- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-335-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00206-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiajo policijos komisariato Varėnos Rajono policijos komisariato veiklos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. – Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK) 2020 m. liepos 20 d. nutarimu A. T. - Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. T. – Š. skirta administracinė nuobauda – 38 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Alytaus apskrities VPK priimtu nutarimu, A. T. - Š. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti minėtą nutarimą. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu panaikintas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2020 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. T. – Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį ir administracinio nusižengimo teisena A. T. – Š. atžvilgiu nutraukta, kai administracinių nusižengimų bylų teisena negalima (ANK 591 straipsnio 7 punktas). A. T. – Š. prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas.
3. A. T. - Š. atstovė advokatė J. J. pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą dalyje, kurioje A. T. - Š. prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti A. T. - Š. naudai iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 1260 Eur advokato išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje.
1.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, priimtu byloje Nr. 10-A/2020, konstatavo, jog ANK 666 straipsnio norma yra nukreipiančioji į BPK 106 straipsnį, kuris yra specialus teisinis reguliavimas. Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu padarė išvadą, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui pripažinus BPK 106 straipsnio nuostatą minėtoje apimtyje prieštaraujančia Konstitucijos konkretiems straipsniams, ANK 666 straipsnis, darantis nuorodą į BPK (konkrečiai - BPK 106 straipsnį), laikomas nereglamentuojančiu advokato išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo bylose.
1.2. Skunde pažymima, kad iki minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, taip pat egzistavo galimybė priteisti advokato išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, kai administracinio nusižengimo nutarimas būdavo panaikinamas ir teisės aktai nenumatė galimybės tokias išlaidas priteisti nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Tokios asmens išlaidos, kurios patirtos dėl atstovavimo ginantis nuo kaltinimo administracinio nusižengimo byloje, pagal teisinę prigimtį buvo laikomos tiesioginiais asmens nuostoliais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017). Prašymai dėl šių išlaidų priteisimo buvo reiškiami inicijuojant savarankišką administracinę bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.
1.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1574-662/2021 konstatavo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose bendrosios kompetencijos teismuose pagal ANK 666 straipsnį, neinicijuojant atskirų savarankiškų bylų vien dėl advokato išlaidų priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad inicijuoti savarankiškos administracinės bylos dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų nebegalima. Taigi, skundžiamo nutarimo priėmimo metu susiklostė teisinė situacija, kai teismai (Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) laikė, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir administracinio nusižengimo nutarimas panaikintas, turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą, tokia teisė kyla iš teisės teisme ginti savo teises, teisės naudotis advokato pagalba. Be to, teismai vieningai laikė, kad tokia teisė turi būti realiai ir veiksmingai įgyvendinama. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamai A. T. – Š. laimėjus procesą dėl jos atžvilgiu nepagrįstos administracinio nusižengimo teisenos, jos teisė į patirtas advokato išlaidas, ginantis nuo nepagrįstų kaltinimų administracinio nusižengimo byloje, realiai ir veiksmingai neįgyvendinama.
1.4. Apeliantės vertinimu, jos patirtos advokato išlaidos gali būti priteisiamos ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nelaukiant, kol bus nustatytas specialus teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, priimtame byloje Nr. 34/03, konstatavo, kad tokia situacija ypač netoleruotina tada, kai, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (ar kitam aukštesnės galios teisės aktui), teisės sistemoje atsiranda teisės spraga, t. y. kai tam tikri visuomeniniai santykiai lieka teisiškai nereguliuojami, nors, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti teisiškai sureguliuoti. Todėl kai po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo teisės aktas ar jo dalis pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, Konstitucijoje nurodytas subjektas nėra išleidęs atitinkamo teisės akto, nereiškia, kad asmenys apskritai negali ginti (taip pat ir teisme) savo teisių ir laisvių, kurios yra pažeidžiamos dėl to, kad minėti teisėkūros sprendimai nėra priimti.
1.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai. Pabrėžiama, kad teismams vykdant šiuos savo konstitucinius įgaliojimus atitinkamos teisės spragos galutinai nepašalinamos - jos tik užpildomos ad hoc; vis dėlto tai leidžia užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugą būtent tame individualiame visuomeniniame santykyje, dėl kurio byla yra nagrinėjama teisme.
1.6. Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamos A. T. - Š. prašymą dėl jos patirtų advokato išlaidų galėjo išspręsti ad hoc šioje byloje, tiesiogiai taikydamas Konstituciją ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo prašyme dėl advokato išlaidų priteisimo teismo ir prašė byloje tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 6 dalį ir pagal minėtą Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą priteisti iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 1260 Eur advokato išlaidų. Teigiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje teismas galėjo remtis advokato išlaidų priteisimo reguliavimo pavyzdžiais ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ad hoc priteisti iš administracinio nusižengimo nutarimą surašiusios institucijos patirtas advokato išlaidas, įvertinęs, kad jos buvo būtinos, reikalingos, protingo dydžio, pagrįstos, detalizuotos, apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, R. J. pateikė atsiliepimą į A. T. - Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo), kadangi tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje buvo pripažįstama, jog vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, 31 punktas. Teismų praktika. 2016, 45, p. 357-376). Kadangi administracinio nusižengimo bylose patirtų išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu buvo vadovaujamasi ir sprendžiant dėl asmenų, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo.
1.2. Konstitucinis teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
1.3. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, būtent teisėkūros subjektai (įstatymų leidėjas) turi nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, ir būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo momentu dar nėra nustatytas naujas teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymą dėl advokato išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.
1.4. Teigiama, kad nors įstatymo ar teisės analogijos baudžiamojo proceso ir administracinėje teisėje yra galimos, tačiau pagal bendro pobūdžio taisyklę jų taikymas yra ypatingai išimtinio pobūdžio ir pateisinamas tik ta apimtimi, kiek yra siaurinama, o ne išplečiama teisinės atsakomybės apimtis ar jos taikymo sąlygos bei su tuo susiję dalykai, nes yra laikoma, kad priešingu atveju galėtų būti iškreipiama atsakomybę nustatančių teisės aktų prasmė, ribojamos žmogaus teisės ar siaurinamas jų turinys. Taip pačiai turėtų būti traktuojamas ir vadovavimasis įstatymo ar teisės analogijomis sprendžiant dėl asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta, teisės į patirtų advokato išlaidų atlyginimą ir jų dydžio administracinio nusižengimo byloje nustatymą, kadangi tokių analogijų taikymas galėtų nulemti, jog šios išlaidos galėtų būti atlygintos netinkamai ir neteisingai, t. y. ne pagal tiesiogiai įstatyme įtvirtintas konkretizuotas sąlygas ir tvarką, o tai galėtų prieštarauti tiek teisėtų lūkesčių, tiek realios ir veiksmingos gynybos principams. Dėl šių aplinkybių advokato išlaidų atlyginimo tvarka ir sąlygos turėtų būti numatytos įstatymo leidėjo specialiu teisiniu reglamentavimu (įstatymu), o ne ad hoc kūrybiškai aiškinamos teismo. Tik įstatymo leidėjas galėtų sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų asmenų, kurių atžvilgiu buvo nutraukta administracinė teisena, teisę į efektyvų būtinų ir pagristų išlaidų advokatui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. T. - Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad apeliantės A. T. – Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai administracinių nusižengimų bylų teisena negalima (ANK 591 straipsnio 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas teiseną, A. T. – Š. prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą. Apeliaciniame skunde keliamas asmens, kurio atžvilgiu administracine teisena buvo nutraukta, t. y. apeliantės, patirtų advokato išlaidų atlyginimo, klausimas.
7. Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą yra svarbūs tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai, tiek ANK bei BPK įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų ir jų priteisimo taisyklės.
8. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Taigi asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.
9. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.
10. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
11. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
12. Be to, Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.
13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021 išaiškino, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, išplėstinė septynių teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, spręsdama klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatavo, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir naujausią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje numatytą apeliantės teisę kreiptis į teismą, kuri apima teisę gintis ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba ir prašyti advokato išlaidų atlyginimo. Šioje byloje neapgynus apeliantės teisės į patirtas advokato išlaidas, apeliantė neturi galimybių kitu būdu reikalauti šią savo teisę apginti. Taigi, skundžiamo nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.
15. Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitų už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymų) matyti, kad A. T. – Š., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė viso 1620 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1260 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme + 360 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Šias išlaidas, apeliantės A. T. – Š. atstovė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti A. T. – Š. naudai iš Alytaus apskrities VPK.
16. Pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. T. – Š. atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Alytaus apskrities VPK, bet iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
A. T. - Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo dalį, kurioje A. T. - Š. prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti A. T. - Š. naudai iš valstybės 1620 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.