- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-2524-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. nutarimu pripažino G. Š. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 11 000 (vienuolikos tūkstančių) litų baudą su kontrabandos daiktų (cigarečių) ir transporto priemonės, panaudotos gabenti kontrabandai (automobilio VW Passat), konfiskavimu. Teismas, parinkdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į G. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad G. Š. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs, gyvena šeimoje, oficialių savo išlaikytinių neturi, registruotas ieškančiu darbo asmeniu, yra neįgalus (50 proc. darbingas), turi didelių įsiskolinimų bankui, šeimos materialinė padėtis sunki. Taip pat teismas įvertino, kad automobilyje buvo specialiai įrengtos kontrabandai gabenti skirtos slėptuvės ir G. Š. jomis sąmoningai pasinaudojo. Pažymėjo, kad išskirtinių sąlygų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra.
II.
Apeliaciniu skundu G. Š. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą ir skirti jam mažesnę baudą nei įstatymo numatyta minimali. Paaiškina, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo atstovo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams ta apimtimi, kuria asmuo, padaręs pagal savo prigimtį ir pobūdį mažiau pavojingus valstybei ir visuomenei priešingus teisei veiksmus (administracinį teisės pažeidimą), nesant lengvinančių ar kitų svarbių aplinkybių, gali būti minimaliai nubaustas 10 000 litų bauda, o už iš esmės tuos pačius, tik dėl nusikalstamo tikslo ir galimų arba realių pasekmių akivaizdžiai pavojingesnius priešingus teisei veiksmus (nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje) gali būti minimaliai nubaustas vieno minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio (130 litų) bauda. Iš konstitucinės doktrinos seka, kad teismo skiriama bausmė ar nuobauda turi būti teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismas, taikydamas sankciją, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę ar nuobaudą. Apeliantas pažymi, kad teisės pažeidimas buvo nutrauktas pasikėsinimo jį padaryti stadijoje, todėl žala įstatymo saugomai vertybei – valstybės nustatytai valdymo tvarkai – nekilo. Be to, būtina įvertinti tai, kad nusižengti jį paskatino ypač sunki šeimos turtinė padėtis.
Atsiliepimas
Kauno teritorinė muitinė atsiliepime nurodo, kad su G. Š. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kontrabanda yra kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytą prekių ar kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką. Gabenant prekes kontrabandos būdu, siekiama išvengti muito mokesčių ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ar kitų daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną numatoma tik veikoms pasiekus tam tikrą pavojingumo laipsnį. Šis laipsnis paprastai nusakomas kontrabandos dalyko vertės pinigine išraiška. Kontrabandos nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje, yra tada, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę.
G. Š. kontrabandos dalyko vertė, nustatyta pagal prekių muitinę vertę, – 14 611,20 litų, t. y. šiek tiek daugiau nei 112 MGL (b. l. 6). Taigi ši veika nepatenka į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, todėl, vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas.
Dėl apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties MGL dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto kontrabandos nusikaltimo padarymą asmeniui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sistemiškai aiškinant BK 11 straipsnio 5 dalies ir 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas konstatuotina, jog maksimalus bausmės dydis pagal šios nusikalstamos veikos sankciją yra 300 MGL (39 000 litų) bauda arba laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Taigi akivaizdu, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padariniai yra žymiai sunkesni. Be to, įvertintina ir tai, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo, sunkaus nusikaltimo atveju penkerius metus laikomi teistais (BK 97 str. 3 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 01/04 yra pabrėžęs, kad įvairių rūšių teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime negali būti pagrindu kvestionuoti atitinkamo įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams. Griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų už administracinius teisės pažeidimus) įtvirtinimas įstatyme savaime (neįvertinus atitinkamo teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tiems teisės pažeidimams.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju tokia abejonė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nekyla, todėl apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos griežtumo.
Teismų įgaliojimai diferencijuoti asmens teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą, t. y. galimybė pasirinkti tinkamiausią priemonę ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, kyla iš ATPK 30¹ straipsnio. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, nuolat akcentuoja, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi jai pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
G. Š. padaryta veika, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra mažareikšmė, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad apeliantas pripažino savo kaltę ir dėl pažeidimo nuoširdžiai apgailestavo, jam ryžosi dėl sunkios materialinės padėties (b. l. 17, 19, 24-28), yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Tačiau įvertintina ir tai, kad: 1) kontrabandos mastas yra pakankamai didelis; 2) jai gabenti buvo pasirinktas profesionalus būdas (cigaretėms slėpti panaudotos specialiai įrengtos automobilio korpuso ertmės) (b. l. 1, 11); 3) pažeidėjas turėjo išankstinę tyčią pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką, t. y. nepateikti prekių muitinės kontrolei, tuo išvengiant privalomų mokesčių mokėjimo.
Atsižvelgdama į išvardytų sąlygų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Š. paskirta jo asmenybei ir padarytiems teisės pažeidimams adekvati bei proporcinga pagrindinė poveikio priemonė, kuri artima sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Taip pat pagrįstai konfiskuota specialiai kontrabandai gabenti pritaikyta transporto priemonė bei kontrabandos daiktai (ATPK 26 str. 1 d.) (b. l. 3, 4). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.