- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- II-225-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00718-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. J., Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovei D. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 14-AN2N-239-2018 nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas (toliau – ir institucija) 2018 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 14-AN2N-239-2018 (toliau – ir Nutarimas) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 str. 1 d. I. A. dėl to, kad jis, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 10.34 val., (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį, kuris apšlapino pastato sieną. Administracinio nusižengimo teisena nepradėta motyvuojant tuo, kad pažeidimą padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. J. (toliau – ir pareiškėjos) skundas dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos. Skunde pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi į policiją prašydama asmenims (pažeidėjams) atlikusiems neteisėtus veiksmus, o būtent 2017 m. gruodžio 2 d., apie 10.28 val., privažiavę automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio ir išleido iš jo į gatvę šunį ir leido jam apšlapinti pastato adresu (duomenys neskelbtini), sieną. Su šuniu buvo nepilnametis, tačiau jo tėvai buvo visiškai neapdairūs ir neatidūs, viešoje vietoje – gatvėje, leido šunį prie svetimų daiktų juos teršti, tuo pačiu neturėjo teisės patikėti nepilnamečiui šunį viešoje vietoje ir jį palikti gatvėje vieną su šuniu, tokiu būdu nesilaikė gyvūnų savininko teisių turinio bei netinkamai naudojosi tėvų valdžios turiniu, nenurodė nepilnamečiui tinkamai elgtis su gyvūnu viešoje vietoje, kad šis nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Motina nekreipė dėmesio į padarytus administracinius teisės pažeidimus nei grįžusi paimti nepilnamečio, nei išlipusi iš automobilio ir išleidusi šunį į gatvę. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) Institucija nevertino teisinių ir faktinių aplinkybių viseto bei teisingumo ir protingumo kriterijų, ignoravo nepilnamečio motinos bei jo sutuoktinio neteisėtus veiksmus leisti šuniui, kurį patys išleido iš automobilio, apteršti pastato sieną, kai šuo atliko veiksmą jų pačių akivaizdoje, t.y. pribėgęs prie pastato šuo pakėlė koją prie pastato sienos ir jį apšlapino (anot Pareiškėjos, toks šuns veiksmas pripažįstamas visiems žinomas, todėl įrodinėti jo nereikia, tačiau Pareiškėja pateikia ir nuotraukas – šuns veiksmo padarinius). Vadovaujantis įstatymu, tėvai neturėjo teisės palikti nepilnamečio vaiko su šunimi gatvėje – viešoje vietoje, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.41 str., kuris nustatyto gyvūno savininko teisių turinį. Nurodytais pagrindais Institucija neteisėtai nepripažino motinos (tėvų) kaltės ir nepritaikė motinai ANK 346, 366 ir 481 str. (kiti tyčiniai veiksmai, sąrašas nėra baigtinis) numatytų administracinių nuobaudų;
2) Institucija neteisingai ir šališkai nustatė tiriamo įvykio faktines aplinkybes arba jas neteisėtai ir sąmoningai iškraipė. Anot pareiškėjos, faktinės aplinkybės rodo, kad šuo nebuvo nepilnamečio vedžiojamas (o jei buvo, tai Institucija neteisėtai nepripažino pažeidimo, nes nepilnametis negali būti vienas paliktas su šunimi viešoje vietoje) apie 10.34 val., kai jis apšlapino pastato sieną, kaip nustatė Institucija, o buvo išleistas motinos iš automobilio į gatvę 10.28 val. tuo metu, tėvų akivaizdoje, pribėgęs prie pastato, šuo apšlapino pastato sieną viešoje vietoje – gatvėje, vėliau, neteisėtai paliktas su nepilnamečiu stovėti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje, dar kartą dar kartą apšlapino pastato sieną, ir tik vėliau grįžusi motina juos išsivedė, ignoruodama padarytus pažeidimus, kurių pasekmė – šuns apterštos pastato sienos viešoje vietoje;
3) Institucija nevertino ANK 73 str. ir net neįspėjo tėvų dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams;
4) Institucija nesivadovavo ANK 615 str. 3 d. numatytu reikalavimu, kad tas pats pareigūnais paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tačiau nusižengimas buvo tirtas ir skundžiamas nutarimas pasirašytas to paties tyrėjo R. L.;
5) Institucija nemotyvuotai nepripažino Pareiškėjos nukentėjusiąja, nemotyvuotai neleido jai susipažinti su bylos medžiaga, tokiu būdu apribojo jos teisę civilinio proceso tvarka iš pažeidėjo išieškoti žalą;
6) Institucija netyrė ir nevertino L. J. 2017-12-22 papildymo reg. Nr. 10-AP-15576, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįsta nutarimą esant ne visoms ištirtoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms.
Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą tėvams remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, pripažinti ją nukentėjusia, kaip pastoviai patiriančią psichologinį smurtą viešoje vietoje – gatvėje dėl nurodytų neteisėtų veiksmų ir policijos neveikimo bei, vadovaujantis ANK 666 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., priteisti iš Atsakovo Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK Pareiškėjos turėtas teisinės pagalbos išlaidas pareiškėjos naudai.
Atsiliepimas
Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3 PK skyriaus vyr. tyrėjos atsiliepime į L. J. skundą nurodyta, kad institucija priimdama nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Administracinis nusižengimas nebuvo vertinamas pagal ANK 73 str., kadangi nusižengimas atitinka ANK 12 str. numatytos mažai pavojingos sudėtį ir nėra jokių duomenų, jog tėvai vaiku nesirūpina. Anksčiau pagal ANK 73 str. nebausti, kompromituojančių duomenų apie šią šeimą nebuvo gauta, į rizikos asmenų įskaitą neįrašyti, VTAT neigiamos informacijos apie minėtą šeimą neturi. Pareiškėja, vadovaujantis ANK 578 str., nebuvo pripažinta nukentėjusiąja todėl, kad nebuvo gauta jokių duomenų, jog būtent dėl šio įvykio ji patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Pareiškėjos L. J. skundo papildyme, kurį ji pateikė susipažinusi su institucijos atsiliepimu, nurodoma, kad skundžiamame nutarime nurodyta, tuo tarpu institucijos atsiliepime pažeidimas mažai pavojingai veikai. Pareiškėjos nuomone, institucija neturėjo teisinio pagrindo, pakeisti skundžiamo nutarimo pagrindo. Pareiškėja nurodo, kad jos skunde nurodyti pažeidimai tęsiasi jau keturis metus ir per šį laiką institucija nenustatė nei vieno pažeidėjo, o jos nustatytą pažeidėją nesąžiningai ir neteisėtai dangsto, nors pareiškėja pateikė kokybiškas vaizdines medžiagas (įrodymus). Esant pareiškėjos įrodytiems tęstiniams, masiniams ir nesibaigiantiems pažeidimams, institucija negali naudotis ANK 12 str. Taip pat nurodo, kad teisė draudžia žmogui šlapintis ant pastatų sienų ar viešosiose vietose – gatvėse, nes tai būtų viešosios tvarkos pažeidimas. Pareiškėjos nuomone, šunų savininkų atžvilgiu galima taikyti šio draudimo analogiją. Anot Pareiškėjos, institucija nepagrįstai ir neteisėtai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, neištyrė ir nevertino prie skundo pateiktų teisinių ir faktinių aplinkybių viseto, įrodančio, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas suaugusių asmenų (tikėtina tėvų), todėl, vadovaujantis ANK 36 str. 1 d. 1, 5 ir 7 punktais, atsirado atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje L. J. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Ji pastoviai patiria nuo tokių nusižengimų neturtinę žalą. Šiuo atveju patyrė neturtinę žalą, nes policija išsisukinėja nuo šio nusižengimo tyrimo. Padaryti nusižengimai, numatyti ANK 346 str., 366 str., 481 str., tai yra dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl gyvūnų laikymo ir dėl viešosios vietos teršimo. Jai padaryta žala, nes pastoviai praranda laiką rašydama skundus, policija net pradėjo rodyti jai neapykantą, kerštauti. Turtinė žala susijusi su pastato eksploatacija, ji patiria psichologinį smurtą. Pastatą ji administruoja ir prižiūri. Faktinės pažeidimų aplinkybės nurodytos jos skunde, vaizdo medžiagoje. Atvyko šeima, motina išleido šunį iš automobilio, o šuo apšlapino pastatą, motina paliko nepilnametį vaiką su šunimi, šuo vėl apšlapino pastatą, motina su kitu vaiku nuėjo į kitą gatvės pusę, paskui grįžo ir visi nuėjo. Ji preziumuoja, kad veiką atliko ne šuo, o pati motina ir vaikas. Šuns šeimininkas neturi leisti dergti svetimo turto, šuns šeimininkas turi žinoti ir pareigas. Tai yra viešosios teisės sritis, tokių veiksmų viešoje vietoje neturi būti. UAB (duomenys neskelbtini) ją įgaliojo atstovauti bendrovę.
L. J. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašas yra darytas 2017 m. gruodžio 2 d. Vaizdo įrašas prasideda 10.28 val. Vaizdo įraše matosi gatvėje prie šaligatvio sustojęs automobilis „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipa moteris, atidaro galines dureles, iš automobilio ant šaligatvio išlipa šuo ir du vaikai. Šuo yra su pavadėliu, jį laiko vyresnis vaikas. Kol trys asmenys uždarinėja automobilio dureles, šuo, asmenų nestebimas, prieina prie šalia esančio pastato ir, pakėlęs galinę koją, galimai apšlapina pastato sieną (laikas 10:29:00 val.). Po to automobilis išvažiuoja, moteris su mažesniu vaiku išeina už kadro ribų. Vyresnis vaikas lieka stovėti su šunimi prie to paties pastato sienos, vaikas pradeda naudotis telefonu, tuo tarpu šuo, vaikui nežiūrint, vėl pakelia galinę koją ir galimai apšlapina pastato sieną kitoje vietoje (laikas 10:29:57). Po to vaikas, laikydamas šunį už pavadėlio, lieka stovėti prie pastato sienos su šunimi iki kol prie jų prieina anksčiau vaizdo įraše matyta moteris (laikas 10:31:15). Tuomet moteris perima šuns pavadėlį ir abu asmenys kartu su šunimi nueina už kadro ribų. Daugiau vaizdo įraše bylai reikšmingų duomenų nematyti.
Taip pat minėtoje CD laikmenoje yra trys nuotraukos, kuriose užfiksuotos dvi pastato sienos vietos, kurias vaizdo įraše galimai apšlapino šuo. Fotonuotraukose matyti ant sienos paliktos dvi skysčio dėmės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
L. J. savo skunde, be kita ko nurodo, kad institucija neteisėtai nekvalifikavo ir nevertino galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 366 str., 481 str. ir 73 str. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal turimus bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo padarytas ANK 73 str. numatytas administracinis nusižengimas. Pareiškėja savo skunde teigia, kad institucija, nurodydama ANK 12 str., kaip administracinės bylos teisenos nepradėjimo pagrindą, neteisėtai jį pakeitė, kadangi skundžiamame nutarime nurodyta, jog administracinė teisena nepradėta tuo pagrindu, kad pažeidimą padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nutarimu išspręstas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 346 str. 1 d. ir būtent dėl šio administracinio nusižengimo nepradėta teisena dėl to, kad nusižengimą padaręs asmuo buvo jaunesnis negu 16 metų. Tuo tarpu savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, institucija remiasi ANK 12 str. argumentuodama, kodėl padaryta veika nebuvo kvalifikuota būtent pagal ANK 73 str., kaip prašė pareiškėja. Kadangi institucija atsiliepime ANK 12 str. remiasi tik atmesdama pareiškėjos argumentus dėl ANK 73 str. numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto, kuris netgi nėra nurodytas skundžiamame nutarime, teismas vertina, kad šiuo atveju negali būti vertinama, kad institucija neteisėtai pakeitė administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo teisinį pagrindą.
Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad, jos nuomone, turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl ANK 481 bei 366 str. numatytų administracinių nusižengimų padarymo.
ANK 481 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, ar kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors pareiškėja teisingai nurodo, kad minėtame straipsnyje numatytas draudžiamų veikų sąrašas nėra baigtinis, tačiau ANK 481 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė tik už tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareiškėjos pateiktame vaizdo įraše neužfiksuoti jokie tyčiniai piktybiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama sutrikdyti viešąją tvarką ar aplinkinių rimtį. Atsižvelgiant į tai, institucija pagrįstai nevertino galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 481 str.
ANK 366 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ar švaros taisyklių pažeidimą. Kadangi veika padaryta Vilniaus mieste - į Tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas 2015-06-17 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-70. Tačiau minėtos taisyklės numatyti draudimai yra siejami su fizinių ar juridinių asmenų padarytais pažeidimais. Su gyvūnų laikymu susiję pažeidimai vertinami vadovaujantis atitinkamais teisės aktais dėl gyvūnų laikymo, o atsakomybė už šių teisės aktų pažeidimą numatyta ANK 346 str. Atsižvelgiant į išdėstytą, skunde nurodytų gyvūno laikytojų veiksmų institucija pagrįstai nevertino pagal ANK 366 str., kaip to reikalavo pareiškėja.
ANK 346 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, vertinant L. J. skunde nurodytas aplinkybes, tikslinga vadovautis Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7.3. punkte, be kita ko, nurodyta ir kad gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3963 redakcija) 5.4. punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. 5.5 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai, įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.
Kaip matyti, pagal Aprašo 7.3. punktą gyvūnų laikytojams keliama pareiga surinkti gyvūno paliktus teršalus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad įvykio vietoje nebuvo palikta gyvūno ekskrementų ar tokių teršalų, kuriuos šuns laikytojas galėtų nedelsiant surinkti pagal Aprašo 7.3. punkto reikalavimus. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad pastatui ar asmenims būtų padaryta konkreti žala. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo atveju nenustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 str. 1 d., sudėties požymiai, todėl darytina išvada, kad institucija skundžiamu nutarimu pagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal minėtą ANK straipsnį.
Pareiškėja taip pat prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, tačiau nei savo skunde, nei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu L. J. nenurodė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl šuns laikytojų veiksmų ji patyrė konkrečią fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad turtinė žala susijusi su pastato eksploatacija, nes ji yra atsakinga už jo administravimą ir priežiūrą. Nors pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas patvirtina, kad L. J. yra pastato adresu (duomenys neskelbtini) (prie kurio ir įvyko įvykis), administratorė, tačiau, kaip jau minėta, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju minėtam pastatui padaryta kokia nors konkreti turtinė žala. Tokią žalą patvirtinančių duomenų teismui nėra pateikta. L. J. nurodė, kad jį patyrė neturtinę žalą, nes policija išsisukinėja nuo šio nusižengimo tyrimo. Pagal ANK 578 str. 1 d. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas nepadarytas, nėra teisinio pagrindo pripažinti L. J. nukentėjusiąja pagal ANK 578 str. 1 d.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, L. J. skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 14-AN2N-239-2018, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, todėl minėtas nutarimas paliktinas nepakeistas.
L. J. taip pat prašo priteisti iš institucijos jos naudai turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjos turėtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d.-
nutaria:
L. J. netenkinti.
Vilniaus miesto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 14-AN2N-239-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.