Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1307-555/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2S-1307-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24284-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
N. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1307-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24284-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.12.; 3.6.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7697-920/2018 pagal pareiškėjo J. L. skundus dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys N. L., G. L. atstovaujama įstatyminės atstovės N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. L. 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui skundą dėl antstolio R. B. neveikimo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio R. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje reikalaujama iš ieškovo J. L. išieškoti 21 650,02 Eur išlaikymo skolą G. L., vykdomąją bylą dalyje dėl 21 650,02 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos G. L. naudai nutraukti. Nurodo, kad 2017 m. spalio 21 d. antstolio kontoroje įregistravo skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau antstolis per įstatymo nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo ir neperdavė teismui. Antstolio patvarkymai yra neteisėti, kadangi išieškotojai teismo įsakymo dublikatas išduotas tik 2017 spalio 13 d., todėl neaišku kaip antstolis neturėdamas vykdomojo dokumento 2017 m. spalio 2 d. priėmė jį vykdyti. Be to, antstolis vykdomojoje byloje priėmė eilę nepagrįstų procesinių dokumentų, kurie turi būti panaikinti: 2017 m. spalio 2 d. patvarkymas Nr. S-17-85-94/92, 2017 m. spalio 2 d. raginimas Nr. S17-13817, 2017 m. spalio 6 d. patvarkymas dėl skolininko turto arešto Nr. 317-14068, 2017 m. spalio 6 d. pranešimas dėl turto arešto Nr. S17-14070, 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymas Nr. S17-15456 dėl išlaikymo išieškojimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas išlaikymą dukrai teikė, antstolis to neišsiaiškino, areštavo turtą, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę 2000 Eur žalą, kuri priteistina iš antstolio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo J. L. 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. skundus atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė 2017 m. lapkričio 28 d. Patvarkymą, kuriuo vykdomąją bylą užbaigė, taip pat pareiškėjo 2017 m. lapkričio 21 d. gautą skundą paliko nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad antstoliui užbaigus vykdomąją bylą, pareiškėjo skundo nagrinėjimas, kuriuo buvo prašoma vykdomąją bylą sustabdyti, skundą padavusiam asmeniui nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių. Užbaigus vykdomąją bylą nebuvo pagrindo jos stabdyti. Teismas padarė išvadą, jog skundo dalykas išnyko ir antstolis pagrįstai jį paliko nenagrinėtu, o vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, antstolis pareiškėjo skundo su vykdomąją byla neprivalėjo perduoti teismui.Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta, joje neatliekami vykdymo veiksmai, todėl nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą dalyje nutraukti bei naikinti priimtus patvarkymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo apklausti liudytojus ir nenustatė pagrindinio fakto, kad jo dukra nuo gimimo dienos iki 2017 m. spalio 1 d. gyveno N. ir J. L. šeimoje bei buvo išlaikoma abiejų tėvų. Tik išnagrinėjus visas faktines aplinkybes ir patvirtinus ar paneigus nurodytą faktą, būtų galima spręsti, ar antstolio reikalavimas išieškoti iš 21 650,02 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Skunde nurodytos visos aplinkybes patvirtina faktą, jog jis neturi jokios dukters išlaikymo skolos, nes dukra nuo gimimo visą laiką augo šeimoje ir buvo išlaikoma abiejų tėvų. Jis nesutiko su antstolio veiksmais ir teismui dėl antstolio veiksmų pateikė skundą, tačiau teismas iš esmės jo nenagrinėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad antstolio 2017 m. spalio 2 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-85-9492 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas, kaip ir neteisėtas antstolio raginimas Nr. S17-13817, nes N. L. antstoliui 2017 m. rugsėjo 29 d. tikrai nepateikė 2003 m. spalio 13 d. teismo įsakymo, kadangi jai jo dublikatas buvo išduotas žymiai vėliau. Tuo tarpu antstolis tyčia užbaigė vykdomąją bylą, tam kad būtų užbaigtas vykdymo procesas, dėl kurio jis yra pateikęs skundą. Antstolis R. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo atlikti vadovaujantis CPK normomis, tuo tarpu 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S-17-85-11462 vykdomoji byla buvo užbaigta, o pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi pateiktu skundu jis prašė stabdyti bylą, o ji buvo užbaigta išieškotojai prašant, todėl nebeliko ką stabdyti. Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau apskųstas nebuvo. Šiuo atveju užbaigus vykdomąją bylą, pareiškėjo skundo nagrinėjimas jam nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių. Skundo dalykas išnyko, todėl jis pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Be to, antstoliui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie išlaikymo mokėjimą iki 2017 m. spalio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog antstolio kontoroje įregistravo skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau antstolis per įstatymo nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo ir neperdavė teismui, 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė vykdomąją bylą dalyje dėl 21 650,02 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos G. L. naudai nutraukti. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio, jame yra nurodomi iš esmės analogiški argumentai kaip ir 2017 m. lapkričio 21 d. antstoliui pateiktame skunde. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomoji byla yra užbaigta 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymu, kurio pareiškėjas neskundė, konstatavo, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra atliekami jokie vykdymo veiksmai, o pareiškėjo skunduose keliami reikalavimai, siekiant pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl pareiškėjo skundus atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai yra neteisėti, kadangi buvo atliekami nesant teisėto vykdomosios bylos pradėjimo pagrindo, be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog jo dukra nuo gimimo iki 2017 m. spalio 1 d. gyveno šeimoje ir buvo išlaikoma abiejų tėvų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismui atsisakius nagrinėti jo skundą, jis netenka galimybės įrodyti, jog išieškojimas dėl 21 650,02 Eur išlaikymo yra pradėtas nepagrįstai, dėl ko yra pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis R. B. vykdė išieškojimą iš pareiškėjo J. L. išieškotojos G. L. naudai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas priimtas 2017 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-17-85-9492, tą pačią dieną taip pat priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S17-13817 (v. b. l. 15, 18). Šie dokumentai pareiškėjui įteikti 2017 m. spalio 13 d. (v. b. l. 19). 2017 m. spalio 6 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko turto arešto, išsiuntus raginimą (v. b. l. 23). Pranešimas dėl turto arešto Nr. S17-14070 pareiškėjui įteiktas 2017 m. spalio 17 d. (v. b. l. 24-28). 2017 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą / įsipareigojimą pervesti į depozitinę sąskaitą po 144,00 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms dengti; mokėti periodines išmokas, o išlaikymo įsiskolinimą kai baigsis skyrybų procesas (v. b. l. 35). 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S17-15456 (v. b. l. 38), 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą prašydamas vykdomąją bylą sustabdyti (v. b. l. 46-48). 2017 m. lapkričio 28 d. gautas išieškotojos N. L. prašymas grąžinti teismo įsakymo kopiją (v. b. l. 49). 2017 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S17-16442 dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu (v. b. l. 50), patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-85-11462. Patvarkymai pareiškėjui įteikti 2017 m. gruodžio 8 d. (v. b. l. 56-57). Taigi, šiuo metu vykdomoji byla yra užbaigta, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, byloje nėra. Teismas tokių duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ taip pat nenustatė.Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009 ir 2013 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 yra išaiškinęs, kad pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir jį panaikina arba įpareigoja atlikti veiksmą. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomosios bylos proceso šalių teisės baigėsi antstoliui užbaigus vykdomąją bylą 2017 m. lapkričio 28 d. priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-85-11462, todėl užbaigus bylą antstoliui nebuvo poreikio spręsti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 20 d. skunde suformuluotus reikalavimus dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to pripažintina, kad pareiškėjas pateiktais skundais iš esmės nereiškia konkretaus reikalavimo panaikinti antstolio veiksmą ar įpareigoti antstolį jį atlikti, tačiau, kaip matyti tiek iš skundų, tiek ir atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės įrodinėja, kad antstolio vykdytas išieškojimas buvo neteisėtas tiek dėl to, jog nebuvo teisėto vykdomosios bylos pradėjimo pagrindo, tiek dėl to, jog dukra G. L. gyveno šeimoje ir buvo išlaikoma abiejų tėvų iki 2017 m. spalio 1 d., nors pareiškėjas neginčijo vykdomosios bylos užbaigimo, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d. antstolio patvarkymo (patvarkymas pareiškėjui įteiktas dar 2017 m. gruodžio 8 d.). Taigi, pripažinimas, kad antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas toks materialinio pobūdžio reikalavimas – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas pateiktu 2017 m. gruodžio 7 d. skundu prašė priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialinių teisinių padarinių, spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo ją teisme iškelti, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas