Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1076-1148/2024 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00197-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2024 m. birželio 17 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovėms E. J., L. R.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui P. B. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas P. B. nėra nepilnametės M. P. biologinis tėvas; 2) panaikinti M. P. civilinės būklės akto (gimimo įrašo) duomenis apie P. B. tėvystę.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023-05-18 Tauragės apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2YT-2579-1069/2023 buvo nutraukta K. P. ir P. B. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. (duomenys neskelbtini) K. P. gimė dukra M. P.. Dukros gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ nurodyta, kad dukros tėvas yra P. B.. P. B. negali būti nepilnametės M. P. biologiniu tėvu, nes ieškovė su juo, dar iki nutraukiant santuoką kartu negyveno daugiau kaip metus laiko. Dar būdama santuokoje, tačiau jau faktiškai negyvenant su sutuoktiniu, ji turėjo intymių santykių su kitu asmeniu. Tikrojo vaiko tėvo nurodyti negali, kadangi jo nežino. P. B. nėra ir negali būti dukros M. P. biologiniu tėvu. Jis net nežino, kad gimė dukra ir, kad jis yra nurodytas dukros tėvu. Atsakovas dukros nėra matęs. Tarp atsakovo ir dukters nėra dukros ir tėvo ryšio, todėl neteisinga, kad atsakovas būtų laikomas M. P. tėvu.

3. Atsakovas P. B. atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškiniu bei jame nurodytais reikalavimais. Atsakovas nurodo, kad remiantis objektyviais faktais negali būti M. P. biologiniu tėvu, nes su ieškove kartu negyveno daugiau kaip metus iki santuokos nutraukimo. Tarp jo ir M. P. nėra jokio tėvo ir dukters ryšio. Jis M. P. nematė, su ja nebendrauja ir jos gyvenime nedalyvauja, todėl neteisinga, kad būtų laikomas M. P. tėvu. Apie biologinį M. P. tėvą duomenų neturi.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone 2024-06-05 pateikė išvadą Nr. 5SD-4906, kurioje nurodė, jog neturi objektyviai pagrįsto pagrindo prieštarauti ieškovės prašymui dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau kartu laikosi tvirtos pozicijos, jog privalu realizuoti vaiko teisę į identiteto išsaugojimą/teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Ieškovė turėtų ne deklaratyviai, o realiais veiksmais imtis priemonių vaiko tėvystei nustatyti. Tik tokiu būdu nebus pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai.

5. Ieškovė K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nebenori, kad jos dukros M. P. gimimo liudijime tėvu būtų įrašytas atsakovas P. B.. Jis nėra jos dukters biologinis tėvas, o tėvu buvo įrašytas, kadangi nuo oficialaus santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 kalendorinių dienų. Vaikas gimė ne santuokoje. Ji žino, kas yra vaiko biologinis tėvas. Nenori atskleisti tikrojo biologinio tėvo, kadangi šio klausimo nenori spręsti prie savo buvusio sutuoktinio. Vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaikas yra išlaikomas, dėl tėvystės nustatymo kreipsis pasibaigus šios bylos nagrinėjimui.

6. Atsakovas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Yra įsitikinęs, kad nėra M. P. biologinis tėtis. Apie tai, kad yra įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip tėvas, sužinojo (duomenys neskelbtini) m. sausio viduryje prisijungęs prie e. sveikatos. Tada paskaičiavo vidutinį moters nėštumo laikotarpį ir suprato, kad ieškovė pastojo apie (duomenys neskelbtini). Jis lytinių santykių su ieškove turėjo (duomenys neskelbtini), vėliau neturėjo. Girdėjo apkalbas, kad ieškovė su kolege ir dviem kolegomis buvo vakarėlyje, tiki, kad ten ieškovė galėjo pastoti. Prašo iš ieškovės priteisti visas jo patirtas išlaidas už ekspertizės atlikimą.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė L. R. teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Atsakovo ir M. P. nesieja tėvo ir dukters ryšys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas P. B. nėra nepilnametės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei panaikinti M. P. civilinės būklės akto (gimimo įrašo) duomenis apie P. B. tėvystę.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

11. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

12. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įrašytas santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad nutraukta P. B. ir K. B. santuoka. (duomenys neskelbtini)gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. P. ir P. B..

14. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. B. nėra nepilnametės M. P. biologinis tėvas. Jie ilgą laiką prieš gimstant M. P. neturėjo intymių santykių. Byloje pateikta UAB „UNGE“2024-05-09 teismo medicinos specialisto P. P. išvada Nr. EAS 0027/24, kurioje nurodyta, jog P. B. nėra biologinis M. P. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.

15. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino ir tai, kad atsakovas nėra matęs M. P., jų taip pat nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalos vaiko interesams.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos išvadą, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas P. B. nėra nepilnametės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o atsakovo ir vaiko M. P. nesieja koks nors teisiškai reikšmingas ryšys. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatytina, kad atsakovas P. B. nėra nepilnametės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei panaikintini M. P. civilinės būklės akto (gimimo įrašo) duomenys apie P. B. tėvystę (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

18. Ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, kas yra vaiko tėvas, tačiau duomenų apie jį nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, neturėdamas duomenų apie galimą vaiko tėvą, šioje byloje nesprendžia dėl tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajone išsiaiškinus duomenis apie galimą vaiko tėvą, o šiam asmeniui nesutikus su tėvyste, minėta institucija, atstovaudama vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, vaiko globėjas ar kiti įstatyme nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Teisė žinoti, kas yra vaiko tėvai – viena iš pagrindinių vaiko teisių. Pabrėžtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad esant ginčams nepilnamečio vaiko interesus turi saugoti ir ginti valstybė. Būtent Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų, nuginčijus tėvystę (motinystę), imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir tobulėti esant deramoms sąlygoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti jam pusę sumos, sumokėtos už ekspertizės atlikimą, t.y. 178,50 Eur.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko M. P. tėvas. Atsakovas apie savo tėvystę sužinojo atsitiktinai, o pagrindas duomenims įrašyti mergaitės tėvu atsakovą buvo būtent ieškovės iniciatyva. Teismui išreikalavus duomenis iš Civilinės metrikacijos įstaigos apie tai, kokiu pagrindu atsakovas buvo įrašytas tėvu, paaiškėjo, kad tokį prašymą pateikė būtent ieškovė, kuri aiškiai žinojo, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tiesai (tikrojo tėvo tapatybei) nustatyti, nors apie vaiko biologinį tėvą, kaip pripažino teismo posėdžio metu, žinojo. Taigi aplinkybė, jog ieškinys tenkintinas, šiuo atveju, savaime nereiškia, kad bylą pralaimėjo atsakovas. Kitu, nei teismo keliu, šiuo atveju, tėvystės nuginčyti nebuvo ir nėra jokių galimybių.

21. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad atsakovo procesinis elgesys šioje byloje yra tinkamas. Tuo tarpu ieškovės procesinis elgesys nelaikytinas tinkamu, nes ji ne tik nurodė Civilinės metrikacijos įstaigai tikrovę neatitinkančius duomenis, bet, taip pat, siekė klaidinti teismą, ieškinyje nurodydama, kad nežino, kas yra biologinis vaiko tėvas. Minėta, kad posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pastaruosius duomenis turi, žino.

22. Išdėstyto pagrindu, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš ieškovės atsakovui priteistina 178,50 Eur atsakovo patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

24. Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (Lietuvos Respublikos CPK 399 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto (gimimo įrašo) duomenis apie P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę.

Priteisti iš ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 178,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.