- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- T-1545-548/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35416-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. priimtu nutarimu Nr. 67-27 nutarta taikyti nuteistajam M. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 50 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
M. M. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Druskininkų apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme bei Druskininkų apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 3 d., pabaiga – 2021 m. sausio 3 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas, įvertinęs Komisijos 2019 m. liepos 2 d. priimto nutarimo Nr. 67-27 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam M. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
M. M. laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka už dvejų nesunkių ir dvejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK XXVIII ir XXXIX skyriuose, padarymą. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, taip pat atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo ankstesni nusikaltimai bei paskutinis įvykdytas nusikaltimas liudija apie savikontrolės praradimo epizodus ir pykčio protrūkius esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis supranta, kad alkoholio vartojimas yra problema ir jaučia poreikį šią problemą spręsti, tačiau pats nuteistasis nėra tikras, ar jam tai pavyks, jis nėra nusimatęs konkrečių žingsnių kaip būtų galima to pasiekti. Jis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, jam trūksta patyrimo, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo finansinius įsipareigojimus dengia nuteistojo artimieji. Pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas bei pažyma dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo nustatyta, kad nuteistasis du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka ir nors paskirta nuobauda nebegalioja (panaikinta prieš terminą), tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (50 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, nuteistam už dvejų nesunkių ir dvejų sunkių nusikaltimų padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 1 metai 6 mėnesiai 1 diena. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 67-27 nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 67-27 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.