- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- I3-824-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02804-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1SS-1296-(9.14) (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, nes priimtas šališkai vertinant faktines aplinkybes, be pagrindų atmetant ir neatsižvelgiant į pareiškėjo rašytiniame prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Taigi Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais faktais ar duomenimis, o NŽT nurodytas teisinis pagrindas prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117 patvirtino UAB „Šilutės Hidroprojektas“ parengtą (duomenys neskelbtini) 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas) ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Teigia, kad jo 15 ha žemės sklypo kadastro registracijos dokumentuose yra nurodyta, jog žemė yra vientisa, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Nurodo, kad kai žemė buvo skirta pareiškėjui, toje vietoje, kur ruošiamasi įrengti ginčo kelią, buvo sėjami rugiai ir buvo išlikęs takas, kuriuo kažkada būdavo genami gyvuliai. Pareiškėjo žemės sklypo plotas sovietiniais laikais buvo kaip didžiulė ganykla, o minėtu taku buvo perginami gyvuliai iš vieno ploto į kitą. Bėgant laikui tako vietoje automobiliais pradėjo važinėti vietos gyventojai, nors aplink pareiškėjo žemės sklypą yra kelių transportui tinkamas oficialus kelias. Teigia, kad iš pradžių neturėjo pretenzijų dėl keleto pravažiuojančių automobilių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad prieš pareiškėjo valią buvusio gyvulių tako vietoje jau norima įrengti bendro naudojimo kelią ir pažeidžiant pareiškėjo teises, pasisavinti jam priklausantį turtą.
Kadangi minėtoje vietoje kelio niekada nebuvo, žemė yra nepritaikyta automobilių eismui. Žemėje susidarė visureigių provėžos, todėl lengvesni automobiliai stringa provėžose, kai kurie, bandydami apvažiuoti kliūtis, toliau niokoja pareiškėjo žemę. Mano, kad automobiliai jam priklausančioje žemėje kelio nesuformavo, o tik sugadino žemę, taip padarydami didelius nuostolius.
Teigia, kad šiuo metu jo 15 ha žemės sklype transporto priemonių išvažinėtas buvęs gyvulių takas yra duobėtas ir lengviesiems automobiliams nepravažiuojamas. Kelias trukdo pareiškėjui dirbti savo žemės sklypą, nes jis negali suarti viso ploto. Pareiškėjo manymu, valstybė neatlygintinai pasisavino žemės sklypo dalį (sumažėjo 15 arų) ir šią dalį planuoja padaryti net 8 m pločio.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui 2010 m. atlikus tyrimą, buvo gauta NŽT išvada dėl minėtų nelegalių kelių užimtos pareiškėjo žemės statuso. NŽT Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-Š-722-1110 Seimo kontrolieriui pažymėta, jog 1994 m. spalio 27 d. paženklino grąžinamą natūrą 15 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), vietovėje ir parengė žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietovėje aktą (toliau – Paženklinimo aktas) bei abrisą. Klaipėdos apskrities valdytojas 1996 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 33-1463 pareiškėjui atstatė nuosavybės teises į 15 ha žemės ir 1 ha miško, žemę ir mišką grąžinant natūra. Dėl pareiškėjo Žemės sklype įsiterpusio 8 m pločio bendro naudojimo kelio informavo, kad išnagrinėjus NŽT turimą 1994 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) Įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopiją, kurį suderino įvairios institucijos, nustatyta, kad žemės plotas, kurį užima 8 m pločio kelias ir kuris šiuo metu yra įsiterpęs į pareiškėjo Žemės sklypą, yra priskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei.
Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalį, kelio užimta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai. Teigia, kad tiek 1994 m. spalio 27 d. paženklinant grąžinamą natūra Žemės sklypą vietovėje, tiek pareiškėjui Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 33-1463 atstatant nuosavybės teises į žemę, nebuvo juridinio pagrindo kelią įmatuoti į grąžinamą natūra Žemės sklypą, nustatant jam servitutą. Kad kelias nebuvo įmontuotas į grąžinamą natūra Žemės plotą, patvirtina ir pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje esantys dokumentai. Nurodo, kad atstatant nuosavybės teises į žemę, buvo vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėmis metodika (galiojo iki 1998 m. balandžio 9 d.). Minėtoje metodikoje bei kituose teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kokiu atveju žemės sklypą kertantis kelias įmatuojamas į žemės sklypą ir jam nustatomas kelio servitutas, o kokiu atveju neįmatuojamas, t. y. paliekamas bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje.
Teigia, kad Savivaldybės administracija 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. R3-(2.16)-1552 Seimo kontrolierių informavo: Šilutės rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-446 patvirtino Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą bei įpareigojo Savivaldybės administracijos Centralizuotą buhalteriją apskaityti Savivaldybės administracijos buhalteriniame balanse Savivaldybės vietinės reikšmės kelius ir gatves pagal Tarybos patvirtintą sąrašą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ginčo kelias nėra įtrauktas į Savivaldybės (gatvių) apskaitą. Kelias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, yra priskiriamas prie vietinės reikšmės vidaus kelio, kuris nuosavybės forma priklauso žemės savininkui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisių į jo žemės atkūrimo metu žemės reformos darbai kaimo vietovėje buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka. Pažymi, kad jokio kelio, kaip bendro naudojimo kelio, Žemės sklype nebuvo pažymėta. Toks kelias nebuvo numatytas ir Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose bei pareiškėjui išduotuose dokumentuose. Teigia, kad joks servitutas nebuvo nustatytas, todėl jo žemėje kelio būti negali.
Pareiškėjas paaiškina, kad VAI „Šilutės Hidroprojektas“ inžinierė, dalyvaujant jam, kaip būsimam žemės sklypo savininkui, 1994 m. spalio 27 d. paženklino grąžinamą natūrą Žemės sklypą ir parengė Paženklinimo vietoje aktą ir abrisą. Iš 1995 m. lapkričio 20 d. paruoštos Žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad formuojant sklypą kelias Žemės sklype nebuvo įskaičiuotas į jam sugrąžinamos žemės plotą, nes grafoje „keliai“ jokio įrašo nėra. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, vietinės reikšmės kelias, dalinantis Žemės sklypą į 2 dalis, parodytas kaip valstybės išperkamas ir pažymėtas Nr. 103-III-8. Mano, kad nors minėtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, keliukas, einantis per Žemės sklypą jau yra pažymėtas, tačiau šie dokumentai buvo patvirtinti jau po to, kai pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, remiantis Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimu. Taigi, pareiškėjo manymu, susiklostė tokia situacija, kad keliukas per Žemės sklypą atsirado po to, kai pareiškėjas tapo šios žemės savininku, nors toks sprendimas su juo niekaip nebuvo derinamas ir pareiškėjo pritarimo tam gauta nebuvo, tuo pažeidžiant jo teises.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) rajone 1993 -1995 m. preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte minėtas keliukas, kertantis Žemės sklypą, buvo pažymėtas tik kaip kartografinis elementas. Teigia, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-446 patvirtino Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir įpareigojo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuotą buhalteriją apskaityti Savivaldybės administracijos buhalteriniame balanse Savivaldybės vietinės reikšmės kelius ir gatves pagal Tarybos patvirtintą sąrašą. Pažymi, kad ginčo kelias į Savivaldybės kelių (gatvių) apskaitą įtrauktas nebuvo.
Teigia, kad Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1994 m. spalio 27 d. akto grafoje, kurioje turi būti fiksuojami duomenys apie žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybę ir kategoriją, nurodant plotį metrais, užbrėžtas brūkšnys, kas reiškia, jog tuo metu nebuvo jokių duomenų apie Žemės sklypo ribose esančius kelius. Nurodo, kad Žemės sklypo specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlyga nėra fiksuota kelių apsauginė zona, kas reiškia, kad Žemės sklype jokio kelio niekada nėra buvę, todėl jo ir negali būti šiuo metu. Pažymi, kad joks kelio servitutas taip pat nėra įregistruotas.
Pareiškėjas mano, kad jeigu Žemės sklypą kirstų legalus bendro naudojimo kelias, būtų buvę suformuoti du atskiri žemės sklypai, tačiau taip nėra. Jo manymu, realaus poreikio įrengti bendrojo naudojimo kelią nėra, nes šalia sklypo įrengtas kitas viešas kelias, o ginčo kelias net neturi keliui privalomų inžinerinių sprendimų. Teigia, kad deklaruojat pasėlius buvo atlikti matavimai, po kurių paaiškėjo, kad ginčo kelias užima dalį Žemės sklypo, todėl pareiškėjui buvo leista NŽT deklaruoti tik 12,24 ha, todėl gaunamos mažesnės išmokos.
Įsitikinęs, kad šiuo metu per Žemės sklypą veda ne bendro naudojimo kelias, o tik išvažinėtas griovys, kuriuo retai pravažiuoja vienas kitas visureigis, o šiuo keliu specialiosios tarnybos važiuoti nesutinka. Dar kartą nurodo, kad dėl sunkiai pravažiuojamo kelio įžūlesni vairuotojai važiuoja šalia jo ir taip niokoja pareiškėjo žemę.
Nurodo, jog leistina ploto paklaida sudaro maždaug 0,0150 ha, taigi jam priklausančio 15 ha žemės sklypo ploto sumažėjimas iki 12,1400 ha net 184 kartus viršija maksimalią leistiną paklaidą, t. y. pareiškėjo sklypo plotas yra sumažintas neleistina paklaida, už tai jam niekaip nekompensuojant, todėl jam yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos teisės bei teisėti interesai, pareiškėjas jaučiasi apiplėšinėjamas valstybės.
Teigia, kad eilę metų ir daug kartų bandė kreiptis į NŽT Šilutės skyrių, tačiau gaudavo tik formalius atsakymus į klausimą, o nuvykus į skyrių, su juo buvo bendraujama nepagarbiai arba buvo išvejamas, nesprendžiant akivaizdžių klaidų dėl jam atkurto žemės sklypo atmatavimo ir dirbtinai bandomo sukurti nebuvusio kelio per pareiškėjo žemę panaikinimo.
Mano, jog NŽT puikiai supranta, kad Žemės sklypo plotas, kuris yra teisiškai įregistruotas, neatitinka to ploto, kuris yra pagal faktines ir teisines šio žemės sklypo ribas, tačiau tokios klaidos neištaiso. Nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypą momentu ginčo kelias, kertantis Žemės sklypą, tinkamai nebuvo įteisintas, todėl pareiškėjas mano, jog savo lėšomis taisyti valstybės institucijų klaidų neturi. Padarius išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, minėto kelio pažymėjimas faktiškai reiškia neegzistavusio kelio, einančio per Žemės sklypą įteisinimą, taigi, faktiškai tai reiškia, kad pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad dėl pareiškėjo Žemės sklypo ploto ir šiame sklype esančio kelio teisinio statuso yra pasisakiusi net 11 kartų. Kadangi pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymas „Dėl komisijinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir Prašymas) grindžiamas tais pačiais faktiniais bei teisiniais argumentais, kaip ir ankstesni (2012 – 2019 m.) pareiškėjo prašymai ir skundai, o ginčo aplinkybių teisinis reglamentavimas iš esmės nepasikeitė, NŽT neturėjo ir neturi pagrindo priimti kitokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, nei tai išdėstyta 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-(9-5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2667 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2030-(9.5.) ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Pažymi, jog pareiškėjas skundų dėl šių NŽT raštų neteikė. Nurodo, kad dėl šios priežasties bei vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti Prašymą dalyje dėl Žemės sklype esančio kelio teisinio statuso bei Žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-299/2008 atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra kelio ir kad tas sklypas visas be išimčių priklauso pareiškėjui. Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-750/2011 atmetė pareiškėjo ieškinį NŽT dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas prašė pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2010 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.1117 yra pažeistos jo turtinės teisės į žemę, panaikinti įsakymu Nr. 2010 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, dalį dėl pažymėto kelio, kertančio ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ginant ieškovo teises į nekilnojamąjį turtą, bei uždrausti atsakovui suformuoti kelią, kertantį Žemės sklypą.
Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nustatė, jog 1994 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, kuris sudarytas iki ieškovo žemės sklypo Nr. 289-1 parengimo ir įteisinimo, matyti, kad M. Š. žemės sklype Nr. 289-1 yra kelias. Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šis vietinės reikšmės kelias, plane pažymėtas Nr. 103-III-8, yra savivaldybės apskaitoje. Teismas konstatavo, jog įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų turinį, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančiame 15 ha žemės sklype iki nuosavybės teisių atkūrimo 1996 m. liepos 17 d. nebuvo kelio bei nepaneigė, jog dėl šio ginčo kelio buvimo sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas, todėl ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo atmestinas, o kadangi ieškovo žemės sklype vietinės reikšmės ginčo kelias jau yra, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui suformuoti tokį kelią. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 781-123/2012 paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.
Atsakovė taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl NŽT ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos veiksmų netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su keliu, įsiterpusiu į Žemės sklypą, 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1632 „Dėl M. Š. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administraciją“ (toliau – Pažyma) nusprendė nutraukti tyrimą dėl skundo dalies dėl keliu užimtos žemės statuso bei dėl skundo dalies dėl žemės kadastrinių matavimų; taip pat nusprendė skundo dalį dėl NŽT Šilutės skyriaus pareigūnų neveikimo, šiuo metu nesprendžiant žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo klausimo, atmesti. Priimdamas tokį sprendimą, Seimo kontrolierius konstatavo, jog klausimas dėl keliu užimtos žemės statuso buvo išnagrinėtas teismo tvarka, o NŽT Šilutės skyrius, neturėdamas kadastro duomenų bylos, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.
Atsakovė yra įsitikinusi, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio poreikio tikrinti faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo ploto vietoje, taip pat nėra pagrindo vietoje atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūrą. Papildomai pažymi, jog kreipdamasis į NŽT pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, o Prašyme bei skunde atkartojami tie patys argumentai, kuriuos ne kartą vertino ir dėl kurių anksčiau pasisakė ne tik NŽT, bet ir pirmos ir apeliacinės instancijos teismai bei Seimo kontrolierių institucija.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė daro išvadą, kad Sprendimu teisėtai ir pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo Prašymą dalyje dėl Žemės sklype esančio kelio bei Žemės sklypo ploto, taip pat pagrįstai ir teisėtai atsisakė sudaryti kolegialią komisiją bei įvertinti faktines nusiskundimų aplinkybes vietoje. Mano, jog dėl to pripažinti Sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 1SS-1296-(9.14), teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 33-1463 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ buvo nuspręsta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 1,00 ha miško ir 15,00 ha žemės bendro ploto (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-299/2008 atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra kelio ir kad tas sklypas visas be išimčių priklauso pareiškėjui.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1052-750 atmetė pareiškėjo ieškinį NŽT dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo. Pareiškėjas byloje prašė pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2010 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117 yra pažeistos jo turtinės teisės į žemę, panaikinti įsakymu Nr. 2010 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, dalį dėl pažymėto kelio, kertančio ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ginant ieškovo teises į nekilnojamąjį turtą, bei uždrausti atsakovui suformuoti kelią, kertantį Žemės sklypą. Šilutės rajono apylinkės teismas nustatė, jog 1994 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, kuris sudarytas iki ieškovo žemės sklypo Nr. 289-1 parengimo ir įteisinimo, matyti, kad M. Š. žemės sklype Nr. 289-1 yra kelias. Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šis vietinės reikšmės kelias plane pažymėtas Nr. 103-III-8, yra savivaldybės apskaitoje. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančiame 15 ha žemės sklype iki nuosavybės teisių atkūrimo 1996 m. liepos 17 d. nebuvo kelio bei nepaneigė, jog dėl šio ginčo kelio buvimo sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas, todėl ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo atmestinas, o kadangi ieškovo žemės sklype vietinės reikšmės ginčo kelias jau yra, atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui suformuoti tokį kelią.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 781-123/2012 paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.
NŽT dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir šiame sklype esančio kelio teisinio statuso pasisakė 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2667 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17SD-2446-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“, 2016 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 17SD-7468-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 17SD-7933-(14.17.32.) „Dėl kelio tiesimo“, 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. 17SD-910-(14.17.32) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2030-(9.5.) ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo“, 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 17SD-4173-(14.17.104.) „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“, 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 1SS-1865-(9.5.) ,,Dėl prašymo“, 2019 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 17SD-2013-(14.17.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1632 „Dėl M. Š. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administracija“ nusprendė nutraukti tyrimą dėl skundo dalies dėl keliu užimtos žemės statuso bei dėl skundo dalies dėl žemės kadastrinių matavimų; taip pat nusprendė skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus pareigūnų neveikimo, šiuo metu nesprendžiant žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo klausimo, atmesti. Priimdamas tokį sprendimą, Seimo kontrolierius konstatavo, jog klausimas dėl keliu užimtos žemės statuso buvo išnagrinėtas teismo tvarka, o Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius, neturėdamas kadastro duomenų bylos, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.
Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą, kuriame nurodė, kad sklypas yra sumažintas leistina paklaida, už tai niekaip nekompensuojant, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra akiplėšiškai pažeidinėjamos jo teisės ir interesai. Pareiškėjas prašė suburti kolegialią komisiją, kuri tinkamai peržiūrėtų pareiškėjo sklypo jo žemės sklypo dokumentus ir atvažiavę į įvykio vietą galutinai įsitikintų, kad jam yra nusavinta ar netinkamai išmatuota didžiulė Žemės sklypo dalis, o per jo žemę vedantis kelias yra nelegalus ir pažeidžiantis jo konstitucines teises.
NŽT 2020 m. liepos 10 d. Sprendimu atsakė į pareiškėjo Prašymą, kuris buvo persiųstas NŽT nagrinėti pagal kompetenciją. NŽT nurodė, kad Prašyme dėstomos tos pačios faktinės aplinkybės bei keliami analogiški klausimai (nusiskundimai), kuriuos NŽT jau yra išnagrinėjusi ir atsakiusi 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2667 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo", 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 1SS-2030-(9.5.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1SS-1865-(9.5) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Tačiau NŽT pateikė pakartotinius paaiškinimus pareiškėjui. Nurodė, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plotas, nustatytas atlikus šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai), yra 15 ha. NŽT neturi duomenų, kad Žemės sklypo plotas nuo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo iki dabar buvo keistas, todėl pareiškėjo teiginius, susijusius su šio žemės sklypo ploto pasikeitimu (trūkumu) laikė nepagrįstais.
NŽT Sprendime taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie atliekamus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negalėjo įvertinti jų teisingumo. Pažymėjo, kad asmuo, atliksiantis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalės vadovautis šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose esančiais duomenimis, taip pat privalės vadovautis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano sprendiniais, susijusiais su bendro naudojimo kelių tinklu ir atlikdamas Žemės sklypo paženklinimą vietovėje valstybinės žemės ploto, užimto bendrojo naudojimo keliu Nr. 103-III-8, negalės įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą, o privalės minėtą valstybinės žemės plotą išskirti, kaip ateityje formuotiną žemės sklypą bendrojo naudojimo (viešajam) keliui. NŽT, atsižvelgdama į daugkartinius pareiškėjo prašymus bei skundus dėl kelio statuso, į kuriuos jau išsamiai ir ne kartą argumentuotai atsakyta, įspėjo, kad pakartotinai keliami klausimai dėl kelio, esančio Žemės sklype, nebus nagrinėjami.
Sprendime nurodė ir tai, kad, NŽT nuomone, nėra poreikio faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo tikrinti vietovėje, taip pat netikslinga vietovėje organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl šių priežasčių: 1) faktinės aplinkybės dėl kelio statuso yra aiškios iš oficialių dokumentų; 2) nėra duomenų, kad Žemės sklypo matavimai – preliminarūs, o duomenų, kad šiuo metu yra atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra; 3) žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – išsiaiškinti, ar nedaromi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Žemės sklype būtų atliekami bendro naudojimo kelio įrengimo darbai.
VAĮ (redakcija galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) 14 straipsnis reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
NŽT Sprendime nustatė, kad pareiškėjo dėstomos aplinkybės jau ne kartą buvo išnagrinėtos ir į jas jau buvo atsakyta ankstesniais raštais, todėl pareiškėjo Prašymą dalyje dėl jam priklausančiame žemės sklype esančio kelio teisinio statuso bei šio žemės sklypo ploto paliko nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad NŽT dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir šiame sklype esančio kelio teisinio statuso pasisakė 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2667 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17SD-2446-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“, 2016 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 17SD-7468-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 17SD-7933-(14.17.32.) „Dėl kelio tiesimo“, 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. 17SD-910-(14.17.32) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2030-(9.5.) ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo“, 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 17SD-4173-(14.17.104.) „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“, 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 1SS-1865-(9.5.) ,,Dėl prašymo“, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 17SD-2013-(14.17.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjo Žemės sklypo iš šiame esančio kelio klausimas buvo nagrinėjamas ir teismuose. Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-299/2008 atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra kelio ir kad tas sklypas visas be išimčių priklauso pareiškėjui. Taip pat Šilutės rajono teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-750/2011 atmetė pareiškėjo ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo. Pareiškėjas teikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau šis, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-781-123/2012 paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1632 nusprendė nutraukti tyrimą dėl skundo dalies dėl keliu užimtos žemės statuso bei dėl skundo dalies dėl žemės kadastrinių matavimų; taip pat nusprendė skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus pareigūnų neveikimo, šiuo metu nesprendžiant žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo klausimo, atmesti. Priimdamas tokį sprendimą, Seimo kontrolierius konstatavo, jog klausimas dėl keliu užimtos žemės statuso buvo išnagrinėtas teismo tvarka, o Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius, neturėdamas kadastro duomenų bylos, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai, nustačiusi, kad dėstomos aplinkybės jau ne kartą buvo išnagrinėtos, pareiškėjo prašymų ir skundų turinys iš esmės nepakito ir neturėdama pagrindo priimti kitokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo dalies dėl kelio, esančio pareiškėjo Žemės sklype, statuso bei Žemės sklypo ploto.
Pareiškėjas Prašyme prašė suburti kolegialią komisiją bei įvertinti faktines nusiskundimų aplinkybes vietovėje.
VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.
NŽT skundžiamame Sprendime nurodė, kad nėra jokio poreikio tikrinti faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo ploto vietovėje, taip pat netikslinga vietovėje organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Kaip priežastis įvardijo, jog faktinės aplinkybės dėl kelio statuso yra aiškios iš oficialių dokumentų. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo Žemės sklypo plotas buvęs keičiamas nuo jo privatizavimo momento, o duomenų, kad šiuo metu yra atliekami pareiškėjo Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra. Kaip paskutinę priežastį įvardijo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo Žemės sklype būtų atliekami bendro naudojimo kelio įrengimo darbai.
Kadangi VAĮ 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę, o ne pareigą tikrinti duomenis vietoje, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sutinka su NŽT pateiktais argumentais. Pažymėtina, kad pagal sklypo privatizavimo bei kitus dokumentus matyti, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą yra įsiterpusi valstybinės žemės juosta, kuri yra skirta bendrojo naudojimo kelio įrengimui. Inicijavus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos atliksiantis matininkas keliu užimto ploto negalės įskaičiuoti į Žemės sklypo plotą. Taip pat sutiktina, kad Žemės sklypo matavimai preliminarūs ir byloje nėra jokios informacijos ir duomenų, jog šiuo metu būtų atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Taip pat sutiktina su argumentu, kad žemės naudojimo valstybės kontrolės tikslas – išsiaiškinti, ar nedaromi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype būtų atliekami bendrojo kelio įrengimo darbai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai nusprendė netikrinti faktinių aplinkybių vietoje.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnį, nes priimtas šališkai vertinant faktines aplinkybes, be pagrindų atmetant ir neatsižvelgiant į pareiškėjo Prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, todėl turi būti panaikintas.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ši teisės norma siejama ir su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus; viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz, LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, konstatuoja, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas, nes jame pateikti išsamūs argumentai, jis tinkamai motyvuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmę kompetentingi subjektai. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina jo atžvilgiu priimtas skundžiamas Sprendimas, nereiškia jo neteisėtumo, ir nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti žymini mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.