Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7697-920/2018 pagal pareiškėjo J. L. skundus dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys N. L., G. L. atstovaujama įstatyminės atstovės N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog antstolio kontoroje įregistravo skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau antstolis per įstatymo nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo ir neperdavė teismui, 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė vykdomąją bylą dalyje dėl 21 650,02 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos G. L. naudai nutraukti. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio, jame yra nurodomi iš esmės analogiški argumentai kaip ir 2017 m. lapkričio 21 d. antstoliui pateiktame skunde. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomoji byla yra užbaigta 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymu, kurio pareiškėjas neskundė, konstatavo, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra atliekami jokie vykdymo veiksmai, o pareiškėjo skunduose keliami reikalavimai, siekiant pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl pareiškėjo skundus atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai yra neteisėti, kadangi buvo atliekami nesant teisėto vykdomosios bylos pradėjimo pagrindo, be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog jo dukra nuo gimimo iki 2017 m. spalio 1 d. gyveno šeimoje ir buvo išlaikoma abiejų tėvų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismui atsisakius nagrinėti jo skundą, jis netenka galimybės įrodyti, jog išieškojimas dėl 21 650,02 Eur išlaikymo yra pradėtas nepagrįstai, dėl ko yra pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis R. B. vykdė išieškojimą iš pareiškėjo J. L. išieškotojos G. L. naudai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas priimtas 2017 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-17-85-9492, tą pačią dieną taip pat priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S17-13817 (v. b. l. 15, 18). Šie dokumentai pareiškėjui įteikti 2017 m. spalio 13 d. (v. b. l. 19). 2017 m. spalio 6 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko turto arešto, išsiuntus raginimą (v. b. l. 23). Pranešimas dėl turto arešto Nr. S17-14070 pareiškėjui įteiktas 2017 m. spalio 17 d. (v. b. l. 24-28). 2017 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą / įsipareigojimą pervesti į depozitinę sąskaitą po 144,00 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms dengti; mokėti periodines išmokas, o išlaikymo įsiskolinimą kai baigsis skyrybų procesas (v. b. l. 35). 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S17-15456 (v. b. l. 38), 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą prašydamas vykdomąją bylą sustabdyti (v. b. l. 46-48). 2017 m. lapkričio 28 d. gautas išieškotojos N. L. prašymas grąžinti teismo įsakymo kopiją (v. b. l. 49). 2017 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S17-16442 dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu (v. b. l. 50), patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-85-11462. Patvarkymai pareiškėjui įteikti 2017 m. gruodžio 8 d. (v. b. l. 56-57). Taigi, šiuo metu vykdomoji byla yra užbaigta, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, byloje nėra. Teismas tokių duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ taip pat nenustatė.Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009 ir 2013 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 yra išaiškinęs, kad pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir jį panaikina arba įpareigoja atlikti veiksmą. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomosios bylos proceso šalių teisės baigėsi antstoliui užbaigus vykdomąją bylą 2017 m. lapkričio 28 d. priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-85-11462, todėl užbaigus bylą antstoliui nebuvo poreikio spręsti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 20 d. skunde suformuluotus reikalavimus dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to pripažintina, kad pareiškėjas pateiktais skundais iš esmės nereiškia konkretaus reikalavimo panaikinti antstolio veiksmą ar įpareigoti antstolį jį atlikti, tačiau, kaip matyti tiek iš skundų, tiek ir atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės įrodinėja, kad antstolio vykdytas išieškojimas buvo neteisėtas tiek dėl to, jog nebuvo teisėto vykdomosios bylos pradėjimo pagrindo, tiek dėl to, jog dukra G. L. gyveno šeimoje ir buvo išlaikoma abiejų tėvų iki 2017 m. spalio 1 d., nors pareiškėjas neginčijo vykdomosios bylos užbaigimo, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d. antstolio patvarkymo (patvarkymas pareiškėjui įteiktas dar 2017 m. gruodžio 8 d.). Taigi, pripažinimas, kad antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas toks materialinio pobūdžio reikalavimas – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas pateiktu 2017 m. gruodžio 7 d. skundu prašė priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialinių teisinių padarinių, spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo ją teisme iškelti, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.