Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei H. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1.048,46 Eur skolą už buto nuomą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Paaiškino, kad 2014-03-18 H. K. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0077 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu nuomininkei buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 27 punktu, nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau šios pareigos nevykdė. Įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 sudaro 994,47 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 53,99 Eur delspinigių. Delspinigiai skaičiuoti vadovaujantis Sutarties 32 punktu. Bendras įsiskolinimo dydis sudaro 1.048,46 Eur.Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktą 2016-09-08 Mokesčių paskaičiavimo lentelę, kurioje yra nurodyta, kad atsakovė 2016-01-01 nebuvo skolinga. Pažymėjo, kad pateikti mokėjimų nurodymų grynaisiais pinigais kopijos patvirtina, jog viso laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-08-22 atsakovė sumokėjo ieškovei 575,00 Eur nuomos mokesčio. Atkreipė teismo dėmesį į Sutarties 28 punktą, kuriame nustatyta, kad nuomos mokesčio dydis ne dažniau kaip vieną kartą per metus gali būti keičiamas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus naujus nuomos mokesčius. Remiantis ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo lentele, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 nuomos mokesčio dydis keitėsi net tris kartus, t. y. 2016 m. sausio mėn. priskaičiuota 119,39 Eur, 2016 m. vasario priskaičiuota 145,37 Eur, o nuo 2016 m. balandžio – 158,72 Eur. Toks neproporcingai didelis ir dažnas nuomos mokesčio keitimas (didėjimas) yra nepagrįstas ir neleistinas Sutarties 28 punkto prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 994,47 Eur skolą, 53,99 Eur delspinigius (viso 1048,46 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstė sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos, privalo sumokėti ieškovui 87,37 Eur sumą.Teismas nustatė, kad nuo 2015-10-01 gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).Nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už mokesčių skaičiavimo tvarkos pasikeitimus, nes ją nustato Vilniaus miesto savivaldybė. Padarė išvadą, kad ieškovė atlieka tik mokesčių surinkimo funkciją iš nuomininkų vykdant patikėjimo teisę valdant savivaldybės turtą. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu atsakovės netenkina būsto nuomos kaina ar jos apskaičiavimo tvarka, ji turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl jos peržiūrėjimo ar perskaičiavimo. Padarė išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga nei už nuomos kainos nustatymą, nei už perskaičiavimo tvarką.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nepasisakė apie esminius atsakovės atsikirtimus į ieškinį, netyrė, kokiais įrodymais ieškinys pagrįstas, nesiaiškino kaip ir kuo remiantis buvo paskaičiuoti skirtingi nuomos mokesčiai atsakovei, visiškai nesigilino į byloje esančius įrodymus ir dokumentus, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą bei neatstatė teisinės taikos ir iš esmės neįvykdė teisingumo. Nuomos sutartis tarp bylos šalių buvo sudaryta 2014-03-18, todėl remiantis Aprašo 26 punktu ir Sutarties 28 punktu, nuomos mokestis atsakovei galėjo būti perskaičiuojamas atitinkamai vieną kartą per metus, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo, t. y. atitinkamai po kartą per nurodomus laikotarpius: nuo 2014-03-18 iki 2015-03-18; nuo 2015-03-18 iki 2016-03-18; nuo 2016-03-18 iki 2017-03-18. Remiantis į bylą pateiktomis ieškovo sąskaitomis: 2015-10-31 suma 292,14 Eur (3,4365 Eur už kv. m.); 2015-11-30 suma 156,50 Eur (1,84 Eur už kv. m.); 2016-01-31 suma 158,72 Eur (1,86 Eur už kv. m.), matyti, kad per vienerių metų laikotarpį t. y. nuo 2015-03-18 iki 2016-03-18 nuomos mokestis atsakovei keitėsi net 3 kartus, kas akivaizdžiai prieštarauja Sutarties 28 punktui ir Aprašo 26 punktui.Teisėtam nuomos mokesčio paskaičiavimui privalo būti įgyvendinti šie reikalavimai: a) dėl nuomos mokesčio pakeitimo turi būti priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas; b) nuomos mokestis neturėjo būti keičiamas dažniau kaip kartą per metus, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo; c) ieškovei apskaičiuojant nuomos mokestį turėjo būti sudaromas Nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, remiantis Apraše nurodyta forma, taip pat toks aktas turėjo būti pasirašytas ieškovo buhalterijos darbuotojo. Ieškovė nepateikė nė vieno Savivaldybės tarybos sprendimo dėl nuomos mokesčio keitimo atsakovei, taip pat nepateikė Nuomos mokesčio apskaičiavimo aktų pagal Aprašą ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstu teisėtą padidintų nuomos mokesčių skaičiavimą atsakovei.Ieškovės įstatų 9.16 punkte yra nurodyta ieškovės funkcija – nuomos mokesčių apskaičiavimas, jų surinkimas iš nuomininku ir nesumokėtų mokesčių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Aprašo 31 punktu, apskaičiuojant nuomos mokestį, kiekvienam nuomojamam būstui užpildomas nustatytos formos Nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kurį pasirašo skaičiavimus atlikęs ieškovės darbuotojas. Daro išvadą, jog ieškovė atlieka ir nuomos mokesčių apskaičiavimo funkciją, tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė.Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovei padidintų nuomos mokesčių apskaičiavimo ir reikalavimo teisėtumą.Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Ginčas tarp šalių kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuomojamas apeliantei, nuomos mokesčio ir netesybų mokėjimo ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės (apeliantės) ieškovės naudai jos prašomą 1.048,46 Eur nuomos mokesčio skolą bei 53,99 Eur delspinigius. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas ginčo iš esmės neišsprendė. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrįstai iškeltus ir esminius klausimus kuo remiantis metų eigoje net tris kartus keitėsi nuomos mokesčio dydis, kai pagal Nuomos sutarties 28 p. nuomos mokestis apeliantei galėjo būti perskaičiuojamas tik vieną kartą per metus. Be to apeliantė nurodė, kad apskaitiniu laikotarpiu ji ieškovei yra sumokėjusi net 575,00 Eur nuomos mokesčio. Ieškovė nepateikė nė vieno Savivaldybės tarybos sprendimo dėl nuomos mokesčio keitimo atsakovei, kiekvieną kartą apskaičiuojant ar keičiant nuomos mokesčio dydį turėjo būti sudaromas nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas remiantis Apraše nurodyta forma. Ieškovo kaip savivaldybės patikėtinio pareiga ne tik surinkti nuomos mokestį, bet ir jį apskaičiuoti.Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis). CK 583 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Analogiška nuostata įtvirtinta šalių sudarytos nuomos sutarties 28 punkte (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, e.b.l. 8-11).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika ir Aprašu. Į bylą ieškovės pateiktas pagal Aprašą sudarytas apeliantei nuomojamos gyvenamosios patalpos (būsto) nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas (e.b.l. 66-67), iš kurio matyti, jog apeliantei nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuotas pagal nustatytą formulę, 2016 m. sudarė 158,72 Eur. Iš byloje esančios ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ Mokesčių paskaičiavimo lentelės (e.b.l. 15) matyti, jog būtent tokio dydžio mokestis apeliantei buvo skaičiuojamas per visą atskaitinį laikotarpį – nuo pat 2016 m. sausio mėnesio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., tai patvirtina byloje esančios ieškovės apeliantei per 2016 m. iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nuompinigių mokėjimui išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (e.b.l. 71-78). Todėl neatitinka tikrovės apeliantės teiginiai, jog ieškovė ar būsto savininkas nuompinigių dydį per 2016 m. apeliantei keitė tris kartus. Galimai apeliantę suklaidino Mokesčių paskaičiavimo lentelėje nurodyta kiek mažesnė mokėti jai paskaičiuota suma 2016 m. sausio ir vasario – kovo mėnesiais (nurodyta, jog už sausio buto nuomą mokėti reikia 119,39 Eur, o už vasario – kovo mėnesius – 145,37 Eur), tačiau išanalizavus pateiktas sąskaitas matyti, jog apeliantei sausio – kovo mėnesiais buvo pritaikyta kompensacija ir iš Akte nurodytos 158,72 Eur mėnesio nuompinigių sumos minusuota 13,36 Eur kompensacija už sausio mėnesį ir 12,99 Eur už vasario – kovo mėnesius. Apeliacinio teismo vertinimu, kompensacijos pritaikymas apeliantei nelaikytinas nuompinigių dydžio pakeitimu CK 6.583 straipsnio 6 dalies prasme. Todėl teismas daro išvadą, jog šalių sutarties 28 punkto nuostatų ieškovė nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas atlieka tik mokesčių surinkimo funkciją, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai. Apskaičiavus ieškovės atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde nurodytus jos atliktus mokėjimus, o taip pat ieškovės nurodytus apeliantės atliktus mokėjimus nustatyta, jog visi apeliantės nurodyti mokėjimai (kurių suma nurodytu laikotarpiu 575,00 Eur) ieškovės buvo tinkamai apskaityti ir įtraukti į apskaitą. Kaip jau minėtą, šią išvadą patvirtina PVM sąskaitų analizė, visi apeliantės atlikti mokėjimai yra atspindėti sąskaitose. Apeliantės skundo argumentas, kad 2016 m. apskaitinio laikotarpio pradžioje nurodytas likutis buvo 0,00 Eur ir todėl jokio neapmokėto nuompinigių likučio 2016 m. sausio mėnesio 1 d. nebuvo, neatitinka rašytinių bylos dokumentų. Kaip matyti iš Mokesčių paskaičiavimo lentelės, iš tiesų šios lentelės trečioje skiltyje nurodytas likutis mėnesio pradžiai 0,00 Eur, tačiau ši lentelė yra tik aritmetinių veiksmų atspindys, ieškovei atlikus apeliantės anksčiau mokėtų lėšų paskirstymą. Pirminiai buhalterinai dokumentai (PVM sąskaitos faktūros) patvirtina, jog 2016 m. sausio mėnesio 1 d. apeliantės už 2015 metais nepilnai sumokėtų nuompinigių likutis sudarė 571,71 Eur, delspinigiai – 2,24 Eur, viso nepriemoka buvo 573,95 Eur. Patikrinus visas - tiek ieškovės, tiek apeliantės į bylą pateiktas ieškovės apeliantei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras per laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio imtinai (e.b.l. 39-42, 68-78), matyti, kad apeliantė nuompinigius mokėjo netinkamai ir ne laiku, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu ir 6.55 straipsniu, pagrįstai 2015 m. apeliantės atliktus mokėjimus paskirstė netesyboms mokėti ir pagrindinei prievolei vykdyti pirmiausia dengdama seniausias nuompinigių nepriemokos sumas, kurių įvykdymo (apmokėjimo) terminas jau suėjęs. Kaip matyti iš bylos dokumentų, 2015 m. liepos mėnesio 1 d. apeliantės nepriemoka sudarė 187,00 Eur nuompinigių bei 0,33 Eur delspinigių. Šios nepriemokos buvimo fakto CPK leistinais įrodymais apeliantė nepaneigė. Vėlesniais mėnesiais nepriemokos suma didėjo ir ataskaitinio laikotarpio pradžiai – 2016 m. sausio 1 d. sudarė 522,32 Eur (likutis), o apskaitinio laikotarpio pabaigoje - 2016 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta nuompinigių nepriemoka sudarė jau 1.081,59 Eur ir už šią sumą paskaičiuoti 4,48 Eur delspinigių, viso – 1.086,07 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktoje Mokesčių paskaičiavimo lentelėje (e.b.l. 15) pateikti duomenys (sumos) yra pateiktos po ieškovės pagrįstai atliktų ankstesnių apeliantės skolų dengimo ir jie atitinka PVM sąskaitose – faktūrose pateiktais duomenimis (apskaičiuotomis pagrindinės prievolės bei netesybų sumoms) ir pagal Aprašą bei Metodiką apeliantei Nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytam nuompinigių dydžiui. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliantės argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.