- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- II-484-993/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02022-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. skundą dėl Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19103591897.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu G. M. paskirta 60 eurų bauda, už tai, kad ji 2019 m. liepos 17 d. 08.52 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pravažiavo šviesoforo reguliuojamą sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Tokia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. su Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama panaikinti nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą. Skunde nurodė, kad su nutarimu ji nesutinka. Institucija nesuteikė galimybės iš esmės susipažinti su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, nes vaizdinę medžiagą parodė vieną kartą, kurios trukmė yra kelios sekundės. 2019 m. liepos mėn. ji pateikė prašymą dėl išsamesnių administracinio nusižengimo vaizdinės medžiagos įrodymų. 2019 m. liepos 30 d. pateiktas pakartotinis prašymas dėl vaizdinės medžiagos, tačiau 2019 m. liepos 31 d. ji jau gavo atsakymą, kad sumokėti baudą per 15 kalendorinių dienų. Atvykus į žodinio proceso tvarka nagrinėjamą bylos posėdį 2019 m. rugsėjo 11 d. jai taip pat nebuvo pateikta vaizdinė medžiaga. Su galimai padarytu administraciniu nusižengimu ji nesutinka, nes į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą įvažiavo mirksint žalios spalvos šviesoforo signalui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo X skyriaus 73.3 punkte išdėstyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas, o be kita ko geltonos spalvos šviesoforo signalas įsijungė esant reguliuojamoje sankryžoje ir pravažiavus ,,Stop“ liniją. Kelių eismo taisyklių 166 punkte detalizuota, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti, Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau, taip pat 135.4 punkte reglamentuojama, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Eismas tuo metu buvo intensyvus, todėl staigiai stabdydama galėjo sukelti eismo įvykį.
G. M. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė panaikinti nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos važiavo kolona mašinų, artėjo link sankryžos, matė, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, todėl ji įvažiavo į sankryžą, nes negalėjo staigiai stabdyti, kitaip būtų įvykęs eismo įvykis, arba automobilis būtų sustojęs ant pėsčiųjų perėjos. Raudonas šviesoforo signalas užsidegė tik pravažiavus sankryžą. KET leidžia pabaigti važiuoti per sankryžą, užsidegusiam geltonos spalvos šviesoforo signalui, todėl sankryžą ir pravažiavo.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad G. M. 2019 m. liepos 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 30 eurų baudą už tai, kad ji 2019 m. liepos 17 d. 8.52 val., vairuodama transporto priemonę, įvažiavo ir pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra reguliuojama šviesoforu, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir taip pažeidė KET 165 punktą. Iki administracinio nusižengimo protokole nurodytos datos baudos G. M. nesumokėjo, 2019 m. liepos 29 d. kreipėsi į instituciją, prašydama leisti susipažinti su vaizdo įrašu, o 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, šį paaiškinimą palaikė ir 2019 m. rugsėjo 11 d., apklausiama Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje. 2019 m. rugsėjo 16 d. G. M. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo ji už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nubausta 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
G. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog šviesoforu reguliuojamą sankryžą ji pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, todėl ji jokio pažeidimo nepadarė, nes KET leidžia įvažiuoti į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui ir baigti pervažiuoti sankryžą, nors ir užsidega geltonas šviesoforo signalas. Staigus stabdymas tokiais atvejais kaip tik sukeltų grėsmę eismo įvykiui kilti, nes už jos dar važiavo kitų automobilių.
KET 165 punktas numato, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pagal KET 73.7. punktą geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 29 punkte reglamentuota, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punkte taip pat nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Nors G. M. teigia, kad į sankryžą ji įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau iš institucijos pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, matyti, kad G. M. vairuojamas automobilis ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui, todėl jos nurodyti teiginiai yra neteisingi ir neatitinka objektyvių įrodymų.
Nepagrįsti G. M. teiginiai ir apie tai, kad ji šioje situacijoje galėjo pravažiuoti sankryžą, nes kitaip jai būtų reikėję staigiai stabdyti. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad geltonas šviesoforo signalas jau degė apie 2 sekundes, tačiau G. M. į sankryžą įvažiavo nei kiek nestabdydama. Kitas, už jos važiavęs automobilis, prie sankryžos priartėjo dar po kelių sekundžių ir sustojo, todėl joks pavojus, jai sustojus prie sankryžos, nebūtų kilęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad netrukus užsidegė ir raudonas šviesoforo signalas, kuris taip pat draudžia eismą, todėl teismas sprendžia, kad G. M. pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kuris draudžia važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui.
G. M. teismo posėdžio metu taip pat išreiškė prašymą sumažinti jai paskirtą baudą.
ANK 34 straipsnio 2, 5 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Šiuo atveju, teismas sprendžia, jog skiriant G. M. baudą buvo atsižvelgta į G. M. padaryto pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, į tai, kad nebuvo nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad institucija, skirdama nuobaudą, nesivadovavo aukščiau paminėtomis ANK normomis. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti G. M. švelnesnę nei sankcijoje numatyta, baudą. Pažymėtina, jog už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Ši poveikio priemonė G. M. nebuvo skiriama, todėl dar labiau švelninti jos teisinę padėtį nėra pagrindo. Įvertintina ir tai, jog G. M. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, kaip tai numato ANK 610 straipsnis, tačiau G. M. administracinio nurodymų neįvykdė ir jis nustojo galioti.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl G. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. M. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19103591897 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities VPK KPV AVS.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.