- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- I-1933-362/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00895-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08, buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – Kelmės rajono PK areštinė), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jam 2014-04-08 patekus į areštinę, niekas neklausė ir nesidomėjo, ar jis turi kokių prašymų, nusiskundimų ir pan., jis pareigūnams pasakė, kad yra buvęs pareigūnas, bet buvo tik nusišaipyta, ir jis buvo patalpintas į kamerą su asmenimis, kurie nėra buvę pareigūnais ar valstybės tarnautojais. Visą laikotarpį buvo kalinamas su asmenimis, kurie jau ne kartą buvo teisti, jie labai domėjosi, kur jis tarnavo ir pan., ir tik atsitiktinumo dėka nepaaiškėjo, jog jis yra buvęs pareigūnas. Jei būtų paaiškėję, jis būtų buvęs sumuštas ar net nužudytas. Prieš jį buvo ne kartą smurtaujama tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau areštinės darbuotojai į tai dėmesio nekreipė. Pasiskųsti negalėjo, nes net neleisdavo prieiti prie durų.. Tokie neprofesionalūs veiksmai, kai nebuvo išsiaiškinta apie jo asmenį, sukėlė jo sveikatai ir gyvybei pavojų, jis visą laiką jautė įtampą, nesaugumo jausmą, jo garbei ir orumui buvo padaryta didelė žala, prieš jį buvo smurtaujama fiziškai ir psichologiškai, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negalėjo visą tą laikotarpį ramiai miegoti, jautė baimę būti sužalotam ar net nužudytam. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. balandžio 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu R. M. buvo paskirta administracinio arešto bausmė, kurią jis nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 atliko Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinėje. Patalpinant 2014-04-08 R. M. į areštinę, buvo surašyti visi reikalingi procesiniai dokumentai, pradėta „Areštuoto administracine tvarka asmens byla“, surašytas administracinio sulaikymo protokolas. Atlikta asmens krata, užpildyta „Į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelė“, 2014-05-08 surašytas „Asmens, kuris atliko administracinį areštą, paleidimo iš policijos areštinės protokolas“ Patalpinimo ir išleidimo faktą R. M. patvirtino savo parašu. Pareiškėjas buvo supažindintas, ir tai patvirtino savo parašu, su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis. Duomenų, jog pareiškėjas raštu ar žodžiu būtų informavęs apie tai, jog jis yra buvęs pareigūnas, nėra. Pareiškėjo duomenys buvo patikrinti Policijos informacinėje sistemoje Personalo posistemyje, nustatyta, jog R. M. policijos sistemoje dirbęs nėra. Duomenų, jog prieš jį būtų naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, nėra, pareiškėjas buvo pateikęs du skundus dėl kojos skausmo, jam buvo sutekta medicininė pagalba, kitų skundų dėl buvimo kameroje ar smurto pateikta nebuvo. Pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų gauta nebuvo, į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjas nesikreipė.
Pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymi, kad tam tikra asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Būtina įrodyti, kad kartu buvusių asmenų ar pareigūnų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Kelmės rajono PK areštinėje, kai jis, kaip buvęs pareigūnas, buvo patalpintas ne atskiroje nuo kitų asmenų kameroje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kelmės rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 kameroje Nr. 1. Šiuo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų.
2014-04-08 buvo užpildytas Administracinio sulaikymo protokolas Nr. 23kuriouo pareiškėjas R. M. buvo sulaikytas, protokole užpildyti asmens anketiniai duomenys, pareiškėjo darbo vieta nurodyta, jog jis registruotas darbo biržoje, protokole duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvęs pareigūnas, nenurodyta. Tą pačią dieną pildant Asmens kratos protokolą, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Telšių apskrities VPK Kelmės raj. PK areštinės vidaus taisyklėmis. Šių taisyklių 2.1.1. p. numato asmenų teisę gauti informaciją apie asmenų laikymo policijos areštinėse tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas, 2.1.5. p. numato teisę kreiptis su skundais ar pareiškimais į pareigūnus, 6,2 p. numato, jog žodiniai asmenų pasiūlymai priimami tik tada, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, priešingu atveju yra reikalaujama, jog asmuo pateiktų skundą raštiškai., 6.6 p. numato, jog asmenys aprūpinami, jei neturi, rašymo priemonėmis ir popieriumi.
Sutinkamai su šių taisyklių 10.1 p., prieš uždarant asmenį į policijos areštinę ir iš jos išvykstant, fiksuojami matomi asmens sužalojimai, sumušimai, nubrozdinimai ir pan. tai atlikta, pildant „Į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelę“, joje sužalojimų nei 2014-04-08, nei 2014-05-08 nenustatyta, šis faktas patvirtintas ir pareiškėjo parašu.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5–V-677 yra patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurioje numatyta, jog areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinę uždaromi, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1d., 2 d. reikalavimų. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. numato, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.
Pareiškėjas R. M. administracinio arešto atlikimo metu buvo teistas, atliekant areštą, buvo laikomas kameroje su teistais asmenimis. Pastebėtina, jog laikant teistą asmenį su kitais teistais asmenimis, įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo.
Pareiškėjas R. M. buvimo Kelmės raj. PK areštinėje metu jokių skundų pateikęs nei dėl laikymo sąlygų, nei dėl laikymo su teistais asmenimis pateikęs nebuvo, jis du kartus kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo, dėl kojos skausmų, abu kartus ši pagalba suteikta buvo, nustatyta diagnozė – kelio sąnario osteoporozė. Jokių objektyvių duomenų dėl to, kad prieš pareiškėją buvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, byloje nėra.
Pareiškėjas R. M. nurodo, jog jis yra buvęs pareigūnas, tačiau savo skunde nenurodė, nei kokios buvo jo pareigos, nei kada jis buvo pareigūnu. Teismui nutartimi įpareigojus nurodyti, jo kaip pareigūno pareigas bei buvimo šiose pareigose laikotarpį bei nurodyti priemones, kada ir kaip ši informacija buvo pateikta atsakovui, jis to nenurodė, tik nurodė, kad visi duomenys yra jo asmens byloje, esančioje pataisos namuose, bei nurodė, jog tarnavo Pravieniškių pataisos namuose, pareigūnus dėl to informavo žodžiu. Negavus tinkamos informacijos iš pareiškėjo, buvo kreiptasi į Vilniaus pataisos namus, iš kur gauta informacija, jog R. M. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Vidaus tarnybos 1-ame pulke nuo 1991 m. lapkričio 15 d. iki 1992 m. gegužės 26 d.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas R. M. administracinį areštą atliko nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08, tuo metu jis jau buvo teistas, nes Telšių rajono apylinkės teismas jį kaltu pripažino 2014-01-31 nuosprendžiu, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas, ir tik 2014-07-01 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, ir R. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, Šiaulių tardymo izoliatorius neturėjo duomenų dėl pareiškėjo buvimo pareigūnu, ir 2014-09-09 kreipėsi į viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, tikrindamas informaciją apie R. M. atliktą privalomą ją pradinę karo tarnybą Vidaus tarnybos 1-ame pulke, po ko 2014-09-18 buvo pasiūlyta R. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų atskirame sektoriuje, Sniego g. 2. Tokiu būdu, pareiškėjo R. M. asmens byloje iki 2014-09-15 nebuvo duomenų apie jo tarnybą Vidaus tarnybos 1-ame pulke.
Į bylą pateikti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postinių R. Lenciaus, U. Žilinsko, A. Daubaro, M. Rotmano, V. Kupriščenko tarnybiniai pranešimai, kuriais jie nurodo, jog žodinių skundų iš R. M. dėl smurto jo atžvilgiu, ar pareiškimu, jog jis yra pareigūnas, gauta nebuvo.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas R. M. 20145-01-26 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo, prašydamas priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08, buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – Kelmės rajono PK areštinė), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodoma, kad pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, jis nebuvo vedamas pasivaikščioti į lauką, patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitinka higienos normų reikalavimų, gyvenamojoje kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, buvo vedamas į dušą, kuriuo naudojasi ir asmenys sergantys užkrečiamomis ligomis, nebuvo informuotas, jog turi teisę išsiskalbti rūbus ir juos išsidžiovinti areštinės skalbykloje, nebuvo išduotos asmens higienos priemonės pagal teisės aktų reikalavimus, kameroje nebuvo pavojaus mygtuko. Pareiškėjas buvo nuteistas arešto bausme ir ją atlikinėjo areštinėje, kuri neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 50 – 61 straipsnių reikalavimų. Dėl netinkamų kalinimų sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, padidėjo įtampa, patyrė susierzinimą ir stresą, sistemingai buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas, pernelyg ilgai užsitęsę nepatogumai žalingai pasireiškė psichinei ir fizinei būklei. Šis pareiškėjo skundas buvo 2015-04-25 sprendimu atmestas, šiuo metu jis apskųstas apeliacine tvarka.
Tokiu būdu, pareiškėjas, teikdamas skundą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Kelmės rajono PK areštinėje, nenurodė netinkamų pareigūnų veiksmų, jį kaip buvusį pareigūną patalpinant su kitais teistais asmenimis, o teikdamas skundą šioje byloje, neatribojo patirtos neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo neturtinės žalos, patirtos tik dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, patalpinant jį kaip buvusį pareigūną į kamerą su teistais asmenimis.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo jo teisių pažeidimo pabaigos), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.)
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas R. M. neįrodė, jog Telšių apskrities VPK Kelmės raj. PK pareigūnai žinojo, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, ir, tai žinodami, atliko neteisėtus veiksmus, laikydami jį vienoje kameroje su teistais asmenimis. Jokių objektyvių įrodymų apie tai, jog jiems buvo pranešta, nėra, pats pareiškėjas nei skunde, nei vykdydamas teismo nutartį negalėjo tiksliai nurodyti jo kaip pareigūno pareigas ir buvimo juose laikotarpį, iš jo asmens bylos duomenų matyti, jog ši informacija byloje atsirado tik po to, kai jis atliko administracinio arešto bausmę. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog apie tai, kad jis pareigūnas, kameroje nebuvo žinoma. Neturėdami informacijos, jog pareiškėjui R. M. turi būti taikomas Suėmimo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p., pareigūnai elgėsi pagal teisės normų reikalavimus, tad jų veikoje nenustatyti neteisėti veiksmai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodytas pareiškėjo patirtas fizinis ir psichologinis smurtas, jokių skundų jis dėl patiriamo smurto nebuvo pateikęs, nors jo prašymu ir buvo suteikiama medicininė pagalba, tačiau ji buvo susijusi su jo susirgimais, pareiškėjo apžiūros metu 2014-05-08, išleidžiant iš areštinės, sužalojimų nenustatyta, tai patvirtinama ir pareiškėjo parašu.
Tokiu būdu, nesant nustatytų atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.