Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A. K.,

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui J. O.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbančio UAB „V.“, komercijos direktoriaus pareigose, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „V.“ komercijos direktoriumi būdamas atsakingas (pagal 2015-09-04 įgaliojimą) bendrovėje už darbo santykių kontrolę ir darbo sutarčių sudarymą, leido D. N. nelegaliai dirbti bendrovėje nuo 2016-02-02 iki 2016-02-05, o būtent: 2016-02-05 operatyvaus patikrinimo metu, kurį bendrovės lentpjūvėje, adresu (duomenys neskelbtini) atliko Vilniaus apskrities VMI pareigūnai, buvo nustatyta, kad pagalbiniu darbininku dirbęs D. N. dėl darbo lentpjūvėje tarėsi su direktoriumi A. K.. Sutarė, kad pagalbiniu darbininku dirbs nuo 7 val. iki 6 val., penkias dienas per savaitę už minimalų valandinį darbo užmokestį. VMI pareigūnai nustatė, kad D. N. bendrovėje dirbo nuo 2016-02-02, tačiau darbo sutarties nepasirašė. Apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui nustatyta tvarka nepranešta. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Be to A. K., kaip „V.“ komercijos direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos, tarp jų darbo užmokesčio išmokėjimas, būtų įformintos apskaitos dokumentais, o būtent VMI pareigūnams tikrinant 2015 m. rugsėjo - gruodžio mėn. žiniaraščius, kasos dokumentus ir banko išrašus nustatyta, kad A. P. yra išmokėta 332,57 Eur, pagal darbo sutartyje numatytą mokėti minimalų vai. atlyginimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėtą jo darbo laiką turėjo būti sumokėta 267,92 Eur. V. P. pagal pateiktus dokumentus išmokėta 117,12 Eur, pagal darbo sutartyje numatytą mokėti minimalų vai. atlyginimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėtą jo darbo laiką turėjo būti sumokėta 149,72 Eur. Paaiškinimuose nurodytos gautos pinigų sumos nesutampa su apskaitos dokumentuose nurodytomis sumomis, bendrovėje ūkinės operacijos fiksuojamos ne joms įvykus, apskaitos dokumentai išrašomi atbuline data, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nėra patvirtinti ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais, išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje neįrašyta: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)“. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4, 7, 8.3 punktų reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdyje inkriminuojamų jam pažeidimų padarymo prisipažino iš dalies paaiškino, jog dalyje dėl ne laiku išmokėto atlyginimo pripažįsta, o dalyje dėl nelegalaus D. N. įdarbinimo kaltės nepripažįsta, kadangi D. N. 2016 m. vasario 2, 3, 4 dienomis nedirbo. Dirbti D. N. pardėjo nuo vasario 5 dienos. Šią aplinkybė gali patvirtinti ir liudytojai. D. N. jo (A. K.) net nebuvo matęs, todėl nesupranta, kodėl darbininkas operatyvaus patikrinimo metu sakė, kad jis jį įdarbino. Vasario 4-ą dieną apie asmens įdarbinimą buvo pranešta Sodrai. Į lentpjūvė D. N. atėjo trečiadienį ir ketvirtadienį, tačiau nieko nedirbo, o laukė gamybos vadovo V. T., kuriam jis (A. K.) perdavė užpildytą darbo sutartį. Tačiau, kadangi V. T. tomis dienomis ruošėsi savo vestuvėms ir lentpjūvėje nebuvo, sutarties D. N. pasirašyti neperdavė. Pats (A. K.) lentpjūvėje būna tik porą kartų per savaitę. Patikino, kad sutartis buvo užpildyta vasario antrą dieną, sutartyje nurodyta, kad pradės dirbti penktą dieną ir dieną prieš tai buvo pranešta Sodrai, kad asmuo pradės dirbti nuo vasario 5 dienos.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus apskrities VMI atstovas J. O. teismo posėdžio metu palaikė aplinkybes nurodytas 2016-03-17 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65) FR1042-2158, bei prašė A. K. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 41³ str. 1 d., 173¹ str. 1 d.

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba brigadininku UAB „V.“. 2015 metų vasario mėnesį bendrovėje įsidarbino D. N., kuris pas V. T. į lentpjūvę atėjo antradienį, tačiau dirbti jis pradėjo nuo penktadienio t.y. nuo 2016 m. vasario 5 dienos.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl įsidarbinimo lentpjūvėje tarėsi su V., kurio pavardės nežino. Š. m. vasario 2 d. antradienį atėjo į lentpjūvę, nes V. sakė, kad tą dieną jis bus lentpjūvėje, tačiau jis neatvažiavo. Dirbti pardėjo tik penktadienį. Tikrinimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nes rašė tą, ką jam diktavo VMI inspektoriai. Ką rašyti jie diktavo ir kitiems lentpjūvės darbuotojams.

Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „V.“ yra gamybos vadovas. Atsimena, jog vasario mėnesį, D. N. atėjo į bendrovę. Jis pats su juo pasikalbėjo, tai buvo pirmadienis. Liepė ateiti kitą dieną, tačiau pasikeitus planams paties lentpjūvėje nebuvo. Kitą dieną D. N. atėjus paaiškino jam, kad jis įdarbintas nuo penktadienio. Sodrai apie asmens įdarbinimą turėjo pranešti administracija esanti Vilniuje. Kokiomis aplinkybėmis ir kada D. N. pasirašė sutartį nežino.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2016-02-05 atvažiavo pagal gautą skundą, jog bendrovėje nelegaliai dirba asmenys. D. N. pasakė, kad dirba nuo 2-os dienos. Iš asmenų buvo paimti rašytiniai paaiškinimai. Patikrinus Sodros duomenis, nustatyta, jog Sodrai apie D. N. įdarbinimą nuo vasario 2 d. nėra. Sodrai pranešta apie įdarbinimą nuo vasario 4 d. Tačiau patikrinimo metu D. N. laikė rastą ir su kitais darbuotojais dirbo prie gaterio. Kartu buvo patikrinti bendrovės pusmečio finansiniai dokumentai. Buvo nustatyti neatitikimai apskaitos dokumentuose. Darbo užmokesčio išmokėjimo žurnalai buvo nepatvirtinti atsakingų asmenų parašais. Todėl komercijos direktoriui A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdydami pavedimą kartu su kolega nuvažiavo į objektą, tikslu patikrinti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauto skundo, jog UAB „V.“ nelegaliai dirba asmenys, aplinkybes. Nuvykus į šios bendrovės lentpjūvę, vietoje buvo rastas brigadininkas ir keturi dirbantys darbuotojai. Šie asmenys parašė paaiškinimus. Jis pats apklausė ir paėmė rašytinį paaiškinimą iš D. N., kuris paaiškino, kad dirba be darbo sutarties nuo vasario 2 d, kad su A. K. sutarė, jog gaus minimalų atlygį, nurodė, kiek valandų dirba tomis dienomis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 41³ str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už asmenų nelegalų darbą.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.)

Draudžiama veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi LR DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. LR DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal LR DK 99 str. 2 d. darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Pagal LR DK 99 str. 3 d. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. O pagal LR DK 99 str. 6 d. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi minėtų darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš 2016-02-05 Vilniaus apskrities VMI faktų fiksavimo pažymos Nr. (4.65)FR1050-378, bei 2016-03-17 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(4.65) FR 1042-2158, matyti, kad UAB „V.“ lentpjūvėje (duomenys neskelbtini). 2016-02-05 atlikta patikrinimas. Patikrinimo metu lentpjūvėje dirbo 5 darbuotojai, iš kurių dėl darbo pobūdžio, dirbamo darbo laiko ir gaunamo darbo užmokesčio paimti raštiški paaiškinimai. Su pagalbiniu darbininku D. N. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nepranešta prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui. Tuo komercijos direktorius A. K., būdamas atsakingas (pagal 2015-09-04 įgaliojimą) už darbo sutarčių sudarymą, pakeitimą, nutraukimą, leido D. N. nelegaliai dirbti bendrovėje nuo 2016-02-02 iki 2016-02-05. Taip pat buvo patikrinti bendrovės PVM sąskaitų registrai, darbo sutartys, darbo laiko ir užmokesčio žiniaraščiai, 2016-03-14 papildomai pateikti kasos dokumentai, banko išrašai.

Kritiškai vertintini D. N. teismui duoti parodymai, kadangi jie prieštarauja byloje esančiam jo paties 2016-02-05 rašytiniam paaiškinimui, kur jis nurodo, jog dėl darbo lentpjūvėje jis tarėsi su A. K., aptaręs su juo darbo sąlygas dirbti pradėjo nuo 2016-02-02 nuo 9.00 val. iki 16.00 val., o nuo trečiadienio pradėjo dirbti įprastu grafiku nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Taip pat nurodo, jog darbo sutarties nepasirašė. Tokias aplinkybes 2016-02-05 rašytiniame paaiškinime nurodė ir bendrovėje brigadininku dirbantis P. B.. Jis paaiškino, jog jo brigadoje D. N. pagalbiniu darbininku dirba nuo 2016-02-02 nuo 9.00 val. iki 16.00 val., o nuo 2016-02-05 nuo 7.00 val. iki 16.00 val.

Teismui nėra pagrindo netikėti Vilniaus apskrities operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytoms aplinkybėms bei Vilniaus apskrities VMI specialistų duotiems paaiškinimas teismo posėdžio metu, kadangi jie nėra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, be to ir pats patikrinimas bendrovėje buvo atliktas reaguojant į skundą.

Taip pat iš 2016-03-17 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(4.65) FR 1042-2158, matyti, kad Vilniaus apskrities VMI specialistams tikrinant 2015 m. rugsėjo - gruodžio mėn. žiniaraščius, kasos dokumentus ir banko išrašus nustatyta, kad A. P. yra išmokėta 332,57 Eur, pagal darbo sutartyje numatytą mokėti minimalų valandinį atlyginimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėtą jo darbo laiką turėjo būti sumokėta 267,92 Eur. V. P. pagal pateiktus dokumentus išmokėta 117,12 Eur, pagal darbo sutartyje numatytą mokėti minimalų valandinį atlyginimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėtą jo darbo laiką turėjo būti sumokėta 149,72 Eur. Paaiškinimuose nurodytos gautos pinigų sumos nesutampa su apskaitos dokumentuose nurodytomis sumomis, bendrovėje ūkinės operacijos fiksuojamos ne joms įvykus, apskaitos dokumentai išrašomi atbuline data, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nėra patvirtinti ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais, išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje neįrašyta: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)“. Teismo posėdžio metu A. K. sutiko dėl jam inkriminuoto pažeidimo dėl darbuotojams mokėto atlyginimo neatitikimo apskaitos dokumentuose nurodytoms sumoms, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako. Tačiau pažeidėjas ginčijo aplinkybę, jog darbo užmokesčio žiniaraščiai turi būti pasirašyti vadovo ir buhalterio. Į tai teismas pažymi, kad 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktas nustato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. Taisyklių 7 punkte nurodoma, jog mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami įmonės vadovo ir finansininko parašais. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įmonės vadovo ir finansininko nurodytą laikotarpį, privalo mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti (Taisyklių 8.3 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad nors A. K. jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino, teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai byloje esančių surinktų pažeidimo įrodymų nepaneigė.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: padaryti du nevienarūšiai administraciniai teisės pažeidimai; pažeidimas darbo apsaugos srityje (buvo leista nelegaliai dirbti vienam asmeniui, tačiau nelegalaus darbo laikotarpis trumpas – trys dienos iki patikrinimo) ir pažeidimas prekybos, finansų ir apskaitos srityje; į pažeidėjo asmenybę. A. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant ( nutartys Nr.2AT-4-2011, Nr.2AT-7-47-2014).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. K. atsakomybė gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas iki šiol nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus darbo bei gyventojų sveikatos apsaugos srityje ir prekybos bei finansų srityje, nebuvo jis baustas ir už kitus pažeidimus. Byloje nustatyta, kad nelegalaus darbo trukmė yra trumpa – iki atlikto patikrinimo viena diena, o padarytas piniginių lėšų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas taip pat yra vienetinis ir nedidelio masto. Iš A. K. ir kitų asmenų aiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad lentpjūvės veiklos apimtis nedidelė, bendrovėje dirba 13 darbuotojų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 41³ str. 1 d., 173¹ str. 1 d., 286 str., 287 str., teisėjas

nutarė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti už vieną nelegaliai dirbusį asmenį 500 Eur baudą.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 20 eurų baudą.

Remiantis LR ATPK 33 str. galutinę mokėtiną baudą A. K. nustatyti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirties skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16056171339.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.