Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei,nukentėjusiesiems E. K., A. V., kaltinamiesiems A. L., I. L., jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis; vedęs, vidurinio išsilavinimo; nedirbantis; neteistas, gyvenamoji vieta - JAV, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. 290 str., aprašytų 2015 m. gruodžio 3 d. kaltinamajame akte, padarymu, I. L., gim. 1982-10-10, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, gyvenamoji vieta – JAV, įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., aprašytos 2015 m. gruodžio 3 d. kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), išplūdo policijos pareigūnus A. V. ir E. K. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, grasino užmušti bei susidoroti, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus A. V. bei E. K., be to nepaklusdamas policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bendrais su I. L. veiksmais, t. y. A. L. vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu A. V. į veidą, pastarajam smūgio išvengus atsitraukiant, gulėdamas ant grindų, sudavė A. V. ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į krutinę, ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė A. V. į kojas, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė rankomis ir įspyrė E. K. į įvairias kūno vietas, po to I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu A. V. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinės rankos plaštaką ir dilbį iš nugaros pusės bei ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą. Po to I. L. ne mažiau kaip penkis kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė E. K. į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis sudavė E. K. į įvairias kūno vietas, po to A. L. sudavė A. V. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, o I. L. ne mažiau kaip 15 kartų sudavė rankomis ir įspyrė A. V. į nugarą ir kojas, tokiais savo veiksmais A. L. panaudodamas fizinį smurtą A. V. padarydamas odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą juosmens srityje, dešinės plaštakos sumušimą su poodine kraujosruva, E. K. - poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patruliams A. V. ir E. K.”, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str., padarymu. I. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), nepaklusdama policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bendrais su A. L. veiksmais, t. y. A. L. vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu A. V. į veidą, pastarajam smūgio išvengus atsitraukiant, gulėdamas ant grindų, sudavė A. V. ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į krutinę, ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė A. V. į kojas, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė rankomis ir įspyrė E. K. į įvairias kūno vietas, po to I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu A. V. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinės rankos plaštaką ir dilbį iš nugaros pusės bei ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą. Po to I. L. ne mažiau kaip penkis kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė E. K. į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis sudavė E. K. į įvairias kūno vietas, po to A. L. sudavė A. V. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, o I. L. ne mažiau kaip 15 kartų sudavė rankomis ir įspyrė A. V. į nugarą ir kojas, tokiais savo veiksmais I. L. panaudodama fizinį smurtą A. V. padarydama odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą juosmens srityje, dešinės plaštakos sumušimą su poodine kraujosruva, E. K. - poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patruliams A. V. ir E. K., tai yra ji buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., padarymu. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). 2015-12-03 kaltinamajame akte A. L. ir I. L. atžvilgiu įrodymais įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu. Įrodymų tyrimas ir jų analizė. Kaltinamojo A. L. parodymai. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė: „supratau, kuo esu kaltinamas, duoti parodymus sutinku. Nebuvo taip kaip pagarsino prokurorė. Mano dukra ir močiutė šioje byloje nėra apklausti. 2015-05-19 buvo įvykis mano bute apie 22 val., kaimynas iškvietė policiją dėl triukšmo. Mes su žmona apsipykom, nes ji norėjo grįžti į Ameriką, o aš nenorėjau, ji pradėjo krautis lagaminą, dukra pradėjo garsiai verkti ir šaukti, kad mama nevažiuotu, buvo tik žodinis konfliktas. Mano dukrai buvo įvykio metu 7 metai, ji nekalba lietuviškai ir supranta tik anglų kalbą, mes pragyvenome apie 19 metų Amerikoje, grįžome (trumpam) su I. ir Lietuvoje susituokėme pora savaičių iki įvykio. Namuose buvo mano tėvas V. L., mano žmona, dukra, močiutė, o mama buvo išvykusi į svečius – jos namuose nebuvo. Atvyko abu nekentėjusieji pareigūnai, mano močiutė neįgali, sėdėdama vėžimėlyje atidarė jiems duris. Pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl triukšmo, bet jiems pasakė, kad viskas tvarkoje, konflikto jau nebuvo, namuose ramu jau buvo. Vienas pareigūnas su manimi bendravo viename kambaryje, o kitas pareigūnas kitame kambaryje bendravo su I., močiute ir dukra dar buvo. Man pareigūnas pasakė, kad reikės važiuoti nuovadą. Aš apie tai norėjau pranešti I. kaip staiga iš nugaros pajutau elektrošoką, man į nugarą šovė tas pareigūnas iš tazerio. Kai aš atsisukau į mane pareigūnas dar kartą šovė ir pataikė į krutinę, staiga abu pareigūnai ant manęs užšoko, puolė dėti antrankius. Mane pareigūnai taip sumušė, kad manęs neėmė areštinė kelis kartus, man buvo sulaužyta koja – pėda, buvau sudaužytas, buvo 50 mėlynių ant kūno. Mane pareigūnai po visur vežiojo su vienu batu ir sulaužyta koja, kelis kartus pristatė į Klinikas. Mane klinikose apžiūrėjo, nustatė sužalojimus, sugipsavo koją, negalėjau priminti pėdos, nedavė man jokių ramentų ir taip vežiojo. Kai pamačiau, kad vienas iš pareigūnų trenkė mano dukrai į krutinę aš bandžiau atsistoti kai buvau parverstas ant žemės. Dukra visą laiką šaukė, kad jos neliestų pareigūnas. Patys pareigūnai savo parodymuose tvirtina, kad buvo ramu, kai jie atvyko į butą. Aš buvau su tėvu išgėręs po 4 bokalus alaus, o I. nieko negėrė. Atsisakiau tikrintis blaivumą, nes galvojau turiu tokią teisę, jeigu nevairuoju. Šiuo metu ir aš noriu grįžti jau į Ameriką, pasiimsiu jos pilietybę, nors norėjau būti LR pilietis iki įvykio. Po to kai buvau parverstas ant žemės ir man buvo dedami antrankiai, atvyko dar apie 10 pareigūnų. Kai pirmieji pareigūnai atvyko, tai jie matė, kad pas mus buvo ramu. Pareigūnai tik žmonos nesužalojo, pas mus buvo žodinis konfliktas su žmona. Man pareigūnai nesakė, kodėl turėčiau su jais važiuoti į nuovadą, aš to klausiau, man nieko neaiškino, todėl aš nesutikau su jais važiuoti, aš nebandžiau pareigūnams suduoti. Šūviai elektrošoko prietaisu tikrai du buvo, - pirmą kartą į nugarą, ir kitas per atstumą Prieš mane buvo panaudotas tazeris 4-5 kartus, buvau be sąmonės. Pareigūnai sakė ir parodė, kad patys neatsimena, kiek kartu buvo tazeris panaudotas. Močiutė pasakojo, kad pareigūnai buvo patys išsigandę dėl mano būsenos. Visi mano šeimos nariai matė elgesį su manimi ir visą įvykį. Dukra kaip vaikas puolė ginti tėtį ir pareigūnų buvo sužalota, jai ant krūtinės buvo mėlynė ir ant riešų mėlynės. Močiutė taip pat buvo sužalota, ji buvo ištempta už rankų, ant rankų taip pat liko mėlynės. Sužalojimų foto nuotraukas visas rodžiau tyrimo metu ir tyrėjams ir prokurorei. Man buvo nuskeltas dantis įvykio metu. Teikiu šias foto nuotraukas prijungimui prie bylos (59 nuotraukos, apžiūrėtos teisėjo ir proceso dalyvių, buvo pridėtos prie bylos). Susiginčijau su žmona (dėl grįžimo į JAV datos), dukra pradėjo klykti kai pamatė, kad ji dedasi lagaminą. Mes garsiai kalbėjomės, buvo žodinis konfliktas, dukra taip pat garsiai šaukė. Mes kalbėjomės šeimoje angliškai, dukra ir žmona kitos kalbos nemoka. Pareigūnus išvadinau negražiai tik kai buvau nuvestas į mašiną surakintas antrankiais. Aš pareigūną nustūmiau kai pamačiau, kad mano dukrą nustūmė. Aš nesudaviau jokių smūgių, o juos (policijos darbuotojus) iškeikiau mašinoje, su tuo sutinku ir gailiuosi, ten net visai kiti pareigūnai buvo tada toje mašinoje (ne nukentėjusiaisiais pripažinti). Pateikiu išrašus iš medicininių dokumentų iš kurių matosi, kad įvykio diena buvau sužalotas. Į priklausomybių ligų centrą pareigūnai nuvežė mane, bet niekur manęs į areštinę nepriėmė, nes buvau sumuštas, todėl nuvežė į Klinikas, nuo 4 val. iki 7 ryto laukiau klinikose. Galiu paimti duomenis spausdintus kompiuteriu iš klinikų jeigu ranka rašytuose yra neaišku (dokumentai prijungti prie bylos). Kad I. ką darytų blogo pareigūnams, nemačiau, ji nekonfliktavo, ji tik prašė nemušti manęs, bet pareigūnai jas su dukra nustūmė, o dukra su medine pakaba pareigūnams trenkė, I. nieko nedarė. Viskas vyko apie 10 min., atvyko kiti pareigūnai, dar kartą mane pakratė tazeriu tada aš praradau sąmonę, o ją atgavau tik pareigūnų mašinoje. Man buvo sulaužyta koja, buvo sugipsuota Klinikose, po mėnesio aš pats gipsą nusiėmiau, nes tuo metu neturėjau draudimo. Pas ekspertą nėjau, nes tyrėja K. pasakė, kad byla po kelių savaičių bus nutraukta ir ji paims parodymus iš manęs, bet dingo, o pas medikus nėjau, nes ji vėlgi sakė, kad man gydymas po duotų parodymų bus nemokamas. Kaimynas, kuris iškvietė policiją, įvykį tik girdėjo, jo nematė. K. B. yra kaimynas, jis per sieną tik girdėjo viską. Pareigūnas metė dukrą į sieną, jis ją nutrenkė kumščiu ir ji atsitrenkė į sieną. Močiutei liepė pasirašyti ant tuščio lapo, nes neva ji per daug pribraukė ir tyrėjai bus gėda tokius parodymus rodyti viršininkui, aš tą mačiau, nes buvau šalia. F. M. yra mano močiutė. Į centro areštinę Vytauto pr. 91, manęs nepriėmė, ten padarė nuotraukas mano, bet man prašant jie man jų nepateikė. Areštinėje aprašė mano sužalojimus, bet man sumušimų, kurie užfiksuoti nepateikė. Kreipiausi į areštinę su prašymu suteikti informaciją kokie sužalojimai man buvo nustatyti mane atvežus, bet informavo tik, kad buvau sulaikytas – pateikiu šiuos duomenis prijungimui prie bylos. Areštinėje neatsimenu ar man reikėjo kur nors pasirašyti, areštinėje du ar tris kartus manęs nepriėmė, o klinikos išrašų nedavė, nes gydymo įstaigai niekas nesumokėjo, į areštinę mane priėmė tik 9 val. kai jie gavo duomenis iš klinikų apie mano sveikatos būklę. (Teismas pagal LR BPK 253 str. nutarė prijungti prie bylos kaltinamojo pateiktus duomenis, gautus iš areštinės). 9 val. ryte buvau priimtas į areštinę. Koją gipsavo Klinikose, areštinėje mane apžiūrėjo areštinės gydytoja, vardo ir pavardės nežinau, tai buvo moteris apie 50 metų amžiaus. Per akistatą su pareigūnais jis tyrėjos paklausė ar jam bus papeikimas, kad pametė tazerį, jis prisipažino, kad buvo pametęs tazerį. Pareigūnas su dukra kalbėjo angliškai. Dukra atnešė ir atidavė tą tazerį, niekas nematė, kai dukra jį paslėpė. Po paleidimo iš policijos įstaigos nuvažiavome į Vaiko teisių apsaugos skyrių, parodėm nuotraukas, paskyrė socialines darbuotojas, kuri ateina - dvi merginos stebi dukrą, liepė pas psichologus kreiptis, bet dar to nepadarėm. Mes kreipėmės prieš kelis mėn. ilgai reikia laukti, nes niekas ten nekalba angliškai, tie kurie ateina stebėti dukrą, tai su ja nesusikalba, nes jie nemoka angliškai kalbėti, bendrauja per mus su dukra“. Parodė: po išvedimo iš buto buvo be sąmonės, atsibudo policijos mašinoje, jį keli ekipažai visą naktį vežiojo, niekas neprašė nei mano, nei žmonos asmens dokumento. Nuo 1999 metų gyvenu Amerikoje ir angliškai kalbu laisvai“. . Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs: tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje Kauno apylinkės teisme kaltinamasis davė tokius pačius, iš esmės nuoseklius, parodymus. Kartu teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo apklausiamas ne tiek išsamiai, kaip teisiamojo posėdžio metu. Teisiamajame posėdyje jis atsakė į valstybės kaltintojo klausimus, kuriuos buvo galima užduoti ir ikiteisminio tyrimo metu. To nebuvo padaryta. Tik teisiamajame posėdyje buvo ištirti įrodymai, kuriuos pateikė pats kaltinamasis, - nuotraukos, kuriose užfiksuoti jo močiutei (F. M.), dukrai (A. L.) ir jam pačiam padaryti kūno sužalojimai bei medicininiai duomenys, apie kaltinamojo kojos sužalojimą. Kaltinamoji I. L., teisiamajame posėdyje apklausiama dalyvaujant vertėjoms iš (į) anglų kalbą D. K. ir R. B., parodė: „supratau kaltinamąjį aktą, kalta neprisipažįstu. Mano vyras (A. L.) yra teisus, jis davė teisingus parodymus, vyrui sulaužyta koja buvo, dukra ir močiutė buvo sužalota, dėl to aš nesikreipiau į gydytojus, bet mano vyras kreipėsi, o dėl dukros buvo įtraukti socialiniai darbuotojai, jai sutriko psichika po įvykio. Šeimos draugė gydytoja po poros dienų, o gal savaitės bėgyje mano vyrą apžiūrėjo. Gydytojos vardo ir pavardės nežinau, žinau tik, kad ją B. vadina, ji buvusi daktarė – pensininkė, ji matė mūsų visų sužalojimus. Kai atvyko policija, mūsų konfliktas buvo nurimęs, buvo tylu bute. Buvo iki policijai atvykstant tylu apie 10-15 min., konfliktas truko apie 20-30 min., - dėl to, kad aš norėjau išvykti į Ameriką, konfliktas buvo žodinis, kalbėta buvo garsiai momentais, dukra nenorėjo, kad aš išvažiuočiau. Aš būčiau vykus su dukra, bet ji norėjo likti su tėčiu. Mes visą laiką kalbėjome angliškai, ji kalba tik angliškai. Dukra pradėjo čia eiti į mokyklą, jai patinka nauji draugai, aš noriu išvykti atgal, su vyru susitaikėme. Aš nežinau, kodėl pareigūnai atliko tokius veiksmus, nes viskas buvo ramu, buvome skirtinguose kambariuose ir bendravome su pareigūnais skirtinguose kambariuose. Bute yra keturi kambariai ir virtuvė. Pareigūnams aš nesudaviau. Kai buvo sužalota močiutė ir dukra mačiau, močiutę jie pastūmė, o dukrai sudavė smūgį į krūtinę, nes ji norėjo pareigūną patraukti nuo tėčio, didesnis pareigūnas ją pastūmė, ji paėmė drabužių pakaba ir trenkė pareigūnui, tada jis ją suėmė už riešų, po ko jai liko ant riešų mėlynės. Pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl triukšmo, nors jo jau nebuvo. Aš tų veiksmų neatlikau, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Aš pareigūnę išvadinau negražiai bute, nes dukra buvo paslėpusi mano daiktuose tazerį ir pareigūnė rausėsi mano daiktuose, ši pareigūnė yra tarp liudytojų. kai moteris atvyko, mano vyras buvo mašinoje nuvestas. Kai įvykis su tazeriu įvyko vyras bute buvo, o kai pradėjo ieškoti jo, tai vyrą išvedė į mašiną. Dukra nebuvo apklausta, prašiau lietuviškų dokumentų vertimo, bet gavau tik kaltinamojo akto vertimą. Man davė dokumentus pasirašyti lietuvių kalba, todėl nepasirašinėjau. Kai moteris (pareigūnė) atvyko, mano vyras buvo mašinoje nuvestas. Bylos lapas Nr. 122 išverstas buvo, nesutinku su įtarimu, pasakiau, kad nepasirašysiu, nes jie neišversti, tik pranešimas išverstas, atsisakau susipažinti su medžiaga, nes neišversta buvo, pasakiau, kad atsisakau liudyti ir liudysiu teisme. Byloje esančių parodymų pati nerašiau. Advokato K. nemačiau, o tekstas surašytas anglų kalba ir ranka yra ne iš mano žodžių. B.l. 118 - prašymas surašytas vyro mamos iš mano žodžių. Teisės anglų kalba nebuvo išaiškintos ir išverstos į anglų kalbą. Velička kaip vertėjas nežinau ar dalyvavo, nežinau jo vardo, bet kaip paleido iš policijos kažkoks vertėjas buvo. Bylos lape Nr. 107 yra teisių išaiškinimas lietuvių kalba ir vertimas į anglų kalbą duotas, bet tą davė anglų kalba, kai paleido, bet teisės pažeistos pagal vertimą buvo. Atsisakiau pasirašyti, nes viską davė lietuvių kalba. Su dukra sėdėjau ant sofos, kai pareigūnai atvyko, vienas su manim kalbėjo, o kitas su vyru kalbėjo kitame kambaryje, aš nemačiau kaip jie kalbėjo. Su manim pareigūnas kalbėjo angliškai, klausė ar viskas gerai, pasakiau, kad viskas gerai. Sėdėjau su dukra ir tas pareigūnas, kai išėjo pamačiau jį koridoriuje einant su savo vyru, vyras pasakė, kad pareigūnai jį vedasi. Kai vyras su manimi kabėjosi, pareigūnai panaudojo tazerį jam į nugarą, pareigūnai pasakė, kad išsiveda vyrą, o vyras sako, kad nieko nepadarė ir neis, tada atmosfera pradėjo kaisti, vėl panaudoto tą savo ginklą prieš vyrą, jis nukrito ant kelių bandė išsitraukti tazerio dalis iš savęs, pareigūnai ant jo užšoko ir prispaudė prie grindų. Kai dukra pamatė tą vaizdą, pradėjo traukti pareigūnus nuo jo. Pareigūnas gulėjo ant žemės kai sušukau, kad nuskriaudė dukrą, tada vyras bandė atsikelti, vyras nesudavė pareigūnams ir nestūmė jų, aš pati nesudaviau jokių smūgių pareigūnams ir jie man nesudavė. Vienai pareigūnei pasakiau negražų žodį, bet jis Amerikoje nėra negražus – pasakiau „kalė“, bet kitiems nieko nesakiau. Į policijos automobilį nuvedė, nuvežė į Žaliakalnio PK apie 2 val. ar 2 val. 30 min. mane paleido kartu su vyru, mes grįžome taksi, tai buvo metas po pietų. Apie vidurnaktį mane sulaikė. Mane po 20-30 min. išvežė, kai vyrą išvežė. Vežė dar tikrinti alkoholį, bet atsisakiau tikrintis, nes ten kalbėjo lietuviškai, aš nieko nesupratau. Tą dieną alkoholio negėriau“. Aprašęs kaltinamosios I. L. parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios parodymai sutampa su aprašytais kaltinamojo A. L., toliau aprašomais liudytojų V. L., F. M., A. L., K. B. parodymais, kitais šiame nuosprendyje aptariamais objektyviais duomenimis, o iš dalies ir pačių nukentėjusiųjų E. K. ir A. V. parodymais bei kitų liudytojų, policijos darbuotojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymais. Nukentėjusysis E. K. parodė „dirbu Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje, įvykio metu patruliavau su kolega A. V., pranešimą gavau iš budėtojo, kad visą dieną bute triukšmas, bet tiksliai negaliu prisiminti, koks tiksliai buvo iškvietimas. Abu atėjome prie buto, duris atidarė senolis, triukšmo jau nebuvo jokio. Reikėjo eiti išsiaiškinti, ar niekas pretenzijų neturi, ar viskas gerai. Į butą įėjom, senolis neblaivus buvo, taip jis buvo savo namuose. A. L. buvo agresyvus, bandė trenkti kolegai į veidą. Aš manau, kad mes teisėtai į butą įėjom, aiškinomės aplinkybes, kolega su moterim kalbėjo anglų ir rusų kalba, aš šalia nebuvau, tiksliai negaliu pasakyti. Pavyko išsiaiškinti, kad buvo prieš tai tarp sutuoktiniu konfliktas, bet buvo viskas gerai tarp jų kaip atėjom. Moteris buvo apsiverkusi, negalėjome viską taip palikti. Kai buvom visi koridoriuje, moteris sakė, kad vyrą namie paliktumėme, kad jis nieko nepadarė. Mes iš buto neišėjome, A. L. visai suagresyvėjo, užsimojo dešine ranka ir trenkė į veido sritį, bet kolega išvengė smūgio pasitraukęs, todėl aš šoviau vieną kartą iš elektrošoko. Elektrošokas yra vienkartinis, toliau dėjom antrankius kaltinamajam, bet pajutom kaip moteris trankė mus į nugarą, prasidėjo grumtynės su L., jis grasino, kad užmuš mus ir daug naudojo keiksmažodžių. Kolega kvietė pagalba, atvyko kelių policija ir patruliai, kaltinamasis buvo pristatytas į policiją. Nebuvo taip, kad jis susilaužė koją, mes jos nesulaužėm, nepastebėjau, kad jis buvo vedamas su vienu batu. Mes jį palikome Žaliakalnio PK. Senolė pasakė, kad sūnus grįžo iš Amerikos kartu gėrė ir prasidėjo barniai. L. barėsi su žmona, ji tik po kiek laiko paprašė jo niekur nevežti. V. kalbėjo su moterimi, o aš su L.. Paprašėme eiti iki mašinos nusistatyti asmens duomenis, po pusės minutės jis suagresyvėjo, moteris šaukti pradėjo, kai vyras pradėjo rengtis, mačiau kaip vieną kartą buvo šauta iš elektrošoko prietaiso. tai tikrai užsidėjo. 2-3 ciklai vienu šūvių, prilietimai keli buvo – iki 5. Užtaisas iššauna kartą atstumu iki 5 metrų, po to jį gali naudoti su prilietimais, prilietimo metu eina elektra, raumenų skausmas jaučiamas, o gyvybei tai nėra pavojinga, prilietimai keli buvo – iki 5. Užtaisas iššauna kartą atstumu iki 5 metrų, po to jį gali naudoti su prilietimais, prilietimo metu eina elektra, raumenų skausmas jaučiamas, o gyvybei tai nėra pavojinga.; tazeris gali būti naudojamas, kol neišsikraus, jį užtaisyti galima daug kartų. L. grūmėsi su mumis, kai mes pradėjome dėti antrankius jam, jis mosikavosi rankomis, pataikė į koją ir į kelį, I. mane ir kolegą taip pat mušė į įvairias kūno dalis. Pastiprinimą kvietė A. V., kai aš gulėjau at žemės su A. L.. Mes su kolega iš kelių policijos jį vedėm, dar tazerio daviau, nes nenusiramino kaltinamasis, o moterį išvedė kolegė M. V.. Jis skausmais nesiskundė, greitosios pagalbos neprašė. Vedėm nusistatyti asmenybę, o kai jis priešinosi, jį reikėjo sulaikyti. Aš pasakiau moteriai angliškai „baikit, mes norim sulaikyti jūsų vyrą. Neatsimenu, ar man buvo pateiktas asmens pasas nustatyti asmens tapatybei. Senutės niekas iš kambario neišstūmė iš pareigūnų, to negalėjo būti. Neatsimenu, ar kaltinamojo buvo prašoma pateikti asmens dokumentą. Elektrošoku 2-3 ciklai vienu šūviu buvo, prilietimai keli buvo – iki 5. Užtaisas iššauna kartą atstumu iki 5 metrų, po to jį gali naudoti su prilietimais, prilietimo metu eina elektra, raumenų skausmas jaučiamas, o gyvybei tai nėra pavojinga. Palaikau 500 eurų dydžio ieškinį“. Nukentėjusysis A. V. parodė „pranešimas buvo toks, kad girdisi triukšmas, mažamečio vaiko verksmas ir baldų mėtymo garsai. Mus pasitiko močiutė, kuri buvo vėžimėlyje, ji buvo išsigandusi, pasisveikinom, paklausėm kas nutiko, ji paėmė už rankos man paėmus, kad vaikučiai, viskas gerai, priėjo A. L. puikiai nusiteikęs su šypsena, paklausiau kas nutiko, o jis atsakė, kad viskas gerai. Pasakėm, kad gautas pranešimas, reikėjo įsitikinti, ar viskas gerai, jie sutiko ir mus įleido į butą apžiūrėti. Užėjus į butą pastebėjau I. L. su mergaite, moteris buvo apsiverkusi, kolega K. prie močiutės liko kalbėti, aš su ja kalbėjau. Man pasakė, kad ji kalba rusiškai ir angliškai, aš paklausiau, kas nutiko rusiškai ir angliškai, bet ji nieko neatsakė. Kolega užėjo su moterimi bendraut. Su A. L. bendravau, paklausiau kodėl mergaitė vertė, jis pasakė, kad apsipyko su žmona, mergaitė iš miegų atsikėlė ir todėl verkia, sakė prieš 3 savaites yra grįžęs iš užsienio. Aš jam pasakiau, kad Lietuvoje yra įstatymai, kad negalima prie vaiko smurtauti, jis sutiko su viskuo ir pasakė, kad čia nieko nebuvo panašaus. Paprašiau dokumento, o jis sako nežinau, kur yra, reikia ieškoti, pasakė vardą pavardę, pasakiau, kad tokia tvarka, kad reikės nueiti iki tarnybinio automobilio ir nusistatyti asmenybę, jis sutiko, buvo su maike ir kelnėmis, vakare lijo lietus, pasakiau, kad apsirengti, jis su šypsena rengėsi, sakė jokių problemų. Išeinant jau pro duris jis pasiėmė dėtis striukę ir staiga pasikeitė kardinaliai jo nuotaika, atsisuka ir sako „ką čia darot? Išmušiu, išpjausiu“, atbėgo moteris ir pradėjo klausinėti, kodėl sulaikom vyrą, kolega pasakė, kad niekas jo nesulaiko, pasakė, kad tik vedam nusistatyti asmenybę, jis pradėjo toliau šaukti, kad mus išpjaus, moteris atsistojo tarp mūsų, vardu į jį kreipiausi, sakiau, kad nusiramintų, kad normaliai bendravom iki šiol, bet jis nenurimo. Dešine ranka jis man smūgiavo, aš pasitraukiau ir smūgio išvengiau, pastūmiau jį atgal, o jis prieš kolegą atsistojo kovinėje padėtyje, sakydamas „kas yra?“, aš šoviau jam į nugarą, jis nugriuvo, kolega paskui nuėjo ir pradėjom dėti antrankius jam, bandėm apversti ant pilvo, pajutau kojų smūgius, pamačiau, kad moteris man spiria, viena ranka prisidengęs kviečiau pagalbą. Ridenomės po žemę su kaltinamuoju, o kaltinamoji kliudė, neleido vyro sukontroliuoti ir uždėti antrankius. Kolega atsirėmė į sieną ir jį prisispaudė prie krūtinės, jis vis šaukė, kad papjaus ir užmuš mus. moteris smūgiavo rankomis ir kojomis, man sudavė moteris smūgius per dešinę plaštaką - prakirto ir dar po kelių smūgių atėmiau lazdą ir numečiau į kampą, iki kol atvyko pagalba ji smūgiavo mums. Dar mergaitė iš nugaros vis su pakaba smūgiavo. Kolega su kiti pareigūnu iš kelių policijos išvedė L. iš buto, atėjo iš kito ekipažo kolegė, kuri apžiūrėjo ir išvedė I. L., aš po įvykio likau bute, nevedžiau A. L., nemačiau ar su vienu batu išvedė jį, kad koja jam buvo sulaužyta nemačiau“. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 str. pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus (b.l. 152), nukentėjusysis A. V. parodė, kad buvo taip kaip jis dabar teisiamajame posėdyje pasakė. Apklausoje (ikiteisminio tyrimo metu) gal neužfiksuota, kad prašėme dokumento. Nukentėjusysis A. V. taip pat parodė „Kai įėjau į butą nepastebėjau, kad I. L. ir dukra būtų sužalota, abi buvo apsiverkusios, tuo metu nekūkčiojo, tvardėsi, bet nesenai buvo verkusios, prie mūsų neverkė. Kai dėjau antrankius A. L. kambaryje buvo moteris, vyras ir mažametė mergaitė, senolės nemačiau ir jos vyro nemačiau, kas už nugaros man buvo nemačiau. A. L. anketinių duomenų išsiaiškinti iš bute buvusių asmenų parodymų neužtenka, reikia nusistatyti, ar tikrai čia tas asmuo pagal duomenų bazes. Mergaitės į sieną netrenkiau, jos nepriliečiau net pirštu. Mergaitė man iš pakabos smūgiavo į nugarą. Prieš kiekvieną spec. priemonės panaudojimą reikia įspėti asmenį jeigu yra galimybė. A. L. nebuvo įspėtas, nes buvo realus pavojus, jis buvo kovinėje padėtyje. Palaikau 500 eurų dydžio ieškinį“. Teismas nukentėjusiųjų E. K. ir A. V. parodymų nelaiko įrodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų A. L. ir I. L. kaltę: surinktų ir šiame nuosprendyje jau aprašytų bei toliau nuosprendyje išdėstomų teisiamajame posėdyje nustatytų aplinkybių ir duomenų bei jų analizės pagrindu. Aprašęs nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų E. K. ir A. V. parodymus teismas konstatuoja: iš pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą ne pagal signalą dėl smurto artimoje aplinkoje, o pagal liudytojo K. B. skambutį dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini); iš pačių nukentėjusiaisiais pripažintų pareigūnų parodymų matyti, kad atvykus į prieš 22 valandą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute jokio triukšmo nebuvo; kad pareigūnus su šypsena veide pasitiko kaltinamasis A. L.; kad atvykę į butą policijos pareigūnai nenustatė jokio smurto artimoje aplinkoje fakto ir net nebuvo jokio signalo policijai dėl to; kad jiems visi bute buvę asmenys aiškino, kad nebuvo jokio smurto,- tik I. L. ir A. L. susibarė dėl grįžimo į Jungtinių Amerikos Valstijas datos, kuriose A. L. pragyveno apie 19 metų, o į Lietuvą buvo atvyko po 19 metų pertraukos tik trumpam kartu su žmona I. L. ir dukra A. L., kurios kalba tik anglų kalba ir nemoka jokių kitų kalbų. Kaltinamieji A. L. ir I. L. buvo išvežti į policijos komisariatą iš buto, kuriame jie buvo laikinai apsigyvenę pas A. L. močiutę F. M. trumpo buvimo Lietuvoje laikotarpių. Nukentėjusieji E. K. ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu neparodė, kad būtų prašę kaltinamųjų A. L. ir I. L. asmens dokumentų. Kaltinamieji parodė, kad policijos pareigūnai neprašė parodyti jų asmens dokumentus. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad jis neprisimena, ar asmens dokumentų buvo prašoma, o nukentėjusysis A. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paprasčiausiai neužfiksuota, kad jis prašė A. L. asmens dokumentų. Teismas nevertina A. V. parodymų dėl prašymo pateikti dokumentus: teisiamajame posėdyje A. V. parodė, kad jis prašė A. L. parodyti asmens dokumentą, tačiau šis atsakė, kad reikia paieškoti. Teismas daro išvadą, kad A. L. nebuvo suteikta galimybė parodyti asmens dokumentą, net jeigu to ir buvo prašoma. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintais pareigūnams iš viso nebuvo pagrindo įeiti į butą, kuriame buvo kaltinamieji: iš jų pačių parodymų matyti, kad atvykus pagal signalą dėl triukšmo (ne pagal signalą dėl smurto artimoje aplinkoje), bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jokio triukšmo nebuvo. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas K. B., dėl triukšmo, buvusio bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas E. K. parodė „2015-05-19 apie 22 val. buvau bute nurodytu adresu, pagal iškvietimą, kad kolegom reikia pagalbos, dar iš PK siuntimas buvo į tą butą. Į butą su M. G. atvykau. Pamačiau du kolegas ir ant žemės ir gulinti kaltinamąjį, kuris priešinosi jį sulaikant, kas ten vyko nežinau iki kol atvykom, lyg ir dėl triukšmo ten jie vyko. Bandė jam antrankius uždėti, elektrošoką ar nežinau. Kai kaltinamąjį liftu atvežė, mačiau. I. L. liko bute, ji tik šaukė, o mergaitė su drabužiu pakaba daužė kolegas ištisai, viena sulūžo pakaba tai kita atsirado, viskas vyko bute, mums išėjus I. liko bute. Mergaitei sakiau, kad ji pasitrauktų lietuviškai, didelis triukšmas buvo bute, nesupratau, kad ji nemoka lietuviškai. Triukšmas buvo, mergaitė šaukė ir daužė, moteris šaukė irgi, bet kokia kalba, nežinau, bet anglų kalba buvo vartojama. Kaltinamasis ant žemės gulėjo, ant pilvo, o rankos po pilvu buvo, jis neleido uždėti antrankius. Nežinau, kodėl jį (kaltinamąjį) reikėjo išvežti ir uždėti antrankius. Nemačiau ar spardė jis ką nors, ar kaltinamoji mušė ką nors. Kaltinamasis tik muistėsi ir neleido uždėti jam antrankių. Kai kaltinamąjį A. L. iš buto išvedė mačiau, jis surakintas buvo, ką jis kalbėjo negaliu pasakyti, jis buvo su sąmone, kad jam koja sulaužyta nežinojau, buvo tamsu nemačiau. Jis tuo metu keikėsi, nors tyrimo metu to neminėjau. Mes padėjom sulaikyti asmenį, padėjau uždėti antrankius, jis man nesudavė, buvo ištisai keiksmažodžiai visų atžvilgiu. Kai padėjau uždėti antrankius buvo su mumis keturi pareigūnai ir dar vėliau du ekipažai atvyko – 4 žmones atvyko. Kas išvežė I. nežinau, mūsų jau nebuvo, nes išvažiavome kai vyras - kaltinamasis sėdėjo mašinoje. Kurie pareigūnai vežė I., nežinau. Moters pareigūnės nemačiau“. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad šis policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą pagal kolegų prašymą, kas vyko iki jo atvykimo nežino, tačiau mano, kad lyg „pagal signalą dėl triukšmo“. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog kaltinamasis, išvedamas iš buto, vartojo keiksmažodžius; kad nežinojo, jog įvykio metu kaltinamajam buvo sulaužyta koja. Teismas konstatuoja: liudytojas E. K. nežino, kas ir dėl ko iškvietė policijos darbuotojus į butą, esantį (duomenys neskelbtini); nematė, kas vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki atvykstant ir atvykus policijos darbuotojams nukentėjusiesiems E. K. ir A. V.. Liudytojas patvirtino aplinkybę, kad, jam atvykus į butą matė, jog kaltinamasis A. L. priešinosi dėl jam uždedamų antrankių. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Liudytojas M. G. parodė „atvykau į įvykio vietą, kad pareigūnams reikia pagalbos, budintis apie tai pranešė. Atvykęs į butą pastebėjau, kad A. L. gulėjo tarp durų ant žemės, jam buvo bandoma antrankiais surakinti rankas, bet jis priešinosi, aplinkui lakstė mergaitė su pakaba ir trankė pareigūnus ir moteris anglų kalba garsiai kažką kalbėjo. Pagal tą ką pamatėme manau pareigūnai elgėsi teisėtai, kas iki tol vyko nežinau. Kaltinamasis spardėsi, muistėsi rankomis, nemačiau, kad įspirtų, man irgi neįspyrė, I. L. nieko nedarė, tik garsiai replikavo“. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad šis policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą pagal kolegų prašymą, kas vyko iki jo atvykimo nematė ir nežino. Parodė, kad jam matant kaltinamoji I. L. nieko nedarė, tik replikavo; matė, kad kaltinamasis A. L. priešinosi dėl jam uždedamų antrankių. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Liudytoja M. V. parodė „su pareigūnais K. B. ir R. A. atvykau į butą pagal pareigūnų pagalbos šauksmą per radijo ryšį, apie tai dar informavo budėtoja. Aš lipau laiptais, o kolegos važiavo liftu, aš pamačiau tik vedamą vyrą su antrankiais surakintą, jį vedė E. K.. Mano kolega kartu su sulaikytuoju važiavo liftu. Aš su B. nuėjau į butą aiškintis aplinkybių. Kaltinamasis šaukė, muistėsi. Bute buvo didelė betvarkė, pamačiau kitą pareigūną A. V., vaikas buvo, moteris ir močiutė ir vyras senyvo amžiaus. Vaiko mama labai šaukė, vaikas išbėgo į balkoną, mama sustingus stovėjo, o K. B. nusivijo vaiką į balkoną, kad nebūtų nelaimės. Man pasakė, kad reikia moterį apžiūrėti, nes bus sulaikoma, už ką nežinau, nes ji sakė priešinosi, aš nemačiau, kad ji priešintųsi. Aš paklausiau ar ji turi pavojingu daiktų, ji pasakė man,- ko tu nori kale, ji tai pasakė anglų kalba. Pažiūrėjau tik kišenes megztinio tos kaltinamosios, nežinau kas ją išvežė, ją perdaviau neprisimenu kuriam pareigūnui. Nemačiau, kad kaltinamajam sulaužyta koja, jis ėjo normaliai. K. B. kalbėjo su mergaite jis moka angliškai. K. šlubavo, tik po kiek laiko pasakė kas jam yra. Pareigūnas pasakė, kad kelią spauda, nes sulaikymo metu kaltinamasis jį sužalojo, tai jis man sakė, o aš pati nieko nemačiau. Kitas pareigūnas sakė, kad skaudėjo ranką, mačiau kaip jis ją judino ir sakė, kad skauda, bet kaip ir kas sužalojo jam ranką, nemačiau. Tame bute lagaminų neatidarinėjau. Akivaizdžiai kas matėsi ant grindų, tai ir ieškojau tazerio užtaiso, bet ieškodami niekur nelendant į daiktus, vėliau vaikas atnešė tą prietaisą. Lagaminų neatidarinėjau, bet jis buvo atidarytas. Aš ieškojau tik ant žemės to prietaiso, po stalu ir lova žiūrėjau. Betvarkė buvo nuo grumtynių tam bute, ant sienos pėdsakas bato žymės buvo, kilimas suveltas buvo. Dabar jau neatsimenu žaizdų pas K., jeigu tada sakiau tai reiškiasi jos buvo. Pareigūnai sakė, kad jiems priešinosi kaltinamasis. Savo akimis nieko nemačiau. Suradome tą dalį tazerio, paklausiau ar vaiką prižiūrės artimieji, jie sutiko vaiką prižiūrėti, I. L. buvo išvesta, o kas ją išvedė nežinau. Dar po mūsų atvyko du pareigūnai jie ir paėmė I. L.. Nemačiau, kad ji kam nors suduotų smūgius. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ši policijos pareigūnė atvyko į įvykio vietą pagal kolegų prašymą, kas vyko iki jos atvykimo nematė ir nežino. Parodė, kad jai matant kaltinamoji I. L. nieko nedarė. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Liudytojas R. A. parodė „išgirdome, kad pareigūnams reikia pagalbos, nuvykus kilau liftu, kiti lipo laiptais, 8 aukštas buvo. Užkilus į reikiamą aukštą mačiau iš karto, kad įvedė vyrą surakintą į liftą, kaltinamasis šaukė ir agresyvus buvo, kiti pareigūnai paprašė pagalbos, įsodinom į policijos mašiną, bet ir mašinoje jis šaukė, aš prabuvau prie mašinos visą laiką. Kodėl sulaikė kaltinamąjį ir kas, ką darė, nemačiau. Kaltinamasis man nesudavė smūgių. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad šis policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą pagal kolegų prašymą, kas vyko iki jo atvykimo nematė. Girdėjo, kad kaltinamasis šaukė vedamas į liftą ir įsodinus į policijos automobilį. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Liudytojas K. B. parodė „tyrėju dirbu Dainavos PK. Apie 2015-05-19 įvykius žinau tik tiek, kad važiavom dėl to, kad buvo prašyta pagalbos, o jos prašė patruliai per raciją. Patruliavau su A. ir V. automobiliu. A. L. pamačiau vedamą į liftą, aš su V. laiptais lipau. A. L. nepasakysiu ar ėjo su batais, jis ėjo pats savo kojomis, nors tiksliai negaliu pasakyti. Į butą įėjau, ten buvo močiutė vežimėlyje, koridoriuje. Kaip supratau sulaikymas buvo kambaryje, kuriame ir buvo netvarka, ten buvo išvartyti baldai – fotelis ir staliukas. Bute dar buvo mergaitė, motina vaiko, ir senyvo amžiaus vyras – liudytojas V. L.. Bendravau angliškai su mergaite, sužinojau iš jos, kad ją nuskriaudė, kad pareigūnai blogi buvo. Su I. L. bendravau, ji irgi tik angliškai kalbėjo, dėl pareigūnų veiksmų irgi skundėsi. Ją išvežė į PK neprisimenu kas, galimai mes išvežėme, bet neprisimenu, už ką vežėm negaliu pasakyti, paties įvykio nemačiau. Ne mano sprendimas buvo I. L. vežti, tai nusprendė R. A., jis ekipažo vyresnysis buvo, jis irgi nieko nematė, visi atvykome po įvykio. Gal M. V. inicijavo jos išvežimą. A. V. bute buvo, kai atvykome, E. K. irgi buvo. Kas išvedinėjo A. L. nepasakysiu. Kas liepė vežti I. L. negaliu pasakyti. Po įvykio buvau apklaustas, atsiminiau gerai aplinkybes, o dabar tai metai praėjo nuo įvykio. Mergaitė sakė, kad pirštą jai sužalojo pareigūnai, I. L. pasakė, kad namus sukuitė pareigūnai, todėl buvo nepatenkinta, bet kaip angliškai „kuičia“ negaliu pasakyti, ji perteikė tą savo žodžiais, bet kaip ta angliškai pasakė negaliu pasakyti dabar. Mergaitė sakė, kad pareigūnai ją nuskriaudė, sakė, kad stumdė, rodė rankos pirštą, kad nubrozdintas mačiau, ji labai daug verkė, bandžiau nuraminti, ji kaip ir isterijoje buvo, bandžiau nuraminti, kartais net neaiškiai kalbėjo. Kai bute buvo ieškoma tazerio užtaiso, tai kilnojom daiktus, bet tai nebuvo krata daroma. Paskui mergaitė tazerį man atidavė. Tazerio užtaiso šovinį reikia priduoti, bet kokia tvarka tai vyksta, aš nežinau, aš neturiu leidimo ir nežinau kaip tas vyksta. Prietaise gali būti dvi kapsulės, bet reikia naujai užtaisyti jį, kad galėtu naudoti, bet pareigūnai negauna daugiau nei vieną prietaisą. Vienam kambaryje išvartyti baldai, tame kambaryje, kur balkonas. Be orderio negalima kratos daryti. Kai su manim šnekėjo balkone I. L., ji nebuvo sulaikyta, nežinau dėl ko ji buvo išvežta. Dukrą palikom seneliui, nes jis buvo, kai išėjom. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad šis policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą pagal kolegų prašymą, bendravo su I. L. ir A. L. anglų kalba. Negali pasakyti, už ką I. L. buvo išvežta į policijos komisariatą. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Liudytoja L. K., parodė „dirbu Santakos VPK kriminalinės policijos skyriuje, Šilainius mes prižiūrime. 2015-05-19, apie įvykį žinau tik tiek, kad užvizuota byla man buvo ir atlikau pirminius veiksmus, nuvykau į areštinę, apklausiau ir paleidau abu, pareiškiau įtarimus, buvo vertėja, įtarimai išversti. Vertėjui viskas buvo išsiųsta el. paštu, neatsimenu ar jam (A. L.) buvo sugipsuota koja, sakė, kad skauda koją, iš veido neatsimenu, ar buvo sudaužytas. Sakiau, kad rašytų pareiškimą, jeigu sumušė pareigūnai. Pagal vidinę tvarką jis nuvežtas į Centro ir Žaliakalnio komisariatus. Aš tiksliai neatsimenu, bet tik apklausiau, paleidau iš areštinės, gal kardomąją paskyriau, aš tos bylos nebaigiau, turėjau nedarbingumą, gal pareigūnai buvo apklausti registravimo skyriaus, aš dabar neatsimenu. Paskui A. dirbo su šita byla, nes aš su vaiku gulėjau ligoninėje“. Liudytojai parodžius foto nuotraukas esančias voke (b.l.89), liudytoja paaiškino, kad neatsimena ar kaltinamasis A. L. taip atrodė, kaip matosi iš fotonuotraukų, ten areštinėje visi ne kaip atrodo, neįsidėmėjo. Per parą laiko privalo pareikšti įtarimą, tai reglamentuoja BPK, ji taip ir padarė A. L. atžvilgiu. Praktika tokia, kad jeigu asmuo sulaikytas, reiškia, kad jis turi žinoti dėl ko jis sulaikytas, todėl bėgi į areštinę ir pareiški kaltinimą. L. sakė, kad jam skauda koją, aš jam išaiškinau, kad jis gali dėl to kreiptis. Su niekuo apie įvykį nekalbėjau, rėmiausi tuo, kad buvo užfiksuota byloje. Aš I. L. irgi reiškiau įtarimus, ji atsisakė duoti parodymus. Viršininkas L. S. pavedė atlikti tyrimą, prokuroras vadovavo tyrimui ir prižiūrėjo. Po veiksmų atlikimo byloje pateikti prokurorės duomenys, nes viskas buvo siųsta paštu, reikia laiko dokumentams suvaikščioti. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji 2015-05-19 įvykį tyrė kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė; tyrė pagal tai, kas buvo užfiksuota byloje. Neįsidėmėjo, kad apklausos metu matėsi aiškios A. L. padarytų kūno sužalojimo žymės, sugipsuota koja, nors tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė pats kaltinamasis. Teismas daro išvadą, kad liudytoja neprisimena tyrimo aplinkybių ir šios liudytojos parodymais pagrįsti kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja nebuvo apklausta. Kartu teismas pastebi, kad liudytoja L. K. objektyviai gali neprisiminti čia aptariamos bylos aplinkybių, kasdien tirdama ne vieną, o daug bylų. Taip pat teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato būtinumo ir pareigos, kaip nurodė liudytoja L. K., įtarimą dėl padaryto nusikaltimo įtariamiesiems pareikšti per vieną parą nuo nusikalstamos veikos (tikros ar tariamos) padarymo. Liudytoja A. G. parodė „dirbu Žaliakalnio PK viešosios policijos skyriuje. Kai kaltinamieji buvo atvežti į PK prisimenu, kaltinamasis A. L. neblaivus buvo, sklido alkoholio kvapas nuo jo, jis keikėsi, moteris taip pat agresyviai elgėsi, taip pat keikėsi ir spardėsi. A. L. nebuvo sumuštas ir jam koja nebuvo sulaužyta. Jis spardė kojomis į metalines kameros duris. Ar jis buvo su abiem batais atvežtas į PK, nepasakysiu. Kiek žinau iš tarnybinių pranešimų pareigūnai sumušti buvo. Žaliakalnyje jie prabuvo iki 3 val. kaltinamoji buvo išvežta į priklausomybės ligų centrą, o paskui nežinau. Sakė ji Amerikos pilietė, jai reikia vertėjo, abu tą patį sakė ir ištisai keikėsi. Moteris atsisakė tikrintis girtumą, todėl pristatyta į priklausomybės ligų centrą. Kaltinamajam buvo nustatinėjimas girtumas, bet duomenų neatsiminsiu, buvo nustatytos jų asmenybės, atlikti pirminiai veiksmai. Su moterimi sunku buvo susikalbėti, kalbėjau rusiškai, angliškai kiek sugebėjom paklausėm jos. I. L. buvo agresyvi, ji nubraukė savo datą, kaip mes ją buvome parašę ir parašė datą pagal save. Problemų mes nepadarėme dėl tos datos, ji kėlė problemas. Jie abu vežami buvo tik skirtingais ekipažais, vėliau pas mus jie negrįžo. Keikėsi vyras, moteris sakė „kas per šūdas“ angliškai“. Aprašęs liudytojos A. G. parodymus teismas konstatuoja, kad jos parodymai nėra susiję su kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais, atliktais (duomenys neskelbtini), aprašytais kaltinamajame akte. Kartu teismas pastebi, kad iš liudytojos parodymų matyti, kad su moterimi (kaltinamąja I. L.) buvo sunku susikalbėti dėl kalbos barjero.Kaltinamasis A. L. parodė, kad 19 metų gyvena JAV ir gerai moka anglų kalbą. Teiginiai „kas tai yra“ ir „kas per šūdas“ angliškai skamba panašiai. Policijos komisariate duris trankė, nes jam skaudėjo rankas, antrankiai iki mėsų įsirėžė, randai iki šiol liko nuo antrankių likę, prašė atlaisvinti antrankius, prašėsi į tualetą, bet išleido tik žmoną, o man liepė daryti į kelnes, taip ir padariau, bet nusimovęs kelnes kameroje. Man antrankiai įsirėžė į mėsas ir bėgo kraujas per riešus, pareigūnas kitas pasakė man „kas per durnius uždėjo taip antrankius?“. Paskui jau kitas pareigūnas man nuėmė antrankius, o ten kiek prašiau niekas nieko nedarė, vienas pareigūnas sakė eina paklausti vyresnio apie tai, bet nesugrįžo. Liudytojas K. B. parodė „2015-05-19 apie 22 val. įvykį prisimenu, aš gyvenu kaltinamųjų laiptinėje. Parodymus daviau anksčiau. Tą dieną vėlus laikas buvo, triukšmą išgirdau, kažkas griuvo, neatsimenu ar krepšinis buvo tą dieną per televizorių. Garsai jau ilgą laiką buvo nors ir prieš 22 val. Barnio negirdėjau, iškviečiau policiją, nes kažkas griuvo ar daužėsi, balsų negirdėjau jokių. Policijai pranešiau, kad daužosi ir trankosi kažkas apačioje bute, pareigūnus pasitikau laiptinėje, pasikalbėjome keliais žodžiais, pasakiau kur gyvenu, jie sakė užeis į mano butą, bet neužėjo. Atvykus pareigūnams jau triukšmo nebuvo. Nežinojau, kad atvyko į svečius iš Amerikos A. L. su vaiku ir žmona. Nemačiau, kaip jis buvo išvežtas į policiją, per langą mačiau 4 ekipažus. Garsus išgirdau nuo 16 val. maždaug, tada nekviečiau policijos, nes visą laiką nebuvau namie, tas tęsėsi ilgai. Toks jausmas, kad griuvinėjo kas nors bute“ Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus bylos ikiteisminio tyrimo metu, K. B. parodė „tvirtinu savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Per langą žiūrėjau, lyg kaltinamąjį mačiau mašinoje, o kaip vedė nemačiau. Angliškai mergaitė šaukė, kad jos neliestų (atvykus policijos darbuotojams, praėjus apie 10 minučių po jų atvykimo). Su L. nebendrauju, metai laiko dabar jau gyvenu su jais kaimynystėje, bet triukšmo ar jokių kitų garsų negirdžiu. Kaltinamuosius pirmą kartą šiandiena matau, žinau, kad gyvena tam bute, bet jų nesutinku,- name yra liftas. Aprašęs liudytojo K. B. parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas K. B. policijos darbuotojus iškvietė dėl triukšmo, barnio bute, kuriame buvo kaltinamieji, negirdėjo. Nežinojo, kad bute apsistojo A. L., prieš įvykį daug metų nebuvęs Lietuvoje. Triukšmo bute nebebuvo apie 10 minučių po jo skambučio policijos darbuotojams ir apie 10 minučių jiems atvykus. Policijos darbuotojus palydėjo iki buto, kuriame buvo apsistoję kaltinamieji.Liudytoja F. M. parodė, kad: „gyvenu (duomenys neskelbtini), esančiame keturių kambarių bute., įvykis buvo 2015-05-19. Aš nuo to momento mačiau kai įėjo vienas pareigūnas ir kalba su A. L.. Kaimynai iškvietė policiją, aš pretenzijų neturiu dėl to. Pareigūnai kalbėjosi su anūku, labai gražiai pareigūnai kalbėjo ir mandagiai kalbėjo. Neatsimenu aš šitie buvo pareigūnai. Neatsimenu ar aš įleidau juos į butą. Pasakiau, kad per rungtynes šaukė sūnus su anūku, mums bekalbant atėjo storulis pareigūnas toks baisus, jis tik sušuko „greitai einam, einam“, aš paklausiau ką jis padarė, pasakiau, kad jis tik garsiai kalbėjo. Atėjo tas storas, didelis pareigūnas ir agresyviai liepė važiuoti, anūkas klausinėjo ką jis padarė, bet tas pareigūnas čiupo jį ir pradėjo dėti antrankius jam, o anūkas nesidavė. Aš irgi prašiau, kad taip nesielgtų, kad jis nieko nepadarė, bet dviese tada pareigūnai pradėjo dėti antrankius, bet senasis L. garsiai kalbėjo tik, nes jis neprigirdi, jie žiūrėdami rungtines šūkavo. Pareigūnai anūką tik čiumpa, verčia ant žemės, trenkia ant žemės, o aš vis šaukiau „vyrai ką jus darot“. Iš pradžių dar normaliai, paskui parvertė ant žemės ir anūką pradėjo spardyti, daužė, net pirmam aukšte kaimynai klyksmą girdėjo, jam sulaužė kojos pirštus, aš mačiau, kaip jie šaudė į anūką, 4 kartus šovė į anūką, pareigūnai elgėsi agresyviai. Pareigūnai kalbėjosi tyliai sakydami, kad nėra pulso, aš išgirdau ir susijaudinau, kad anūką nušovė, kažkas mane ištempė iš ten, aš buvau sužalota, matosi viskas nuotraukose. Pareigūnai buvo tokie agresyvus kaip net stribai nesielgė su manimi. Aš nejaučiau kai mane žalojo, paskui pamačiau pilna mėlynių, jie sako gavo nedarbingumą, o mes daug smarkiau buvome sužaloti visi. Paskambinau viršininkui, pasakiau viską, prašiau rasti teisybę. Anūkas buvo su sugipsuota koją, kaip valdžia gali tokius pareigūnus priimti dirbti. Kai anūkas grįžo ir padarė nuotraukas, užfiksavo visų sužalojimus. Jis sužalotu veidu buvo, visur mėlynės, koja gipse. Mačiau kaip proanūkę stūmė, ji pastoviai klykė, mušė pareigūnus net iš beviltiškumo. A. labai ilgą laiką buvo užsienyje, nuo 1999 m. bet mes skambinomės telefonu. Aš nesikreipiau dėl savo sužalojimų, aš tik džiaugiausi, kad anūkas liko gyvas, sunkiai išgyvenau kaip išgirdau, kad pas anūką pulso nėra. Aš buvau tarp durų, todėl mane vijo iš ten, griebė, trenkė, į sieną stūmė. Tyrimo metu apklausta nebuvau, niekas manęs niekur neapklausinėjo. Aš per įvykį buvau netekus sąmonės. V. L. išėjo iš paskos ieškoti A.. Ryte gal kvotėja buvo atėjusi su policininku ir paprašė paso A. ir I., nes juos išvežė be dokumentų. Mergaitė surado pasą ir atnešė, atėjęs buvo labai kultūringas pareigūnas. I. visai nekalta buvo, bet ir ją išvežė, ji negalėjo su niekuo mušti tų pareigūnų. Aš tokių dalykų neišgyvenau iki tol, ne anūkas mušė pareigūnus, o jie mušė anūką ir mus. Iki šiol nuo antrankių liko randai anūkui, pareigūnai elgėsi kaip žvėrys. Praradau sąmonę kaip pasakė, kad jis neturi pulso. A. priešinosi, nuo jų traukėsi. Mane jie griebė, stūmė, aš neįvažiavau pro slenkstį su vėžimėliu į kambarį. Neatsimenu nieko, nuo to laiko kai pasakė, kad jis neturi pulso, nemačiau kaip jį išvežė, žinau, kad sūnus išėjo paskui anūką A.. Mergaitę stumdė ir rėkė ant jos pareigūnai, ji kartą atsitrenkė į sieną, nemačiau kuris iš jų stūmė ją į sieną, aš buvau per pusantro metro. Kai išvežė A. ir I. aš buvau be sąmonės, o ką mergaitė darė nežinau. Aš pati nežinau kiek buvau be sąmonės, kai atsibudau jau nieko nebuvo. Kai pastiprinimas atvyko aš paklausiau kur anūkas, jie pasakė, kad išvažiavo, o paskui vėl nežinau kaip atsidūriau savo kambaryje. Mergaitė verkė ir rėkė visą naktį, negalėjau su ja kalbėti, nes angliškai nesuprantu. Mane pareigūnai stumdė ir traukė, tempė nuo ten, kad nežiūrėčiau kas vyksta, mane ištempė į kitą kambarį, bet aš vis grįždavau atgal su vėžimėliu. Mane tempė už rankų, nežinau ar norėjo išmesti iš vėžimėlio, ant nugaros sužalojimai padaryti, nes mane stūmė iš už nugaros“. Mažametė liudytoja A. L., dalyvaujant vertėjai iš/į anglų kalbą D. K., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., parodė „einu į mokyklą, mokytoja kalba angliškai tai smagu mokykloje ir patinka. Atvažiavau su tėvais iš Amerikos, trumpam planavome. 2015-05-19 kai atvyko pareigūnai, tėvai žiūrėjo krepšinį, mano mama kalbėjo apie grįžimą atgal į Ameriką, su tėčiu ginčijosi, aš pradėjau verkti nes nenorėjau, kad mama išvažiuotų. Tėtis važiuoti nenorėjo į Ameriką. Kai atvyko policija namie tylu buvo. Policija kalbėjo su mama svetainėje, o tėtis kitame kambaryje kalbėjo, bet nežinau apie ką. Atėjo į svetaine pareigūnai ir paklausė kas nutiko. Aš pasakiau, kad tėvai kalbėjo apie grįžimą į Ameriką. Mano tėtis kažką norėjo pasakyti ir tada pareigūnas tazerį panaudojo, o aš galvojau, kad tai pistoletas, norėjau nuimti antrankius kaip pareigūnai juos uždėjo tėčiui. Pareigūnas paėmė mane už rankos ir trenkė į sieną. A. V. mane trenkė į sieną, man skaudėjo. Daugiau jie nedarė nieko, nuėjau ieškoti daikto kažkokio, kad juos patraukčiau nuo tėčio, jie toliau mušė tėtį aš pradėjau verkti, netyčia vienas numetė tazerį, aš paėmiau ir paslėpiau jį. Tada dar jie iškvieti policiją, jam uždėjo antrankius, mačiau kaip mušė tėtį ir spardė kojomis, daug smūgių sudavė, labai daug. Kaip tėtis išvedamas iš buto buvo mačiau, jis nemačiau ar su batais buvo. Tėtis šaukė, kad jam skauda, bet negarsiai. Kiek laiko mušė tai 30-40 min. maždaug ir nemažiau. Aš likau bute su močiute, bet ji buvo be sąmonės, o senelio nebebuvo. Močiutė pabudo ryte, ryte buvo policija atvykusi ir prašė paso, jį atidavėm. Tėtis grįžo ir mama tą pačią dieną kai atėjo paso paimti. Tėtis buvo sumuštas, mėlynės įbrėžimai buvo ir sugipsuota koja. Nubėgau ieškoti kažkokio daikto ir radau pakabą ir su ja sudaviau policininkams, nes bijojau dėl tėčio. Kai atvyko pareigūnai į butą aš buvau su mama ir verkiau, nes nenorėjau, kad mama išvažiuotu į Ameriką. Tėtis mamos nemušė. Tėtis pareigūnams nesudavė smūgių, jis gulėjo ant pilvo, mama pareigūnams irgi nesudavė. Aš negalėjau nematyti ko nors, mama tik bandė patraukti policininkus nuo tėčio, bet nesudavė. Aš neatsimenu kiek kartų sudaviau pareigūnams su pakaba“. Liudytojas V. L. parodė „aš buvau įvykio metu bute. Sūnus A. L. trumpam atvykęs buvo, nemačiau jo 15 metų. Žiūrėjom krepšinį, sirgome emocingai, aš garsiai kalbu, nes neprigirdžiu ir jie garsiai kalba su manim. Alaus gėrėm po pora fužerų. Policijos mes nekvietėm, mes nesimušėm, jie susiginčijo angliškai, aš kalbu tik vokiškai. Mergaitė išgirdo, kad jie kalba ir nubėgo pas tėvus. Kai atvyko policija aš buvau tam kambary kur žiūrėjome televizorių, o jie salone buvo. Ginčas tarp sūnaus ir marčios buvo apie 5 min., ji pasakė, kad čia jei nepatinka, žmonės labai nemandagūs, sūnus nenorėjo grįžti jis norėjo dar ilgiau pabūti, norėjo draugus ir gimines aplankyti, jis būtų grįžęs vėliau, jis norėjo, kad vaikas išmoktų biški lietuviškai ir pamatytų Lietuvą. Jau kokia 15 min buvo ramu bute kai atvyko pareigūnai. Kai atvyko policija, atėjo A. su pareigūnu į miegamą, pareigūnas pasakė, kad jį išsiveža, o A. pasakė, kad jis nieko nepadarė. A. išėjo pirmas, o pareigūnas iš paskos ir aš iš paskos išėjau, nes man jau pasidarė įdomu kas vyksta ir kodėl jį išvežą. Stambus pareigūnas neperspėjęs šovė į nugarą A., A. atsisuko tada šovė kitas pareigūnas. Pirmas Šovė V., o į krūtinę K., kai A. suklupo 5-6 kartus iš kelio iš kumščių smūgiavo V., kaip malūnas sukosi rankomis ir kojomis. O kitas jam padėjo irgi sudavė smūgius, antrankius kiti jau atvažiavę uždėjo. V. jau surakintą A. už plaukų trenkė į žemę ne kartą. Jokių jie dokumentų neprašė, o ryte atvažiavo tik prašyti. Ten chaosas buvo, aš to dar nebuvau matęs anksčiau. Kad I. suduotu to nebuvo jos su dukra tik šaukė angliškai. Kai V. užgulė A. anūkė traukė už striukės sakydama, kad neliesk tėčio, jis tada ją stūmė į sieną, vėliau griebė už rankos ir nutempė. Mačiau kaip anūkė su plastmasinę pakaba trenkė pareigūnui. Kiti pareigūnai šovė su tazeriu į šonus du kartus. Po šūvių jį dar purtė elektra. Buvo pasakę pareigūnai, kad nėra pulso, jie tikrino ar yra pulsas. Yra žymės ant kūno nuo tazerio. Kai sūnų išvedė jis buvo su vienu batu, ji išnešė praktiškai ištempė, jis pats nėjo jau galima sakyti. Jam užmynė gal ant kojos, koja užversta gal buvo. Aš ėjau iš paskos, nes bijojau, kad mašinoje bus dar baisiau, jeigu namuose taip elgėsi. Man 6 ryto į darbą reikėjo eiti, aš negrįžau jau į namus. Motina ir močiutė bute buvo, negalvojau, kad ir ją išsiveš. A. net negrasino jiems, nesupratau, dėl ko jį reikėjo išsivežti. Sūnus ant pilvo gulėjo, jam konvulsijos buvo, jis tik kalbėjo kai jam šovė į nugarą. Jie nepaprašė nei dokumentų nei perspėjimų prie tazerio naudojimą nebuvo. Prieš šūvį jokių įvykių nebuvo, o triukšmą jie padarė atvažiavę patys. Mane policijoje apklausė du kartus. Prieš šaunant į A., A. nieko nedarė, nei grasino bei ką darė. Pasakė, kad jį išsiveža, nesakė, kad išsiveda, kalba visada buvo apie važiavimą, o kai jis sakė žmonai, kad važiuoti reikia, tai pareigūnas šovė į jį“. Aprašęs liudytojų F. M., A. L. ir V. L. parodymus teismas konstatuoja, kad jie atitinka nuoseklius abiejų kaltinamųjų parodymus. Prie bylos pridėtos nuotraukos patvirtina kaltinamojo A. L. kūno sužalojimo faktą, taip pat F. M. ir A. L. kūnų sužalojimo faktą. Iš Kauno Klinikų skubios pagalbos rašto matyti, kad pil. A. L., gim. 1981-06-11, kreipėsi j LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių 2015-05-20 04:09 val. Užvesta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (forma Nr. 025/A-LK) A-4604244. Paciento teigimu, nukentėjo konflikto su policija metu. Buvo praradęs sąmonę. Smūgiai kliuvo j galvą, rankas, koją. Pacientą konsultavo terapeutas, neurologas, ortopedas-traumatologas. Atlikus rentgenogramą nustatytas dešinės pėdos I piršto proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos. Uždėta gipso langetė 6 savaitėm. Atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomogramą ūmių traumai būdingų pakitimų bei kaukolės lūžių nenustatyta. 2015-12-20 07:00 val. pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui bei BPG sekimui. Diagnozė: Dešinės kojos I piršto lūžis, galvos smegenų sumušimas. TLK S92.4, S06.0. Iš specialisto išvadų matyti, kad įvykio meto policijos darbuotojams E. K. ir A. V. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgdamas į visus anksčiau aprašytus bylos duomenis, teismas darbo išvadą, kad sužalojimai galėjo atsirasti, kaltinamajam A. L. besimuistant ir neleidžiant pareigūnams uždėti antrankių, taip pat A. L. daužant pareigūno kūną drabužių pakaba. Teismas aprašytų A. L. veiksmų nelaiko pasipriešinimu policijos darbuotojams,- anksčiau aprašytų argumentų pagrindu. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 1 str. 1d.) Kaltinimas dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų padarymo grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų E. K. ir A. V. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nesant kaltinamųjų A. L. ir I. L. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 1 p.) baudžiamasis procesas jų atžvilgiu nutrauktinas, kaltinamieji išteisintini byloje surinktų duomenų ir anksčiau šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų pagrindu.Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nurodoma: 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis1. Šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.2. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Vaiko apsauga nuo smurto reglamentuojama šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad 2015-19-19 jokio smurto artimoje aplinkoje bute (duomenys neskelbtini), kuriame buvo abu kaltinamieji, F. M., V. L., A. L. nebuvo. Policijos darbuotojai ne pagal šeimos narių telefoninį skambutį atvyko į butą, kuriame viskas buvo ramu, niekas iš teismo narių nesiskundė, kad buvo panaudotas smurtas, pareigūnai smurto požymių taip pat nematė. Kartu teismas pastebi, kad bute buvo du asmenys, kalbantys tik angliškai. Atvykę pareigūnai anglų kalbos nemokėjo, todėl nesusikalbėjo su lietuviškai nemokančia I. L. ir A. L.. Tai iš dalies sąlygojo tolesnę įvykių eigą.Dėl civilinių ieškinių.Civiliniai nukentėjusiųjų E. K. ir A. V. ieškiniai paliktini nenagrinėtus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Dėl kardomųjų priemonių. Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Kaltinamajai I. L. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., nusprendžia: A. L. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str. (veika dekriminalizuota) išteisinti nustačius, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). I. L. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., išteisinti nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinius nukentėjusiųjų E. K. ir A. V. ieškinius palikti nenagrinėtus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Kaltinamajai I. L. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, jos neskirti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius