiu nevartoti smurto, nepažeisti jos turtinių ir asmeninių bei pilietinių teisių, jis, šios nutarties sąlygų tyčia neįvykdė, iš paminėto buto nustatytu terminu ir iki šiol neišsikėlė, pačią N. S. veja iš jai priklausančio buto, jai grasina susidorojimu, tokiu būdu neįvykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t.y. 2010-05-01 teismo nutarties ir tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.
Apklaustas kaltinamuoju G. S. nurodė, jog jis iš motinos N. S. buto, kaip buvo nurodyta teismo civilinėje byloje patvirtintoje taikos sutartyje, nustatytu laiku neišsikėlė, nes motina jam toliau leido gyventi bute.
Prokuroras kaltinimo pagal BK 245 straipsnį atsisakė.
BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau teismas mano, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ar administracinio proceso įstatymų uždavinys, todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Byloje kaltinamasis G. S. pateikė duomenis, kad motina ir toliau jam leido gyventi bute. Šie jo teiginiai jokiai priešingais įrodymais byloje paneigti nebuvo, nukentėjusioji į teismo posėdį neatvyko, prašyme prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l.153). Kaip matyti, civilinėje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l.51), tačiau nėra jokių duomenų, kad N. S. ėmėsi visų leistinų priemonių, kad teismo procesinis sprendimas būtų įvykdytas civilinėmis priemonėmis. Teismas mano, kad jei asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK (Civilinio proceso kodekso) VI dalyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, jis neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl priimta sprendimą G. S. pagal BK 245 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šį aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų kiekį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė 3 nusikalstamas veikas –du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta pykstant, kerštaujant; į kaltininko asmenybę: neteistas (teistumai išnykę), tačiau kaip į charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo buvo teistas ir už nusikalstamą veiką, kuri susijusi su smurtu prieš asmenį, nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau 2010-03 mėn. buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą 2010-02-25 ir už girto pasirodymą viešoje vietoje, kaip į charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už narkotinių medžiagų vartojimą praeityje buvo nubaustas dar 2 kartus, 1 kartą už girto pasirodymą viešoje vietoje, dirba, charakterizuojamas pakankamai gerai. Atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. S. už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytų laisvės atėmimų bausmių vidurkiai, bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.) ir bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikui (BK 75 str.), skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. 2 d. 4 ir 7 p., 67 str. 2 d. 6 p.), nes teismas mano, jog dar yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tikintis, kad būdamas laisvėje atsitokėjęs kaltinamasis su savo motina elgsis ne kaip kriminalinis nusikaltėlis, bet kaip protingas žmogus, kuris savo tinkamu elgesiu (tame tarpe ir savanoriškai išsikeldamas iš motinos buto), įbaugintus savo šeimos narius įtikins, kad jis yra vertas pagarbos kaip sūnus, brolis ir kaip subrendęs vyras.
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis G. S. šioje byloje sulaikytas nebuvo. 2010-04-12 G. S. byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.98-99). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys. Byloje pareikštas N. S. 600 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti realus, kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko, jo neginčijo, prokuroras prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinti, todėl ieškinys tenkintinas. Padaryta 600 Lt turtinė žala priteistina iš G. S. nukentėjusiosios N. S. naudai.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo G. S. išieškotini 7,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveiktos sutrikdymas), BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas), ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas, sugadinimas), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveiktos sutrikdymas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus terorizavimas) – 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas, sugadinimas) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4 ir 7 p., 67 str. 2 d. 6 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant G. S. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai N. S. padarytą 600 Lt (šešių šimtų litų) turtinę žalą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o atleidus iš darbo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios – vėl pradėti dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu G. S. uždraudžiant artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S. ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose - (duomenys neskelbtini), sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna nukentėjusioji N. S..
G. S., kaltinamą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu), išteisinti, nepadarius veikos turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš G. S. 600 Lt (šešis šimtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo N. S. naudai.
Išieškoti iš G. S. 7,52 Lt (septynis litus 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo (teismo pašto) išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.