Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-951-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
1-951-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00139-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
I. D.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-951-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00139-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.20.6.; 2.10.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2012-07-06 apie 14.30 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, esančiame Tilžės g. 54, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – jos atžvilgiu įvykdytą neteisėtą laisvės atėmimą, ir šiuos duomenis protokole-pareiškime patvirtino savo parašu bei pagal jos protokolą-pareiškimą pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-247-12, 2012-07-06 apklausiama kaip liudytoja patvirtino aplinkybes apie nebūtą nusikaltimą – neteisėtą jos laisvės atėmimą.

I. D. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metais, mėnesio neprisimena, sužinojo, kad jos draugas M. B. susitikinėja su kita mergina. Dėl to labai supyko. Nusipirko telefono SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), įsidėjo į savo turėtą antrą telefoną „Samsung“ ir parašė į savo numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio žinutę, prisistatydama mergina, vardu Rūta (iš kurios buvo gavusi laišką dėl M.), neva, bus susidorota su I. D. dėl to, kad draugauja su M.. Parodė tą žinutę M. Jis susijaudino, ėmė rūpintis dėl I. D. saugumo. Todėl, kiekvieną kartą po barnio ar būdama dėl ko nors supykusi, iš numerio (duomenys neskelbtini) rašydavo arba į savo numerį (duomenys neskelbtini), arba į M. numerį (duomenys neskelbtini) grasinančias žinutes. Rašydavo ir apie asmeninius dalykus, kad susidarytų įspūdis, kad I. D. ir M. B. yra sekami. 2012 metų gegužės viduryje M. pametė savo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Jis išsiėmė kitą kortelę su tuo pačiu numeriu, o kadangi neturėjo pinigų nusipirkti telefono, todėl I. D. leido jam naudotis savo telefonu „Samsung“, į kurį M. B. įsidėdavo kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Po mėnesio M. nusipirko telefoną ir atidavė jai telefoną „Samsung“. Po kiek laiko į telefoną „Samsung“ ji įsidėjo vėl tą pačią SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir vėl ėmė rašyti sau ir M.. 2012-07-05 susipyko su M. B.. Šis susiruošė išsikraustyti, todėl ji vėl ėmė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašyti sau ir jam žinutes, kuriose grasino susidorojimu su savimi. 2012-07-06 M. atvažiavo susirinkti daiktų. I. D. kilo panika dėl to, kad M. B. tikrai ją gali palikti, todėl stovėdama namo kieme ir stebėdama, kaip jis renka savo daiktus, sumanė parašyti, kad ją pagrobė. Galvojo, kad M. B., gavęs šią žinutę, susijaudins ir jie vėl susitaikys. Parašė M. žinutę, kurioje nurodė: „Jau ją pagrobėme“. Pamatė, kad M. supanikavo ir kažkur išvažiavo automobiliu. Nesitikėjo, kad jis išvažiavo į policiją. Tada jai į numerį (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti M. B. mama. I. D., neva, kaip pagrobėja, parašė žinutę iš to numerio: „Manęs jau nebėra ir taškas“, kurį laiką neatsiliepė į skambučius. Tuomet jai pradėjo skambinti iš policijos. Ji su pareigūnais nekalbėjo. Po kiek laiko atsiliepė į M. skambutį ir pasakė, kad parbėgo į namus. Netrukus į nuomojamą butą atvažiavo M. mama ir nusivežė ją į policiją, kur jau buvo nuvažiavęs M.. I. D., nebeturėdama kitos išeities, parašė pareiškimą, neva, ją buvo pagrobę, sugalvojo versiją apie mikroautobusą ir ją pagrobusius asmenis. Telefoną „Samsung“ pardavė, o SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) perlaužė ir išmetė. Žinučių iš numerio (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. balandžio mėn. parašė nemažai ir visos jos iš esmės buvo adresuotos M., jose rašė apie susidorojimą su savimi ir tokiu elgesiu tikėjosi išlaikyti M. Negalvojo, kad jis eis į policiją ir parašys pareiškimą, taip pat nesitikėjo, kad bus išsiaiškinta, kad tai ji rašė žinutes ir kad dėl viso to bus įtariamas M. B.. Telefonas „Samsung“, į kurį įdėdavo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas iš „Omnitel“ salono jos mamos vardu. Nuoširdžiai gailisi melagingai pranešusi apie nebūtą nusikaltimą, taip pat gailisi dėl SMS žinučių siuntinėjimo. Negalvojo, kad šie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu (57-58 b. l.).

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno su I. D. nuomojamame bute nuo 2012 m. sausio mėnesio. Po Naujųjų metų jis ir I. pradėjo gauti į mobiliuosius telefonus (M. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini), I. D. – (duomenys neskelbtini)) grasinančio pobūdžio SMS žinutes, kuriose buvo grasinama susidoroti su I., neva, dėl to, kad ji draugauja su M. B.. Žinutės buvo labai asmeniškos, susidarė įspūdis, kad juos persekioja, žino, ką jie veikia, kada I. būna viena, kada eina į darbą. Jis ne vieną kartą prašė, kad I. dėl grasinimų kreiptųsi į policiją. I. paaiškino, kad kreipėsi į policiją. Po tam tikro laiko jis gavo žinutę, neva, grasinantis asmuo sėdėjo areštinėje, todėl patikėjo, kad egzistuoja realus I. grasinantis žmogus. Kai 2012-07-06 gavo žinutę, kad I. pagrobta, patikėjo ir išsyk nuvažiavo į policiją. I., neva, pabėgusią po pagrobimo, į policiją atvežė jo mama, kuri žinojo apie grasinančio pobūdžio žinutes, ir kurios M. B., gavęs žinutę, kad I. pagrobta, paprašė atvažiuoti į Šiaulius iš Kuršėnų. Pagrobimu pareigūnai įtarė jį (M. B.), nes jo SIM kortelė buvo įdėta į tą patį telefoną, kaip ir pagrobėjo. M. B. prisiminė, kad 2012 m. balandžio mėnesį naudojosi I. antruoju mobiliojo ryšio telefonu, nes savąjį buvo sudaužęs. I. telefonu naudojosi maždaug mėnesį, kol nusipirko kitą telefoną. I. turėjo telefoną „Samsung“ liečiamu ekranu. Būtent šį telefoną I. buvo jam davusi laikinai naudotis. Jis pats nematė, kad I. naudotųsi šiuo telefonu, tačiau ji galėjo tuo telefonu naudotis, kai jo nebūdavo namie arba kai ji būdavo darbe. Negali paaiškinti, kodėl I. taip pasielgė. Galvoja, kad ji pavydėjo M. B. kitoms merginoms ir tokiu būdu mėgino jį išlaikyti. Dėl sulaikymo, kurio metu praleido areštinėje vieną parą, I. pretenzijų neturi. I. jo atsiprašė, o jis atleido jai (24-26 b. l.).

Iš 2012 m. liepos 6 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad I. D., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, kad ji buvo pagrobta, o būtent, nurodė, jog 2012-07-06 apie 11.00 val. jai einant pro Lyros g. 9-ąjį namą, prie jos privažiavo mikroautobusas, iš kurio išlipo du vyriškiai, paėmė ją už rankų, pakėlė ir įsodino į mikroautobusą. Automobilyje dar buvo vairuotojas ir mergina, vardu Rūta. Ši mergina pasakė, kad I. D. išveš ir ji nebegrįš. Ta mergina, paėmusi I. D. telefoną, rašė SMS žinutes į M. B. ir jo mamos skambučius, po to grąžino telefoną I. D.. Kai automobilis Gardino gatvėje sustojo prie pėsčiųjų perėjos, I. D. atsidarė automobilio dureles ir iššokusi iš automobilio pabėgo (6 b. l.).

2012 m. liepos 6 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00247-12 I. D. apklausiama kaip liudytoja patvirtino protokole-pareiškime nurodyto prieš ją padaryto nusikaltimo aplinkybes (7-9 b. l.).

Iš 2012 m. liepos 16 d. laikino sulaikymo protokolo, pranešimo apie įtarimą ir 2012 m. liepos 6 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad M. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00247-12 buvo pranešta apie įtarimą dėl I. D. neteisėto laisvės atėmimo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, jis buvo apklaustas įtariamuoju, taip pat jis buvo laikinai sulaikytas (16-19 b. l.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. D. nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012-07-06 iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į M. B. mobiliojo ryšio telefoną bei į kitą savo pačios telefoną rašė grasinančio pobūdžio žinutes, nurodydama apie, neva, jai (I. D.) gresiantį susidorojimą dėl draugystės su M. B.. Šių I. D. veiksmų priežastis buvo siekis išlaikyti kartu M. B., baimė, kad šis jos nepaliktų dėl kitos merginos. 2012-07-06, po įvykusio konflikto su M. B., šiam atvykus pasiimti daiktų iš nuomojamo buto, kuriame jie kartu gyveno, I. D. išsigando, kad M. B. tikrai ją paliks, todėl, norėdama jį sulaikyti, parašė M. B. SMS žinutę apie tai, kad pagrobė, o vėliau tą pačią dieną, t. y. 2012-07-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate Tilžės g. 54 pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – jos atžvilgiu įvykdytą neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent, parašė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2012-07-06 apie 11.00 val. prieš savo valią buvo įsodinta į mikroautobusą, kuriame buvo trys vyriškiai ir viena mergina. Kaip nurodė I. D., ši mergina jai pasakė, kad I. D. išveš ir ji nebegrįš. Automobiliui sustojus prie pėsčiųjų perėjos, I. D. iš automobilio pabėgo. Šią melagingą informaciją I. D. pakartojo ir 2012-07-06 apklausos metu, kai buvo apklausiama liudytoja pagal jos protokolą-pareiškimą pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. I. D. protokolą-pareiškimą parašė žinodama ir suvokdama, kad šiame protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės iš tiesų neegzistuoja ir yra išgalvotos, protokolo-pareiškimo surašymo metu ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Dėl kaltinamosios pateiktos melagingos informacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimas dėl neteisėto I. D. laisvės atėmimo buvo pareikštas nekaltam asmeniui – M. B.. I. D. veika kvalifikuojama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kaip melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, kadangi I. D., pranešdama apie savo atžvilgiu įvykdytą neteisėtą laisvės atėmimą, tikrai žinojo, jog nusikaltimo, apie kurį ji praneša, nėra, suvokė, jog praneša apie tariamai padarytą nusikaltimą ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia).

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas: už kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar dvi alternatyvinės bausmių rūšys – viešieji darbai ir bauda; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad I. D. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja (51 b. l.); nukentėjusysis M. B. civilinio ieškinio nepareiškė. Dėl to procesas šioje byloje, esant visoms BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, gali būti užbaigtas supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, I. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą. Kaltinamoji prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti.

Skirdamas I. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. D., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (42 b. l.), dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama teigiamai (41 b. l.). I. D. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Išnagrinėjus bylą kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visą tai įvertinęs, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. D. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydis, įvertinus I. D. padarytos veikos pobūdį ir atsižvelgus į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. D. dirba, tačiau, jos teigimu, gauna nedidelį darbo užmokestį, kitų pajamų neturi, viena išlaiko du neįgalius savo tėvus. Dėl šių aplinkybių I. D. nustatytinas ilgesnis, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

I. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 9 MGL (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio bauda.

Įpareigoti I. D. baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas